- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- II-125-667/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00034-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. V.
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atstovės advokatės R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-16394-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21142057112 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 4 dalį – 125 Eur bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 10 d. 16.00 val. važiuodamas dviračiu pėsčiųjų taku nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta J. N. sveikata. Tokiu būdu K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. V. atstovė advokatė R. A. skunde prašo panaikinti institucijos nutarimą. Skunde nurodo, kad dėl šio įvykio taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nes kartu su nukentėjusiąja ėjęs vyras panaudojo fizinį smurtą prieš K. V.. Pareiškėjas kartu su draugu važiavo dviračiais. Baltų pr. link Neries krantinės jis važiavo maždaug 7 km/h greičiu. Jis pastebėjo pėsčiuosius, pėstieji pastebėjo jį, pareiškėjas taip pat panaudojo garsinį dviračio signalą, tačiau pėstieji nepasitraukė, todėl jis, važiuodamas dešine tako puse, atsitrenkė į nukentėjusiąją. Nukentėjusioji liko stovėti, o jis su dviračiu nukrito ant žemės. Aukščiau minėtos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu J. N. patvirtino, kad K. V. draugui T. S. užkabinus nukentėjusiosios pirkinių krepšį, ši pasisuko ir atsitrenkė į pravažiuojantį K. V.. Šias aplinkybes patvirtino pati J. N.. Baudžiamojoje byloje taip pat yra nustatyta, kad nukentėjusioji staiga pakeitė ėjimo kryptį, todėl K. V. į ją atsitrenkė. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, o tai patvirtina, kad ji pati galėjo atsitrenkti į K. V.. Todėl prašoma panaikinti institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. V. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma priteisti pareiškėjo K. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo K. V. atstovės advokatės R. A. skundą institucija nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, vadovautis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi yra natūralu, jog asmuo, suvokdamas jam gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, gali neatskleisti visų aplinkybių. Dviračių vairuotojai neturi trukdyti pėstiesiems, o pro pat pėstįjį jie turi pravažiuoti jų ėjimo greičiu 3-7 km/h, iš šono paliekant tokį tarpą, kad eismas būtų saugus. Pareiškėjas pro pėsčiąją turėjo judėti tokiu greičiu, kad sugebėtų išvengti pavojaus sukėlimo pėsčiajai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas važiavo didesniu, nei leistina greičiu, nes važiuodamas tinkamu greičiu nukentėjusiajai nebūtų sukėlęs nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog pareiškėjo veiksmai buvo būtinoji sąlyga padariniams kilti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prašoma institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nusprendus pakeisti nutarimą, prašoma atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes ir priteisti kuo mažesnes bylinėjimosi išlaidas.
K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko. Taip pat nurodė, kad sutinka su bylos grąžinimu institucijai ir papildomu aplinkybių tyrimu.
Nukentėjusioji J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji ėjo į kalną, į Baltų pr., o dviratininkai važiavo nuokalne. Susidūrimas ir smurtas vyko toje pačioje vietoje. Ji ėjo kartu su R. K.. Kalnas, kuriuo ji ėjo yra statokas. Ji su draugu ėjo dešinesne puse, o jos draugas ėjo jai iš dešinės pusės. Kelio plotis toje vietoje yra maždaug 1,5 metro. Lipdama su draugu į kalną ji nešėsi krepšį. Lipdami į kalną jie matė dviratininkus, pirmas dviratininkas pravažiavo pro juos. Pirmas dviratininkas net neužkliudė pirkinių maišelio. Dviratininkai važiavo greitai. Kai dviratininkas ją partrenkė, jiedu abu nukrito. Važiuodami žemyn, dviratininkai važiavo kairesne puse. Dviratininkams atvažiuojant, jie bandė pasitraukti šiek tiek į šoną. Ji taip pat negirdėjo garsinio dviratininko signalo. Dviratininkai važiavo vienas paskui kitą. Dviratininkas jai trenkėsi į kairę kūno dalį, aukščiau juosmens. Griūdama ji krito ant dešinės pusės, o dviratis kartu su vairuotoju atsitrenkė į atitvarą ir nukrito šalia, šiek didesniu nei metro atstumu. Jos draugas nekrito. Jai nukritus, jos draugas atėjo ir padėjo jai atsikelti. Ji patyrė stresą ir sužalojimus kairėje pusėje. Iškart po įvykio ją apžiūrėjo greitoji medicinos pagalba. Kadangi viską matė jos mažametis vaikas, tą pačia dieną ji nevyko į gydymo įstaigą. Įvykio metu ji buvo blaivi. Kadangi jų namai yra netoli, po įvykio jie nusprendė eiti namo. Pareiškėją po įvykio išsivežė greitoji medicinos pagalba. Pravažiuodamas pirmas dviratininkas nesuplėšė jos rankose laikyto maišelio, tiksliau ji to nepajuto. Dėl padarytos žalos ji kreipėsi į policiją tik po kelių dienų, nes pirmą dieną neturėjo galimybės nuvykti į komisariatą dėl darbo laiko. Jai krentant, suplyšo rankose laikytas maišas, kada suplyšo jos draugo krepšys, ji nepastebėjo. Važiuodami dviratininkai nenaudojo jokių įspėjamųjų signalų, ji negirdėjo stabdymo garso. Jos nuomone dviratininkai neturėjo galimybės sustabdyti, nes jie važiavo gana greitai. Tuo keliu ji eidavo gana dažnai ir pro ją dažnai pravažiuodavo dviratininkai ir paspirtukininkai. Anksčiau nebuvo jokių problemų su pravažiuojančiais dviratininkais.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją ji pamena, nes surašė jam protokolą ir apklausė nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją ji apklausinėjo po to, kai buvo nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Protokolo surašymo metu nedalyvavo nukentėjusioji, buvo pareiškėjas, kuris nesutiko su įvykio aplinkybėmis. Jos funkcijos pasibaigė protokolo surašymu. Pareiškėjas protokolo surašymo metu nurodė, kad paaiškinimą pateiks vėliau. Rašydama protokolą ji buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla, tačiau šio eismo įvykio tyrimui ikiteisminio tyrimo byla įtakos neturi. Jos turimų duomenų užteko administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
Liudytojas E. I. teismo posėdžio metu parodė, kad nutarime yra aiškiai nurodytos administracinio nusižengimo aplinkybės. K. V. buvo neatidus, neužtikrino saugaus greičio. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis surinkta eismo įvykio medžiaga, pareiškėjo paaiškinimu, papildoma įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietoje dviračių tako plotis yra pamatuotas. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos yra pridėtos pareiškėjo ir jo atstovės advokatės. Kelias buvo pamatuotas, tačiau ne konkrečiai įvykio vietoje. Jis sutinka su tuo, kad administracinio nusižengimo byla būtų grąžinta tyrimui papildymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad J. N. draugas ragina kviesti policiją ir neleidžia išvažiuoti K. V.. Vaizdo įraše girdėti, kad yra iškviečiama policija. Antrame vaizdo įraše matoma, kad K. V. iš nosies bėga kraujas, o J. N. bando susirinkti pirkinius. Trečiame vaizdo įraše girdima kaip nukentėjusiosios draugas grasina K. V. (b. l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti proceso objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad dviračių ir pėsčiųjų tako ploti buvo pamatuotas ne konkrečioje įvykio vietoje, o kitoje tako dalyje, todėl nėra iki galo aiškios visos įvykio aplinkybės, tai ar pareiškėjas turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. 2021 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 20-ANR_N-16394-2021 buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. balandžio 10 d. 16.00 val. važiuodamas dviračiu pėsčiųjų taku nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta J. N. sveikata. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje.
Nagrinėjamu atveju tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime nėra pakankamai aišku, kurioje konkrečiai pėsčiųjų ir dviračių tako vietoje buvo padarytas administracinis nusižengimas, administracinio nusižengimo byloje nėra išanalizuotos aplinkybės, kokio pločio takas yra eismo įvykio vietoje, o nustatytas tako plotis buvo pamatuotas visiškai kitoje vietoje, todėl nėra aišku, ar pareiškėjas turėjo galimybę taip pasitraukti, kad nekliudytų pėsčiųjų. Esant tokiai administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių formuluotei nėra pakankamai aišku, ar iš tikrųjų buvo padarytas analizuojamas administracinis nusižengimas.
Taigi, administracinio nusižengimo byloje būtina išanalizuoti, koks konkrečiai buvo tako plotis eismo įvykio vietoje, ar toje vietoje galėjo tilpti du pėstieji ir dviratininkas ir kokioje konkrečioje vietoje įvyko eismo įvykis. Nustačius minėtas aplinkybes, turėtų būti atitinkamai performuluotos ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.
ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų K. V. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Todėl šiuo konkrečiu atveju tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo, o taip pat neišsamaus tyrimo atlikimo. Kadangi būtent institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-16394-2021, administracinio nusižengimo byloje, naikintinas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. V. atstovės advokatės R. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16394-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK 21142057112 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.