Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Eleboras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 780,42 Lt draudimo išmoką, 83,41 Lt žyminio mokesčio bei 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad 2007-05-29 ieškovas su atsakovu sudarė Transporto priemonių Kasko draudimo sutartį Nr. 710-851-244401, kuria UADB „Ergo Lietuva“ apdraudė automobilį Nissan Pathfinder, v.n. (duomenys neskelbtini) nuo visų draudiminių įvykių. Draudimo poliso galiojimo metu, t.y. 2007-12-12 įvyko draudiminis įvykis - buvo pavogta rankinė su automobilio užvedimo raktais ir signalizacijos pultu bei automobilio dokumentais. Apie vagystę pranešta policijai, taip pat, ir draudimo bendrovei. Atsakovas pareikalavo pakeisti automobilio durų užrakto spyneles ir apsaugos signalizaciją. Šie darbai buvo atlikti ir ieškovui kainavo 2 780,42 Lt ir susideda iš nurodyto apdrausto automobilio apsaugos sistemos Black Bug remonto - 360,01 Lt pagal UAB „Tercija“ 2007-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą TERC Nr. 0009709; šio automobilio rakto programavimo, spynų keitimo, spynų komplekto, pultelio apatinės dalies, varžto, rakto - 2 304,42 Lt pagal UAB „Fakto“ autocentro 2008-01-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2008010410; 16 Lt išlaidų už šio automobilio techninę apžiūrą UAB „Tuvlita“; 41 Lt išlaidų VĮ „Regitros centras“ už automobilio TP sutikrinimą ir registravimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl vagystės bei draudiko nurodymų įvykdymo, motyvuodamas tuo, kad draudiminis įvykis neįvyko, o įvyko tik rizikos padidėjimas.

UADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteisė ieškovui UAB „Eleboras“ 1 757,61 Lt draudimo išmoką, 63 Lt sumokėtą žyminį mokestį bei 400 Lt advokato išlaidų. Priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad atsakovas neginčija, jog automobilio raktai nesinaudojant automobiliu turi būti atsiejami nuo automobilio, tačiau nesutinka su išvada, kad nuo automobilio atsieti raktai vis tiek išlieka automobilio dalimi ir jiems galioja draudimo apsauga. Nagrinėjamo įvykio metu rakteliai buvo pagrobti iš buto kartu su kitais asmeniniais daiktais, rakteliai nesudarė visumos su automobiliu, nors būtent automobilis yra esminis apdraustas daiktas. Atsakovas tokiems atvejams siūlo kitokią draudimo rūšį- būsto draudimą. Pasirašant būsto draudimo sutartį asmuo gali apdrausti būste esančius daiktus nuo vagystės ar kitokio praradimo. Automobilio raktus galima laikyti automobilio dalimi tik tuo atveju, jei jie yra sujungti į vieningą visumą su automobiliu (t.y. kai automobilis jais rakinamas, užvedamas variklis). Automobilio valdytojui palikus automobilį ir išsinešus raktus, pastarųjų ryšys su automobiliu nutrūksta. Atsakovo nuomone nėra svarbi tokio atsiejimo priežastis (ar tokio atsiejimo reikalauja draudimo taisyklės, ar normalaus atidumo reikalavimai, ar techninės priežastys). Svarbu pats faktas, kad automobilio raktai neteko ryšio su automobiliu - apdraustu daiktu. Automobilis dėl savo techninių savybių gali būti ardomas, iškomplektuojamas, jo detalės gali būti įdėtos į kitą automobilį ar panaudotos kitiems tikslams. Atsakovas neturi galimybės kontroliuoti tokių atskirtų detalių dingimo rizikos. Sudarant draudimo sutartį nebuvo sulygta, kad atsakovas bus materialiai atsakingas už atskirtas automobilio detales, kad ir kur jos bebūtų. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad namuose laikomi automobilio rakteliai yra apdrausto automobilio dalis ir jiems yra taikoma draudimo apsauga. Teismas priteisė ne tik automobilio raktelių, bet ir spynų keitimo išlaidas, kas sudaro didžiausią ieškovo išlaidų dalį – 1 098,31 ir 330 Lt. Tačiau šių spynų keitimas negali būti siejamas su vagyste, nes šie daiktai nebuvo pavogti. Teismas akcentavo, kad draudimo taisyklėse nėra šalių susitarta, jog rizikos padidėjimo likvidavimo išlaidos pagal draudiko nurodymą pakeisti apdrausto automobilio durų užrakto spyneles ir apsaugos signalizaciją bus laikomos draudėjo išlaidomis. Teismas laikė, kad, nesant taisyklėse tokio aiškaus išaiškinimo, ieškovas buvo suklaidintas. Atsakovas su tuo nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra privatus juridinis asmuo (įmonė), kuris sudarė draudimo sutartį verslo tikslais. Draudimo taisyklėse tiesiogiai neaptartas įvykis nėra automatiškai laikomas draudiminiu. Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtine dalimi yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudiminius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudiminio įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudiminio įvykio požymių, taip pat ir sutartyje iš anksto išvardyti nedraudiminiai įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2006). Verslo subjektui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti išmoką draudiminių įvykių atvejais, o ieškovas (kartu su kitomis sąlygomis) įsipareigojo saugoti apdraustą automobilį, jo raktelius (taisyklių 10.3, 17.3.3. p.). Šiuo atveju ieškovas automobilio raktelių neišsaugojo, t.y. savo sutartinę prievolę pažeidė. Pagal CK 6.256 str. 4 d. įmonė už sutartinės prievolės pažeidimą atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista dėl nenugalimos jėgos, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus. Automobilio raktų, signalizacijos pulto vagystės nagrinėjamu atveju negalima pripažinti force majeure aplinkybe. Atsakovas, sužinojęs apie automobilio raktelių praradimą, turėjo teisę, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos, draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėmis (taisyklių 10.5.3. p.). Atsakovas sutiko nesiimti šių sankcijų iškeldamas sąlygą, kad ieškovas atstatys riziką į pradinį lygį, t.y. pakeis ir perprogramuos raktus, perprogramuos signalizaciją, pakeis durelių spyneles. Taigi atsakovas iškėlė ieškovui tam tikras sąlygas, kurias įvykdžius atsakovas sutiko nepasinaudoti taisyklių 10.5.3. p. numatytomis teisėmis. Tarp draudiko ir draudėjo atsirado sąlyginai nauji oferento (draudiko) ir akceptanto (draudėjo) santykiai. Akceptantas, gavęs ofertą - pakeisti raktelius, spynas bei apsaugos sistemą (signalizaciją), nereiškė jokių išlygų ar ofertos pakeitimų, todėl laikytina, kad šis sutarties papildymas buvo sudarytas būtent draudėjui prisiimant raktelių ir signalizacijos pakeitimo išlaidas. Atsakovas nėra pareiškęs savo sutikimo kompensuoti ieškovo išlaidas, skirtas rizikos atstatymui į pradinį lygį. Jei ieškovas nebūtų sutikęs atlikti šių veiksmų, jis turėjo teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį arba šia teise būtų pasinaudojęs atsakovas.