Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant;

2) 1997 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams su 1/2 turto konfiskavimu;

3) 2004 m. gruodžio 23 d. Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 3 MGL dydžio bauda;

4) 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio l dalį, paskirta bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 3 MGL dydžio bauda. 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą;

5) 2015 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmės visiškai sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos laisvės atėmimo su 3 MGL dydžio bauda, 2018 m. balandžio 20 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, bauda išieškota 2023 m. balandžio 3 d.,

6) 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per pirmus 6 bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje; per pirmus 6 bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti visą S. P. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; uždraudžiant S. B. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (išskyrus skirtas gydytojo pagal receptą);

7) 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt valandų), kas mėnesį dirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, kas mėnesį dirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 04.50 val. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 16.10 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti 114 (vieną šimtą keturiolika) valandų, pirmą mėnesį dirbant 30 (trisdešimt) valandų, o toliau kitus 3 (tris) mėnesius dirbant po 28 (dvidešimt aštuonias valandas) visuomenės labui, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme ir paskirta 11 mėnesių 8 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje; per pirmus 8 (aštuonis) bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti visą S. P. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; uždrausti S. B. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (išskyrus skirtas gydytojo pagal receptą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. B. 2023 m. balandžio 8 d. apie 23:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. P., t. y. tyčia ne mažiau kaip keturiolika kartų sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytų poodinių kraujosruvų akių vokuose, kaktoje, kairiame žande, kaktoje, pereinančios į dešinį smilkinį, sprande, juosmenyje, kairėje mentėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais S. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad vakare su nukentėjusiąja vartojo alkoholį, jis buvo išgėręs tris butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų. Po to jis nuėjo į balkoną, o nukentėjusioji – miegoti. Balkone kalbėjo telefonu, o nukentėjusioji ėmė rėkti. Įvyko konfliktas, kurio metu jai kelis kartus sudavė. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, neprisimena, nes buvo apsvaigęs. Sutinka, kad galėjo suduoti ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas. Ar ją tampė už plaukų, negali pasakyti, nes neprisimena, tačiau to neneigia. Yra susipažinęs su nukentėjusiosios parodymais, mano, kad ji sakė tiesą. Neprisimena, kuriose tiksliai namų patalpose prieš nukentėjusiąją smurtavo, buvo tamsu, prisimena, kad buvo kambaryje. Neprisimena, kad būtų mušęs virtuvėje. Miegančios taip pat nemušė. Kai mušė, nukentėjusioji nieko nesakė, neverkė, nesakė, kad jai skauda. Nežino, ar dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą, jo nuomone, smūgiai nebuvo labai stiprūs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. Nesutinka tik dėl išlaidų už hepatito C tyrimą ir apsigyvenimo svečių namuose, nes po įvykio jis nebuvo namuose, jo daiktai iš namų buvo išmesti, jis buvo iškraustytas. Nėra buvę taip, kad apgaulės būdu būtų įėjęs į nukentėjusiosios namus, tik paprašė kaimyno, kad paskambintų į duris, ir tada įėjo į namus pasiimti asmeninių daiktų. Dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui. Sutinka, kad neturtinė žala jo veiksmais buvo padaryta, tačiau prašomos atlyginti žalos dydis, jo manymu, yra per didelis. Iki šiol nei dalies žalos negalėjo atlyginti, be to, nežinojo apie civilinį ieškinį, bylos medžiaga nesidomėjo. Neatlygino ir žalos, priteistos nukentėjusiajai ankstesnėje byloje. Dėl savo poelgio gailisi, jį vertina neigiamai. Turi sveikatos problemų, turės gultis į ligoninę. Dėl sveikatos negali dirbti, buvo atleistas iš darbo. Jam įvykio metu buvo žinoma apie tam tikras nukentėjusiosios turimas sveikatos problemas.

Be paties kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, jis nuosavybės teise priklauso jai. Ji yra išsituokusi. 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje–gegužės mėn. pradžioje susipažino su S. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jis apsigyveno pas ją bute (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu su S. pradėjo vesti bendrą ūkį, buvo sugyventiniai, bendrų vaikų neturėjo. Ji turi dvi pilnametes dukras iš ankstesnės santuokos, kurios gyvena atskirai, užsienyje. S. yra gan pavydus, jis supykdavo dėl bet kokio menkniekio, pavyzdžiui, jeigu neatsiliepdavo iškart jam telefonu, jis supykdavo, niekur eiti viena negalėdavo, visur turėdavo eiti kartu su juo. Būtent dėl šių priežasčių tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, tačiau rankos jis prieš ją nekeldavo, t. y. nenaudodavo fizinio smurto. Jų šeima buvo gan tvarkinga, nors sugyventinis mėgdavo vartoti alkoholį. Iki kol apsigyveno su ja, S. (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, todėl savaitgaliais jie nuvažiuodavo į jo butą. 2022 m. gruodžio 29 d. kartu su S. nutarė nuvažiuoti į jo butą (duomenys neskelbtini). Dienos metu tame bute S. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ji (duomenys neskelbtini) policijoje buvo parašiusi pareiškimą ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Po to įvykio kurį laiką su S. nebendravo. Ji grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o jis liko (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio ji pasikeitė buto durų spynų šerdeles. 2023 m. sausio 13 ar 14 d. jie susitaikė, ji S. atleido, nes jis jos atsiprašė ir vėl jį priėmė gyventi kartu pas save į butą, toliau jie vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir buvo sugyventiniai. Iš pradžių S. elgėsi gražiai, buvo pasikeitęs tikrai į gerą pusę, stengėsi dėl jos. 2023 m. balandžio 8 d. vakare ji kartu su S. buvo jos bute ir vartojo alkoholį. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, o jis buvo stipriai neblaivus. Apie 22 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad S. būnant balkone, ji trukdė jam kalbėti telefonu. Prisimena, kad jam papriekaištavo, kad jis kalbėjo telefonu ir apsisukusi išėjo iš balkono. Praėjus kuriam laikui, galėjo būti apie 23 val., S. vis tiek negrįžo iš balkono į kambarį, todėl ji, dar kartą nuėjusi į balkoną, vėl jam papriekaištavo ir apsisukusi išėjo iš balkono. Prisimena, kad uždarė balkono duris, o S. puolė paskui ją ir ėmė ją vytis. Jiems būnant svetainės kambaryje, ji atsisėdo ant fotelio, o jis pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti, t. y. sudavė jai smūgius delnais į įvairias į kūno vietas. Prisimena, kad smūgiai buvo į galvos plaukuotą dalį, į veidą, į abejas rankas. Kiek jis tiksliai smūgių jai sudavė, ji tikrai neprisimena, smūgių tikrai buvo daug, tačiau kiek, tiksliai neprisimena. Bandydama išvengti jo smūgių, ji abiem rankomis dengėsi veidą, todėl keletas smūgių kliuvo ir į rankas. Kairė ranka buvo visa mėlyna nuo riešo iki alkūnės, netgi šiai dienai dar yra likę kraujosruvų ant riešo ir dilbio (2023 m. balandžio 19 d.). Ji S. sakė ir prašė, kad jos nemuštų, kad baigtų muštis. Ji bandė jį nukalbinėti, sakė jam, kad nori atsigerti vandens, sakė, kad myli jį ir jis galiausiai apstojo muštis. Tada ji nuėjo į virtuvę, o S. atsivijo ją iš paskos ir jis ją užspietė į kampą tarp stalo ir dujinės viryklės, dėl ko ji negalėjo išeiti iš virtuvės, nes ji labai maža. Virtuvėje S. jos atžvilgiu vėl naudojo fizinį smurtą. Jis jai sudavė daug smūgių delnais į įvairias kūno vietas, o ji bandė rankomis dengtis savo veidą ir galvą. Jis jai sudavė apie 15 smūgių delnais į įvairias kūno vietas, t. y. į galvos plaukuotą dalį, į sprandą, į veidą. Jos visos akys buvo užtinę, ant vokų ir paakių buvo kraujosruvos, ant žandų liko kraujosruvos, lūpų kairė pusė buvo prakirsta, labai skaudėjo sprandą ir galvos plaukuotą dalį. Taip pat dalis smūgių vėl kliuvo jai į rankas, kadangi rankomis dengėsi veidą ir galvą. Kiek smūgių, į kurias kūno vietas sudavė, ji tikrai neprisimena, smūgių tikrai buvo daug. Taip pat S. ją ranka sugriebęs už plaukų tampė į šalis, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą. Prisimena, kad rytojaus dieną virtuvėje ant dujinės ji rado šiek tiek išpeštų plaukų, kuriuos ji išmetė. S. ji vėl prašė liautis ją mušti ir jis po kurio laiko apstojo. Jai skaudėjo visą kūną nuo S. sumušimų. Po to prisimena, kad ji kažkaip nuėjo į lovą miegamajame, atsigulė ir užsnaudė. Po kurio laiko prabudo nuo S. smūgių, jis ją miegančią pradėjo mušti. Prisimena, kad jai gulint ant kairio šono, jis sudavė jai tris smūgius delnu į dešinį šoną, po to du smūgius kumščiu į pilvą, vieną smūgį į kairę koją, pataikė virš kelio. Po to jis atsigulė šalia jos į lovą ir ją rankomis išstūmė iš lovos. Krisdama ji nieko nesusižalojo. Atsimena, kad ji ant rankų ir ant kelių iškrito iš lovos. Iškritusi ji atsistojo ir vėl atsigulė į lovą. Policijos nekvietė dėl to, kad jis jai nebūtų leidęs paskambinti policijai. Ji jo labai bijojo, jos telefonas buvo miegamajame ant stalo, jis jį matė, todėl ji neturėjo galimybių išsikviesti pagalbos, nes bijojo, kad jis vėl prieš ją fiziškai smurtaus. Nori paminėti, kad visais šiais savo smurtiniais veiksmais S. jai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė kūno sužalojimus, įvairiose kūno vietose liko kraujosruvos, kai kurios yra išlikę. Po to užmigo. Ryte apie S. smurtinius veiksmus nieko nekalbėjo. Jo pozicija tokia, kad ji visą laiką yra kalta, kad trukdė. Taip jis kaltina ją dėl dviejų ikiteisminių tyrimų, todėl dėl šių aplinkybių ji iškart po įvykio ir nesikreipė į policiją. Po įvykio ji į medikus pati niekur nesikreipė, buvo darbinga, nors jai buvo didžiulė gėda eiti į darbą. Ji maskuodavo kraujosruvas makiažu ir užsidėdavo apsauginę veido kaukę. Bendradarbiams apie šį konfliktą ji nieko nepasakojo, niekam nieko neviešino. 2023 m. balandžio 10 d. ryte S. išvyko į darbą ir ji apsisprendė, kad nenori toliau kartu su juo gyventi, todėl sukrovė jo asmeninių daiktų dalį ir paliko juos bendrame koridoriuje uždaromoje spintoje. Jam parašė SMS žinutę, kad jo daiktai palikti koridoriuje. Bijodama, kad jis grįš pas ją į butą, kad norės vėl su ja bendrauti, išvyko pernakvoti į viešbutį. Sudėjusi jo daiktus, užblokavo S. numerį mobiliajame telefone, kad jis nebandytų su ja susisiekti. Namo grįžo 2023 m. balandžio 11 d. apie 11 valandą. S. daiktų jau nebebuvo. Jai būnant viešbutyje, per programėlę „Messenger“ paskambino jos dukra G. P., kuri pamatė ant jos veido mėlynes. Dukra jos klausė, kas atsitiko, tačiau ji nieko dukrai nepasakojo. Dėl to 2023 m. balandžio 14 d. dukra parskrido į Lietuvą, nes labai pergyveno dėl jos. 2023 m. balandžio 11 d., kai grįžo iš viešbučio, jos kaimynė S. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-ame bute, atėjo pas ją ir matė mėlynes įvairiose jos kūno vietose. Puikiai prisimena, kad kaimynė pasakė, kad yra mėlynės ant nugaros ir ant sprando. Kaimynė sakė, kad triukšmo, kuomet kilo konfliktas tarp jos ir S., negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Sakė, jog jeigu būtų girdėjusi, tikrai būtų sureagavusi ir jai padėjusi. 2023 m. balandžio 16 d., dienos metu ji sukrovė S. likusius daiktus ir kartu su dukra išvežė į autobusų stotį, kur per autobusų siuntas išsiuntė jo daiktus į (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 16 d., buvo šiek tiek po 21-os valandos, jai ir dukrai G. būnant bute, suskambo durų skambutis. Pamatė, kad į duris skambina kaimynas. Kaimynas jai pasakė, kad nori pakalbėti, todėl ji pradėjo rakinti duris ir į butą pradėjo veržtis S., kuris buvo blaivus. Kaimynas net nėjo į buto vidų, jis greitai pasišalino. S. iš pradžių buvo agresyviai nusiteikęs. Jis pradėjo jos klausti, kas čia vyksta, kodėl ji su juo nebendrauja, jeigu bendrautų ir pakeltų ragelį, jis net nebūtų važiavęs. Tada G. pasakė, kad ji duotų jai telefoną. S. pakeltu balso tonu pasakė: „tai ką čia dabar kviesi policiją, ar ką?“. G. jam atsakė, kad kvies. S. nei jai, nei dukrai negrasino, jų atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, jos jo tik išsigando. Dukra labai išsigando, jai užėjo priepuolis, ji pradėjo sakyti, kad jai reikia gydytojo ir tai pamatęs S., jau nurimęs, išėjo iš buto. Dėl 2023 m. balandžio 16 d. įvykio S. ji neturi pretenzijų. Po to, kai S. išvyko, dukros iniciatyva ji apie S. įsibrovimą į butą pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo policijos pareigūnus, nes jos abi jautėsi nesaugiai, bijojo, kad jis vėl gali sugrįžti į butą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir apklausė jos dukrą. Ji pareiškimą rašyti atsisakė, nes tiesiog bijojo S., kad jis gali bet kada atvykti į butą ir ją sumušti. Ji vis dar telefone yra užblokavusi S. numerį, todėl jis negali su ja susisiekti. Kaip minėjo, po 2023 m. balandžio 8 d. įvykio ji pati į jokius medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Prašo išduoti jai siuntimą vykti pas teismo medicinos ekspertus, kad jie nustatytų jai padarytus sužalojimus. Su S. ji daugiau nebegyvens kartu, tačiau S. ji dėl šio įvykio atleistų, jeigu jis jos atsiprašytų, nes po įvykio jis sakė, kad nieko jai nedarė, jis nieko nepripažino, jos neatsiprašė (1 t., b. l. 20–25).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. P. parodė namą ir paaiškino, kad maždaug nuo 2022 metų vidurio tame name gyveno su S. B.. Po to S. P. nurodė eiti į penktą namo laiptinę. Įėjusi pro laiptinės duris, S. P. nuėjo prie pirmame aukšte esančio buto durų, pažymėtų (duomenys neskelbtini)-u numeriu, ir paaiškino, kad tas butas nuosavybės teise priklauso jai, kad jame gyveno kartu su sugyventiniu S. B.. Įėjusi į buto vidų, nuėjo į svetainės kambarį, kur parodė fotelį ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 23 val., atėjusi iš balkono, ji atsisėdo svetainėje ant fotelio, o S. B. pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti, t. y. sudavė jai smūgius delnais į įvairias į kūno vietas. Prisimena, kad smūgiai buvo į galvos plaukuotą dalį, į veidą, į abejas rankas. Kiek jis tiksliai smūgių jai sudavė, neprisimena, tačiau smūgių tikrai buvo daug. S. P. paaiškino, kad bandydama išvengti S. B. smūgių, abejomis rankomis dengėsi veidą, todėl keletas smūgių kliuvo ir į rankas. Po to S. P. nuėjo į virtuvę, kur parodė kampą tarp stalo ir dujinės viryklės bei paaiškino, kad toje vietoje ją buvo užstojęs S. B., tokiu būdu neleisdamas jai išeiti iš virtuvės. S. P. paaiškino, kad toje vietoje S. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė jai apie penkiolika smūgių delnais į įvairias kūno vietas – į galvos plaukuotą dalį, į sprandą, į veidą, o ji bandydama išvengti smūgių, rankomis dengėsi veidą ir galvą, todėl dalis smūgių vėl kliuvo jai į rankas. S. P. taip pat nurodė, kad virtuvėje, toje pačioje vietoje, S. B. ją sugriebęs už plaukų tampė į šalis, dėl ko jai išpešė plaukų bei sukėlė fizinį skausmą. Po to S. P. parodė miegamojo kambaryje esančią lovą ir paaiškino, kad jai miegant toje lovoje, ji prabudo nuo S. B. smūgių, o būtent: jai gulint ant kairio šono, S. B. sudavė jai tris smūgius delnu į dešinį šoną, po to – du smūgius kumščiu į pilvą, vieną smūgį – į kairę koją, pataikė virš kelio. Po ko jis atsigulė šalia jos į lovą ir rankomis ją išstūmė iš lovos (1 t., b. l. 28–31).

Liudytoja G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 10 d. apie 12 val. ji susiskambino su mama per programėlę „Messenger“ ir per kamerą pamatė, kad mamos veidas visas mėlynas nuo sumušimų. Paklausus, kas nutiko, mama nieko nenorėjo kalbėti šia tema ir pokalbį nukreipė kita linkme. 2023 m. balandžio 14 d. ji parskrido iš (duomenys neskelbtini) pas mamą pasižiūrėti, kas jai nutiko. Namuose mama papasakojo, kad jos sugyventinis S. B. 2023 m. balandžio 8 d. apie 23.00 val. namuose ją smarkiai sumušė. Kai pamatė mamos kūną, jis visas buvo nusėtas kraujosruvomis. Mamos sugyventiniui jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sumušimo 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau tas asmuo po dviejų savaičių prisiprašė, kad vėl leistų jį kartu gyventi. 2023 m. balandžio 16 d. apie 22.00 val. minėtas vyriškis, joms būnant namuose, įsiveržė į butą, būdamas agresyviai nusiteikęs, puolė ją, tačiau smūgių ar žodžiais grasinimų neišreiškė. Jai pasakius, kad iškvies policijos pareigūnus, jis vėl ėjo link jos sugniaužęs rankos kumščius. Ji vyriškio labai išsigando, iš patirto streso pradėjo drebėti visas jos kūnas, nes vyriškis stambaus kūno sudėjimo ir nežinojo, ką jis gali padaryti. Konflikto metu jis nuolatos rėkė ir keikėsi, liepė jos mamai atsiimti parašytą pareiškimą dėl sumušimo (duomenys neskelbtini). Mamos sugyventinis yra neprognozuojamas ir nežinia, ko iš jo galima tikėtis. Mama yra labai įbauginta ir ji atsisako rašyti pareiškimą dėl jos sumušimo, nes jis gali bet kada atvykti prie jos buto. Ji dar kurį laiką pagyvens pas savo mamą, tačiau vėliau turės išvykti ir nežino, ar gali mamą palikti vieną, nežino, ko tikėtis iš šio itin agresyvaus ir nenuspėjamo vyriškio, kuris galimai turi ir psichologinių problemų (1 t., b. l. 59–62).

Papildomai apklausta liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžus pas mamą iš (duomenys neskelbtini), mama pati nenoriai atviravo apie tai, kas nutiko, tačiau iš mamos kolegių sužinojo, kad mama apie Velykas buvo stipriai sumušta sugyventinio S. B.. Šias aplinkybes jai patvirtino ir pati mama. Mama pasakojo, kad įvyko konfliktas ir sugyventinis įtūžęs ją pradėjo mušti. Mušė ją rankomis į įvairias kūno vietas, jos akys buvo geltonos ir violetinės, kiek prisimena, kairė jos ranka buvo sužalota, nes ji ranka dengėsi veidą, matė mėlynių ant nugaros, ant pilvo. Taip pat mama sakė, kad mušė ją ir į koją. Visų šių aplinkybių dar nežinojo, kai policijos pareigūnai ją apklausė pirmą kartą, todėl susimaišė ir apklausoje nurodė, kad mamą sugyventinis mušė rankomis ir kojomis, tačiau patikslina, kad mama nurodė, jog S. B. ją mušė tik rankomis. Ji pati asmeniškai su S. B. nebendravo dėl mamos sužalojimo. 2023 m. balandžio 16 d. apie 22.00 val., kai jis įsiveržė į butą, buvo pokalbis su juo. Kažkaip išėjo kalba ir ji pasakė: „pažiūrėk, ką tu padarei mamai“, o jis atsakė: „o žinai, kodėl taip padariau? Nes ji miegojo, atsikėlė ir neleido man kalbėti telefonu su kita moterimi“. Būtent buvo toks S. B. paaiškinimas, kodėl jis sumušė mamą. Kuomet S. B. įsiveržė į mamos butą, fiziškai ji nenukentėjo, buvo tik labai didelis išgąstis, kaip ir nurodė savo pirminėje apklausoje. Taip pat nori papildyti, kad S. B., priėjęs prie buto durų, išėmė raktus iš durų spynos ir įsidėjęs juos į kišenę pasakė: „va dabar pamatysit, kas jums bus“. Tuo momentu ji labai išsigando, tikrai galvojo, kad jis gali jai ir mamai kažką blogo padaryti, tačiau mamai kažkaip pavyko jį nuraminti ir tuo viskas pasibaigė, S. atidavė mamai buto raktus. Nebuvo taip, kad jis atidavė raktus ir išėjo, buvo dar reikalų jį išvaryti iš buto. Jam išėjus, ji iškvietė policiją, nors iki tol S. jai sakė, kad nebandytų jokiu būdu kviesti policijos. Kol ji dar buvo Lietuvoje, jis mamai buvo parašęs elektroninį laišką, tačiau mama jį visur („Messenger“, telefone) yra užblokavusi. Mama po šio įvykio jaučiasi prastokai, miega prastai. Kai ji dar buvo pas ją, ji atsikeldavo naktį šaukdama. Ji pastoviai žvalgosi per petį, nes bijo, kad jis gali grįžti. Sakė, kad jai dar skauda veidą ir ranka nepraeina skaudėti. Mama yra paveikta tiek fiziškai, tiek psichologiškai, šiuo metu lankosi pas psichologę (1 t., b. l. 66–69).

Liudytoja S. S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos kaimynystėje gyvena kaimynė S. P.. Kaimynę puikiai pažįsta, su ja labai draugiškai visada bendravo visokiais klausimas, iki kol pas S. atsikėlė gyventi vyriškis, vardu S.. S. pas S. gyveno apie pusmetį. Su S. ji artimai nebendravo, tik susitikdami laiptinėje pasisveikindavo. Jos manymu, S. uždraudė S. su ja bendrauti, nes kai tik jis atsikraustė, S. daugiau pas ją neateidavo, nustojo bendrauti, ji visiškai pasikeitė. S. yra jai prasitarusi, kad S. labai ją kontroliuoja ir labai ją seka net per telefoną. Jeigu su ja ir pavykdavo jai pabendrauti, tai tik per praviras buto duris. S. tuo metu būdavo bute ir klausydavosi jų pokalbio, todėl mano, kad S. negalėdavo laisvai bendrauti. Kad būtų kilęs triukšmas S. bute, ji nėra girdėjusi, nes jos buto pagrindinio kambario, kuriame dažniausiai būna su vyru ir žiūri televizorių, siena nesiriboja su S. buto siena. Tikslios datos neprisimena, jai atrodo, kad tai buvo 2022 m. gruodžio mėn. pabaiga, S. jai paskambino ir paprašė paduoti S. buto raktus. S. telefoninio pokalbio metu jai sakė, kad S. yra išvykusi pas savo dėdę ir jis dabar atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) ir yra palikęs raktus, todėl paprašė S. buto raktų, nes S. vienus raktus nuo savo buto buvo palikusi jai, jeigu kada ko prireiktų. Atvykusiam S. ji padavė S. buto raktus, nes galvojo, kad jie kartu gyvena. Tada ji paskambino S. pasiteirauti, ar gerai padarė. S. jai pasakė, kad blogai, kad S. prieš ją (duomenys neskelbtini) smurtavo ir ji nuo jo pabėgo. Po to, kiek žino, S. kvietė policijos pareigūnus, kad iš jos buto išvytų S.. S. dar pasipriešino prieš atvykusius policijos pareigūnus, pareigūnai kvietė papildomą ekipažą. Po to ji S. buvo netgi padėjusi sukrauti S. daiktus ir juos S. išsiuntė į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką ji S. nebematė, tačiau vėliau sužinojo, kad S. S. atleido, jai jo pagailo ir jis vėl sugrįžo gyventi pas S. į butą. Sugrįžus S., S. vėl nustojo bendrauti su ja. 2023 m. balandžio 10 d. buvo antra Velykų diena ir jai telefonu paskambino S.. Ji labai nustebo sulaukusi jos skambučio. S. jai pasakė, kad yra sumušta, kad S. ją sumušė, todėl ji išvyko iš savo buto pernakvoti į viešbutį. Taip pat S. jos paprašė pastebėti, ar S. atvyks į laiptinę pasiimti savo daiktų, nes ji juos sukrovė ir paliko laiptinėje. Pasibaigus jų pokalbiui, pro durų akutę pamatė, kad S. atvyko ir pasiėmė savo daiktų krepšį ir išėjo iš laiptinės. Daugiau ji jo nematė. 2023 m. balandžio 11 d., kai S. sugrįžo iš viešbučio, jos susitiko, S. atėjo pas ją į butą ir pamatė S. žiauriai sumuštą. Jos abejos akys buvo su violetinės spalvos kraujosruvomis, veidas buvo visas ištinęs, žandai taip pat ištinę, lūpa buvo patinusi, kairė ranka buvo mėlyna-geltona nuo pat riešo iki alkūnės. S. sakė, kad S. mušė ją į pilvą, matė ant pilvo mėlynes, ant pečių, ant nugaros. S. jai sakė, kad S. ją sumušė šeštadienį prieš Velykas, t. y. 2023 m. balandžio 8 d. Taip pat ji pasakojo, kad sukrovė S. daiktus ir jį iškraustė, daugiau su juo kartu nebegyvens. S. minėjo, kad S. ją mušė ir kambaryje, ir virtuvėje, visam bute. Dar sakė, kad tampė ją už plaukų. Ji S. paklausė, kodėl ji nekvietė policijos, o S. jai atsakė, kad pavargo nuo visko, nuo policijos, ji nieko nenori, tik ramybės, nori jo tik atsikratyti. S. jai sakydavo, kad jeigu ji praneš policijai, tai jeigu ne jis pats, tai ras tuos, kas jai kažką blogo padarys. Jos manymu, S. jo bijojo. S. minėjo, kad S. jos visą laiką klausė, ar ji jo neperduos policijai, o ji sakė, kad neperduos. S. bijojo S., todėl ji ir nepranešė apie šį įvykį policijai. S. neminėjo, dėl kokių priežasčių S. ją sumušė. Sakė, buvo kaip buvo, nekalbėkim apie tai. Ji pati jokio triukšmo 2023 m. balandžio 8 d. negirdėjo. Jeigu būtų girdėjusi, tikrai būtų jai padėjusi. S. yra minėjusi, kad S. ją versdavo gerti, nes žino, kad ji išgėrusi nevairuos ir negalės nuo jo pabėgti. S. buvo pasakojusi, kad jis ne kartą yra prikūręs visokių istorijų, kad S. yra vairavusi automobilį neblaivi ir pan. Taip pat nori paminėti, kad S. jai pasakojo, kad 2023 m. balandžio 16 d. vakare S. buvo paprašęs kažkokio kaimyno, kuris paprašė, kad S. atidarytų buto duris, o šalia stovėjęs S. įsiveržė į jos butą. S. sakė, jeigu ne G., S. dukra, tai nežinia, kas ten būtų buvę. Galiausiai joms pavyko S. išprašyti iš buto. Po paskutinio karto, kai S. prieš S. smurtavo, S. yra užblokavusi jo telefono numerį (1 t., b. l. 73–76).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. P. yra jos bendradarbė. Su ja pažįstamos apie 2 metus. Jų tarpusavio santykiai normalūs, yra kaip kolegės, nėra draugės, ne viską ji jai pasipasakoja. Negali pasakyti, kad ji viską žino apie S. asmeninius dalykus. Žino, kad S. turi dvi mergaites, kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad S. turi draugą, nes buvo kolektyvo kelionė ir į tą kelionę ji buvo pasiėmusi tą draugą. Su ja S. neaptarinėdavo jos ir draugo santykių. Neprisimena datos, tačiau S. buvo pasipasakojusi, kad jos draugas ją buvo sumušęs, ji buvo kvietusi policiją, jo policija buvo paprašiusi išeiti iš namų, o jis neišėjo, todėl policija jį tramdė, turėjo per prievartą išvesti. Po to įvykio, kiek žino, S. savo draugui atleido. Ji dėl šio įvykio nepritarė S. draugo veiksmams, todėl S. jai po to mažiau atviravo apie jų santykius. Dabar paskutinis smurto prieš S. atvejis buvo 2023 metais, po Velykų. S. jai paskambino į darbinį telefoną ir pasakė, kad jai yra pakilusi temperatūra. Ji buvo parašiusi prašymą, kad vyks į gydymo įstaigą. Jau skambučio metu S. jai pasakė, kad ji yra sumušta. Ji neįvardijo, kas ją sumušė, tačiau buvo akivaizdu, kad ją sumušė jos draugas. Ji sakė, kad net pabėgo iš namų ir nakvojo viešbutyje. Praėjus vienai dienai, ji atvyko į darbą visa sumušta: ant jos kairės rankos matė kraujosruvas, buvo pamėlynavusi ranka, veidas buvo visas tiesiog mėlynas nuo sumušimo. Kai paklausė S., kas nutiko, ji jai pasakė, kad ją sumušė jos draugas, kurio vardo ir pavardės neprisimena, jo asmeniškai nepažįsta. Po pokalbio su S., ji taip pat parodė ant pilvo buvusią mėlynę. Ji sakė, kad draugas ją mušė į galvą, ji ranka dengėsi galvą, todėl ta ranka buvo sumušta, taip pat tampė už plaukų. Paskui S. jai pasipasakojo, kad jai skauda galvą. Iš jos pasipasakojimo suprato, kad ji į teisėsaugą dėl šito jos sumušimo nesikreips, nes paniškai bijo savo draugo. S. tą dieną buvo daug prisitepusi kosmetikos, pudros, aplink akis pasidažius, taip makiažu bandė slėpti sumušimo žymes nuo klientų, kadangi jos darbo pobūdis yra aptarnauti klientus. Ji kurį laiką dirbo užsidėjusi apsauginę veido kaukę, kad nesimatytų jos sumušimų. Taip pat S. bendradarbės matė, kad ji yra sumušta. Jos ėjo pas ją sakyti, kad reikia kažką daryti. Nežinodama, ką toliau daryti, internete susirado S. dukrą G. ir parašė jai per programėlę „Messenger“. Po to susiskambino su G. ir ji pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) grįš į Lietuvą pas mamą. S. pati nežinojo, kad jos dukra grįš į Lietuvą. Kiek supranta, tik S. dukros pagalba ir buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl S. sumušimo. Kiek S. jai yra pasakojusi ir kiek anksčiau matė, tai nebuvo pirmas kartas, kuomet S. į darbą buvo atėjusi sumušta, tačiau ji nėra linkusi atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą, bandydavo viską slėpti nuo kolegių, taip pridengdama ir teisindama savo draugą. S. jai pasakojo, kad po paskutinio jos sumušimo, ji viską darė, kad ji būtų apsaugota nuo jo, nes ji jo beprotiškai bijo. Važiavo iš namų į darbą neįprastu laiku, kad tik jo niekur nesutiktų. Ji savo draugą užblokavo telefone, kad jis su ja negalėtų susisiekti, tačiau gyvena pastovioje įtampoje, baimėje, strese, nes bijo, kad jos buvęs draugas gali sugrįžti ir ją vėl žiauriai sumušti. Kiek žino, jis jai skambina iš nežinomų numerių. Iš kolegių matė ir gali paliudyti, kad S. buvo sumušta, R. L., J. M., galbūt ir kita kolegė K. matė (1 t., b. l. 80–81).

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. P. yra jos darbo kolegė. Su ja pažįstamos beveik 2 metus. Labai artimai su ja nebendrauja, tiesiog kolegiški santykiai. Konkrečiai asmens vardo ir pavardės nežino, bet S. yra minėjusi, kad turi draugą, su kuriuo gyveno iki įvykio, kuris įvyko 2023 m. pavasarį. Jos taip konkrečiai įvykio aplinkybių neaptarinėjo, tik S. minėjo, kad tas asmuo pas ją įsiveržė į namus ir sumušė. Įvykio aplinkybių neužfiksavo, galimai ranka ją sumušė. S. minėjo, kad buvo jos dukra, todėl jai gerai baigėsi. S. pati nieko nepasakojo, bet ji maskavo veidą, buvo akis pasidažiusi tamsiai, kremine pudra veidą padengusi, plaukus užleidusi ant veido. Kai paskatino pasisakyti, kas nutiko, tik tada S. pasakė, kad ją sumušė tas draugas. Po įvykio jos veidas buvo patinęs, ji veidą maskavo, todėl negali pasakyti, kiek mėlynių buvo. Po to įvykio S. buvo sutrikusi, išsigandusi, bijojo, kad tai nepasikartotų (1 t., b. l. 87–90).

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. P. pradėjo dirbti beveik prieš 2 metus, t. y. nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio. Su S. jų tarpusavio santykiai yra daugiau kolegiški, su ja kartais pasikalba ir apie asmeninius dalykus. Kiek ji žino, S. gyvena (duomenys neskelbtini), turi dvi dukras, yra išsituokusi. Kiek suprato iš S. pasakojimų, ji turi draugą. S. per daug jai nepasakodavo apie jos tarpusavio santykius su draugu, tačiau kiek suprato iš S., jos draugas buvo linkęs į jos kontroliavimą. Taip pat iš S. pasakojimų suprato, kad jos draugas buvo mėgėjas išgerti. Ar pati S. vartoja alkoholį, šito pasakyti negali, nes nežino, mano, kad ne. 2023 metų pavasarį, po Velykų, tikslios datos neprisimena, S. atvažiavo į darbą ir pastebėjo, kad S. plaukai buvo užleisti ant akių, lyg daug kosmetikos užsidėjusi ant veido, nenorėjo bendrauti, vengė jos ir kolegių, buvo pasimetusi. Jų darbas yra su klientais, nors S. jautėsi negerai, tačiau ji dirbo. Tą pačią dieną po pietų ji paklausė S., kas jai yra. S. iš karto paklausė, kodėl ji jos taip klausia, o ji jai pasakė, jog mato, kad jai kažkas yra negerai. Tada S. papasakojo jai, kad ją savaitgalį, naktį per Velykas, sumušė draugas. Prisimena, kad S. parodė ant rankos mėlynę, tik neprisimena, ant kurios rankos buvo ta mėlynė. S. sakė, kad jos visa galva sudaužyta, nosis sumušta, jai skauda. Taip pat matė, kad S. po akimi buvo kraujosruvos, ant pilvo buvo mėlynė, ji buvo visa sumušta. Taip pat S. pasakė, kad po to ji išvietė policiją ir išvijo savo draugą. Ji jai pasakė, kad tikrai daugiau savo to draugo nepriimtų, jeigu jis taip elgiasi. S. jai pasakė, kad tikrai deda tašką. Ji minėjo, kad jo bijo, kad jis neateitų vėl į jos namus, todėl po įvykio net buvo išėjusi iš savo namų. Taip pat S. buvo sakiusi, kad užblokavo savo draugo telefoną ir jo neprisileidžia. Jai labai fiziškai skaudėjo, nes visa buvo sumušta, ji tikrai buvo susinervinusi, buvo sudirgusi, jai buvo tiek emociškai, tiek fiziškai negerai. Ji S. draugo nepažįsta, tačiau yra jį kartą mačiusi, nes praeitų metų rudenį kartu su darbu vyko į ekskursiją ir S. buvo kartu pasiėmusi savo draugą. Žino, kad jo vardas S., pavardės nežino (1 t., b. l. 93–96).

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2023 m. balandžio 16 d. dirbo kartu su kolega Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. Ž., radijo šaukiniu „1747“. Vakare, maždaug apie 22.00–23.00 val., tikslaus laiko neprisimena, iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), į namus buvo įsiveržęs mamos sugyventinis, grasino, įžeidinėjo moteris. Vyras prieš savaitę buvo sumušęs pranešėjos mamą. Dabar vyras pasišalino, nežino, kur, gali vaikščioti aplink namą, GMP nereikia, nepilnamečių nėra. Atvykus patikrinti gautą informaciją, buto duris atidarė ir juos pasitiko pranešėja G. P., kuri paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), jos mamą S. P. sumušė mamos sugyventinis S. B.. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, pranešėja nežinojo, mama apie įvykio aplinkybes jai nepasakojo. Toliau pranešėja G. P. nurodė, kad iškvietimo dieną, t. y. 2023 m. balandžio 16 d. apie 22 val. S. B., patekęs į jos mamos butą, grasino sumušti ją ir jos mamą S. P.. Paprašius S. P. paaiškinti minėtų įvykių aplinkybes, pastaroji vangiai bendravo, atsisakė paaiškinti, kas nutiko, tik nurodė, kad per Velykas ją sumušė sugyventinis S. B., kuris ir anksčiau buvo prieš ją smurtavęs, dėl ko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Paklausus S. P., ar ji turi pretenzijų S. B. dėl jos sužalojimo, ar rašys pareiškimą, moteris kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, matėsi, kad ji akivaizdžiai vengia bendrauti su policijos pareigūnais, kad ji yra labai įsibaiminusi, sutrikusi, išsigandusi, susijaudinusi. Ji prašė, kad S. B. būtų uždrausta prie jos artintis. Moters buto aplinka buvo tvarkinga, nesimatė išmėtytų daiktų, sulaužytų baldų ar kitų nusikalstamos veikos požymių. Ant moters kūno, t. y. ant rankų ir veido srityje, po akimis, juosmenyje, matėsi akivaizdūs sužalojimai, t. y. kraujosruvos, patinimai, kuriuos jo kolega vyr. tyrėjas E. Ž. pažymėjo surašydamas tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. S. B. įvykio vietoje nebuvo sulaikytas, kadangi buvo pasišalinęs iki jiems atvykstant. Įvykio metu tiek jis, tiek kolega vyr. tyrėjas E. Ž. naudojo policijos pareigūnų kūno kameras, tačiau dėl techninių kliūčių vaizdo ir garso įrašai neišsisaugojo, todėl nėra galimybių jų pateikti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Vadovaujantis policijos generalinio komisaro įsakymu dėl reagavimo į pranešimus apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, privaloma įvykio įforminimo eigą fiksuoti techninėmis priemonėmis: turi būti užfiksuoti kūno sužalojimai, drabužių ir (ar) turto sugadinimas, o turint galimybę daryti vaizdo ir garso įrašą – ir asmenų paaiškinimai. Šiuo atveju S. P. buvo paprašyta leisti nufotografuoti ir užfiksuoti matomose vietose ant jos kūno esančius sužalojimus, tačiau pastaroji kategoriškai atsisakė, kad ją fotografuotų, taip pat moteris nesutiko tikrintis blaivumą. Iš pažiūros S. P. buvo blaivi, kalba rišli, tačiau duoti parodymus ir būti apklausta atsisakė (2 t., b. l. 54–57).

Iš 2023 m. balandžio 16 d.–2023 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 12–14).

2023 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. P. konstatuota: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kaktoje, kairiame žande, kaktoje, pereinanti į dešinį smilkinį, sprande, juosmenyje, kairėje mentėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 55–56).

2023 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – S. P., kuri vengia bendrauti su pareigūnais, ant jos veido ir rankos yra matomi sužalojimai (kraujosruvos ir patinimai). Pranešėja G. P. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 23.00 val. jos mamą S. P. sumušė jos sugyventinis S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. balandžio 16 d. apie 22 val. S. B. pateko į butą ir grasino ją ir jos mamą sumušti. S. P. apie įvykio aplinkybes nepasakojo, tik nurodė, kad per Velykas ją sumušė S. B.. Rašyti pareiškimą S. P. atsisakė, tačiau išreiškė norą, kad S. B. būtų uždrausta prie jos artintis. S. P. nurodė, kad sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, kad dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariatas (1 t., b. l. 97–99).

2023 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2023 m. balandžio 16 d. apie 23.05 val. įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) neleido fiksuoti jos sužalojimų, naudojant mobilaus ryšio telefono vaizdo kamerą, taip pat nesutiko tikrintis blaivumą. Matėsi, kad S. P. yra blaivi, kalbėjo rišliai, tačiau duoti parodymus atsisakė. Tikslinga S. P. apklausti vėliau tyrimo eigoje, atslūgus emocijoms (1 t., b. l. 108–109).

2023 m. rugpjūčio 30 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. balandžio 16 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-04-16 22 01 31).mp3“. Įrašo trukmė – 02 min. 12 s. Įraše girdimas BPC operatorės (A) ir pranešėjos (B) pokalbis: B: „…“ čia tie patys nemalonumai. A: Vienas vienas du. B: Policija? A: Kas nutiko, sakykit? B: Žiūrėkit dabar yra toksai dalykas, man reikia paaiškinti. Dabar nu viskas yra kol kas gerai, bet mano mamos buvęs sugyventinis, jis ją primušė prieš savaitę ne pirmą kartą ir dabar jisai vėl buvo įsiveržęs į butą ir mums grasino, man ir mamai, ir aš dabar nežinau, ar jisai čia kažkur prie laiptinės, ar ne, todėl aš nenoriu, kad policija gal dabar iš karto važiuotų, bet man reikėjo pranešti apie tai. A: Tai dabar Jums yra reikalinga policijos pagalba, ar ne? B: Dabar ne, bet aš norėčiau, kad būtų užregistruota ir pranešta apie tai. Ir mano mama prieš savaitę, kai buvo sudaužyta, kai buvo sudaužyta smarkiai iki pat dabar mėlynės yra, jinai nepranešė policijai iš baimės. A: Jūs suprantat, nes čia yra skubi pagalba, bet kokiu atveju, mes kai pranešim pareigūnams, jie reaguos, jie greičiausiai atvyks į įvykio vietą. B: Aha, gerai „…“. A: Sakykit adresą, kur viskas vyksta? B: (duomenys neskelbtini). A: (duomenys neskelbtini), namo numerį pakartokit? B: (duomenys neskelbtini). A: Taip. B: (duomenys neskelbtini). A: Ir prieš kiek laiko jisai čia buvo atvykęs? B: Žinokit prieš kokia minučių išėjo. Jo, nes jisai buvo čia duris iš vidaus užrakinęs ir viską, mes čia vos išsisukom. A: Gerai, o dabar jisai, sakėt, pasišalino, ar ne, ir neaišku kur? B: Žinokit jisai gali būti ir laiptinėje, ir visur, nes mes negirdėjom, kad laiptinės durys užsidarytų, tai aš bijau, kad jis gal apie namą sukinėjasi. A: Dabar greitoji nereikalinga niekam? B: Dabar ne. A: Nepilnamečių yra, nėra? B: Nėra, ne. A: Jūsų vardas, pavardė? B: G. P.. A: Telefoną lietuvišką turit kontaktinį? B: Aaa, turiu, (duomenys neskelbtini)A: Taip. B: (duomenys neskelbtini). A: Gerai, durų kodas? B: Aaa, (duomenys neskelbtini). A: (duomenys neskelbtini), taip? B: Taip. A: Gerai. Informaciją perduosim pareigūnams, luktelkit, turėkit savo kontaktinį telefoną šalia, jeigu pastebėsit tą asmenį, tai skambinkit iš naujo. B: Gerai (2 t., b. l. 64).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

III. Dėl bausmės S. B. skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas S. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė. Nors savo kaltę kaltinamasis pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, dėl savo neblaivumo, kaip teigė, negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia fakto, kad jis savo kaltę iš esmės pripažino ir dėl savo veiksmų, kaip pats teigė, gailisi. Remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. S. B. anksčiau teistas septynis kartus, nusikalto būdamas penkis kartus teistas, baustas administracine tvarka, be kita ko, už tai, kad 2023 m. birželio 16 d., tai yra po nagrinėjamo įvykio šioje byloje, tyčia aštriu daiktu perdūrė kito asmens automobilio padangą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajam yra būdingas nusikalstamų veikų kitų asmenų sveikatai ir netgi gyvybei darymo modelis. Smurtinius veiksmus nukentėjusiosios – savo šeimos narės atžvilgiu jis atliko pakartotinai, netgi po tai, kai jau vieną kartą buvo prieš ją smurtavęs ir nukentėjusioji, suteikdama jam šansą pakeisti savo elgesį, jį priėmė gyventi į savo butą antrą kartą. Kaltinamasis anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo kito asmens gyvybei padarymą, taip pat teistas pagal BK 286 straipsnį, už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kas rodo jo neigiamas, antivisuomeniškas nuostatas, polinkį nusikalsti ir negebėjimą padaryti išvadų iš savo ankstesnių neteisėtų poelgių. Nusikalsti kaltinamasis pradėjo būdamas jauno amžiaus, šiuo metu yra nedirbantis. Nors teisiamojo posėdžio metu jis akcentavo savo turimas sveikatos problemas, tačiau, akivaizdu, jo sveikatos būklė veikos padarymo metu nebuvo tokio pobūdžio, kad užkirstų kelią jam atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko jos namuose, nakties metu, dėl menkavertės dingsties. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms kaltinamojo aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų jo vertybinių nuostatų. Nuo pakartotinio nusikalstamumo kaltinamojo nesulaikė ir supratimas apie gresiančią realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, savo poelgį vertino neigiamai, tačiau ši aplinkybė, parenkant kaltinamajam bausmės rūšį, negali būti suabsoliutinama, suteikiant kaltinamojo asmeniniams interesams ir lūkesčiams esminį prioritetą prieš visuomenės interesą ir teisę į saugią aplinką, ir negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokia kita bausmės rūšis, įskaitant viešuosius darbus ir laisvės apribojimą, nebus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam už jo įvykdyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimas BK 50 straipsnyje bei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo atveju, vertinant galimybę kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymėtina, kad visos aplinkybės, kurios išdėstytos parenkant kaltinamajam bausmės rūšį, neabejotinai vertintinos neigiamai, jos sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo nusikalstamas poelgis buvo neatsitiktinis, jis yra linkęs nepasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo, kartoti nusikalstamus poelgius. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, įsipareigojo atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi sveikatos problemų. Nors šiuo metu jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau iki tol pakankamai nuosekliai ir nepertraukiamai vykdė darbo veiklą, nėra registruotas priklausomybės ligų centro įskaitoje. Nors kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pakartotiniai, jie pasireiškė pakankamai dideliu intensyvumu, tačiau ilgalaikių, negrįžtamų pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, duomenų, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau kaip vieniems metams būtų įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant kaltinamajam šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas pareigas, teismo vertinimu, padėsiančias užtikrinti sėkmingą kaltinamojo resocializacijos procesą. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki 2024 m. vasario 2 d. ir vasario 8 d. nuosprendžių priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė bendrintina su ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, jas iš dalies sudedant.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas gali paskirti kaltinamajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Be to, BK 72¹­ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė pakartotinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš savo tuometinį šeimos narį – sugyventinę, be to, kaip jau aptarta anksčiau, jo elgesiui yra būdingas smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis, kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, siekiant pakeisti jo nusikalstamo elgesio polinkius, skirtina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Šiuo atveju, iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad 34 Eur apgyvendinimo išlaidas nukentėjusioji prašo atlyginti motyvuodama tuo, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, todėl 2023 m. balandžio 10 d. jam išėjus į darbą, iškraustė jo daiktus iš buto ir 2023 m. balandžio 10 d. nenakvojo namuose, o laikinai apsigyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos duomenų, tai nebuvo pirmasis atvejis, kai kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tiek jos pačios parodymai, tiek nuosprendyje aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji kaltinamojo bijojo, visais būdais siekė išvengti kontakto su juo, kadangi baiminosi, jog jos atžvilgiu jis gali pakartotinai smurtauti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl susidariusios situacijos negalėjo likti savo namuose, kuriuose prieš ją ir buvo smurtaujama, bijodama, kad į juos gali patekti kaltinamasis, kurį ji ketino iškraustyti iš namų, teismo vertinimu, nukentėjusioji pagrįstai prašo atlyginti jos turėtas laikino apgyvendinimo išlaidas iš kaltinamojo, jos pagrindžiamos pridedamais rašytiniais įrodymais, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Kaip minėta, nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir jos turėtas 350 Eur išlaidas už psichologo konsultacijas. Kaltinamasis šių išlaidų pagrįstumo neginčijo. Jų dydį patvirtina prie civilinio ieškinio pridedami rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji šių išlaidų pagrįstumą grindė tuo, jog po smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ji jautė baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, todėl jai buvo reikalingos psichologo konsultacijos emocinei būklei gerinti. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog nukentėjusioji, kurios atžvilgiu jos šeimos narys smurtavo jos namuose, patyrė ne tik fizinę, tačiau ir psichologinę žalą. Psichologo konsultacijų tikslingumą patvirtina ir Kauno apskrities moterų krizių centro 2023 m. birželio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusioji pagrįstai prašo atlyginti jos turėtas psichologo konsultacijų išlaidas iš kaltinamojo, jos pagrindžiamos pridedamais rašytiniais įrodymais, todėl ši ieškinio dalis taip pat tenkintina.

Be to, nukentėjusioji ieškiniu prašo atlyginti ir jai atliktų medicinos tyrimų išlaidas. Nurodo, kad po sumušimo ji blogai miegojo, juto skausmą galvos srityje, akių plote, nosies srityje, todėl jai buvo atliekami tyrimai: 2023 m. rugpjūčio 10 d. paskirta magnetinio rezonanso tomografija, o prieš ją atliekant turėjo pasidaryti kraujo tyrimą, už kurį sumokėjo 14 Eur (iš pridedamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. kvito matyti, kad sumokėta ne 14 Eur, bet 10 Eur), taip pat tyrimui atlikti turėjo įsigyti ir vienkartinius drabužius, už kuriuos sumokėjo 6 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2023 m. rugpjūčio 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ klinikos pateikto konsultacijos išrašo duomenis, šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo veiksmais ir priteistinos iš jo nukentėjusiosios naudai.

Be to, ieškinyje nurodyta, kad po konsultacijos „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, nukentėjusiajai buvo paskirti vaistai, už kuriuos ji sumokėjo 7,05 Eur (vaistinis preparatas „Nebilet“), 15,76 Eur (geležies preparatas) ir 3,61 Eur („Ibuprofen“), iš viso 26,42 Eur. Kaltinamasis šių išlaidų pagrįstumo neginčija. Jų pagrįstumą patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ klinikos konsultacijos išrašas. Vis dėlto, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad visi šie nukentėjusiosios įsigyti vaistiniai preparatai yra tiesiogiai susiję su jos būkle po kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, kuri nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje. Iš viešai internete prieinamų duomenų matyti, kad vaistinis preparatas „Nebilet“ yra skirtas lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti. Duomenų, kad ši liga nukentėjusiajai buvo išsivysčiusi būtent po šios nusikalstamos veikos, nėra. Be to, kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusiosios apsilankymo gydymo įstaigoje išrašo, ji daug metų serga hipertenzija, jai prieš daug metų nustatyta ferodeficitinė anemija (tai geležies stokos sąlygota anemija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje liko neįrodyta civilinio ieškinio dalis dėl 7,05 Eur (vaistinis preparatas „Nebilet“), 15,76 Eur (geležies preparatas) nukentėjusiosios patirtų išlaidų medikamentams įsigyti ir tik 3,61 Eur („Ibuprofen“) išlaidos, nukentėjusiajai nurodžius, kad po patirtos traumos, kuomet buvo sumušta, ji jaučia pasikartojančius galvos skausmus, vertintinos kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir priteistinos iš jo nukentėjusiosios naudai.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti ir jos turėtas išlaidas hepatito C tyrimui, kurias sudaro 17 Eur. Kadangi nukentėjusioji niekaip nepagrindė šių išlaidų sąsajumo su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika, todėl ši ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 171,98 Eur kuro išlaidų, kurias nukentėjusioji patyrė vykdama konsultuotis pas psichologę, kreipdamasi į medikus. Prie civilinio ieškinio pridedami kvitai patvirtina, kad nukentėjusioji 2023 m. birželio 16 d. išleido 25 Eur įsigydama apie 20 litrų dyzelinio kuro, 2023 m. balandžio 25 d. – 33,31 Eur, liepos 28 d. – 27 Eur, įsigydama 20 litrų dyzelinio kuro, 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 43,20 Eur, įsigydama 30 litrų dyzelinio kuro, rugpjūčio 24 d. – 43,47 Eur, įsigydama 30 litrų dyzelinio kuro. Iš pridedamo automobilio „Mazda“, registruoto nukentėjusiosios vardu, registracijos liudijimo matyti, kad šio automobilio darbinis tūris yra 1399 cm³. Iš prie civilinio ieškinio pridedamų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji į psichologo konsultacijas Kauno mieste vyko 2023 m. liepos 17 d., liepos 31 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 18 d., spalio 3 d., spalio 10 d., lapkričio 20 d., gruodžio 4 d., gruodžio 18 d. ir 2024 m. sausio 10 d., į „(duomenys neskelbtini)“ Kauno mieste nukentėjusioji vyko 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir į VšĮ Kauno miesto polikliniką, esančią (duomenys neskelbtini), – 2023 m. gruodžio 22 d. Matyti, kad dalį kuro nukentėjusioji užsipylė Marijampolės mieste, kadangi, kaip teigė, tuo metu dirbo Marijampolėje, tačiau duomenų, kad nukentėjusiosios gyvenamoji vieta būtų tuo metu pasikeitusi ir ji būtų turėjusi į psichologo konsultacijas ir gydymo įstaigas visais atvejais vykti iš kito miesto, nėra. Iš viešai internete (www.autoplius.lt tinklalapyje) prieinamų duomenų matyti, kad vidutinės tokio darbinio tūrio automobilio sąnaudos sudaro 4,5 l/ 100 km. Iš 2015 m. gruodžio 18 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) patvirtintų Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų 4 punkto matyti, kad tuo atveju, jei nėra žinomi transporto priemonės gamintojo nurodomi transporto priemonės techniniai duomenys (degalų sunaudojimo normos 100 km), apmokėtinų išlaidų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių ir taikant Rekomendacijų III skyriuje nustatytą tvarką (dyzelinio variklio automobiliams, kurio darbinis variklio tūris yra 1399 cm³: 3,8 √1,399). Nors ši Rekomendacijų III skyriuje nurodyta formulė taikoma apskaičiuojant kelionės į teismą automobiliu išlaidų apmokėjimo tvarką, tačiau įvertinus minėtąja formule gaunamą rezultatą (4,49 l/ 100 km), tai tik patvirtina viešai internete prieinamų duomenų apie vidutines nukentėjusiosios naudoto automobilio kuro sąnaudas teisingumą. Iš pateiktų apmokėjimo už kurą kvitų matyti, kad vidutiniškai nukentėjusioji už vieną litrą dyzelinio kuro sumokėjo 1,5 Eur, taigi nukentėjusioji už nurodytą ieškinyje sumą užsipylė apie 114 litrų dyzelino (171,98 Eur / 1,5 Eur). Remiantis minėtomis automobilio vidutinėmis kuro sąnaudomis, nukentėjusioji už šią sumą galėjo nuvažiuoti apie 2 533 km (114 l / 4,5 l * 100 km). Iš „Google Maps“ duomenų matyti, kad nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos psichologės N. M. paslaugų teikimo vieta ((duomenys neskelbtini)) nutolusi vidutiniškai apie 11 km atstumu, taigi į abi puses atstumas sudaro 22 km, „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios vos 650 m atstumu nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, o VšĮ Kauno miesto poliklinika, esanti (duomenys neskelbtini), – vidutiniškai 3,5 km atstumu. Įvertinus teismui pateiktus duomenis matyti, kad psichologo konsultacijų nukentėjusioji vyko iš viso 10 kartų, į „(duomenys neskelbtini)“ – vieną kartą, į VšĮ Kauno miesto polikliniką – 1 kartą. Taigi iš viso nukentėjusioji psichologo konsultacijoms ir į kitas gydymo įstaigas nuvažiavo apie 228 km, vertinant nuo jos gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji nenurodė, kokiu tiksliai laikotarpiu ji dirbo Marijampolės mieste. Be to, teismo vertinimu, vien tai, kad tam tikrą laiko tarpą nukentėjusioji galimai vyko į gydymo įstaigas iš darbo kitame mieste, jos išlaidų kelionei į gydymo įstaigas nepadidino, kadangi, bet kokiu atveju, iš kito miesto ji būtų turėjusi grįžti į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši civilinio ieškinio dalis tenkintina iš dalies ir nukentėjusiosios prašoma atlyginti išlaidų kurui suma mažintina. Įvertinus vidutines automobilio kuro sąnaudas, kurias sudaro apie 4,5 km/ 100 km, nukentėjusiajai priteistina 10,28 Eur suma (228 km / 100 km * 4,5 l) už išlaidas kurui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 413,89 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu S. P. prašė atlyginti jai ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jos gyvenamojoje vietoje, prieš pat Šv. Velykų šventę, prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas jos šeimos nario – sugyventinio. Neabejotina ir tai, kad ji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų juto fizinį skausmą, baimę ir kitus nepatogumus, kadangi sužalojimai buvo akivaizdžiai matomi aplinkinių asmenų, ką patvirtina liudytojų parodymai byloje, o jos darbo pobūdis buvo susijęs su tiesioginiu klientų aptarnavimu. Kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, nukentėjusioji su kaltinamuoju siejo savo ateitį, buvo suteikusi jam gyvenamąjį plotą, tad dėl jo panaudoto fizinio smurto ji patyrė šoką ir labai išgyveno. Aptartos aplinkybės patvirtina ir tai, kad nukentėjusiosios galimybė bendrauti su aplinkiniais buvo apribota. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pakartotinai patirtas smurtas artimoje aplinkoje sukėlė neigiamų padarinių ir jos psichikos sveikatai, ką patvirtina byloje pateikti duomenys apie nukentėjusiajai teiktas pakartotines pakankamai ilgai trukusias psichologo konsultacijas, apsilankymus gydymo įstaigose dėl po įvykio pablogėjusios fizinės sveikatos. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika ši aplinkybė nepaneigia galimybės asmens kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi asmuo savo kaltę gali pripažinti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis iki šiol nėra atlyginęs nei dalies nukentėjusiajai padarytos žalos nei šioje, nei anksčiau jo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Vis dėlto, civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis bendravimo su nukentėjusiąja laikotarpiu ją žemino, neleido bendrauti su draugėmis ir kaimynais, vykdė psichologinį terorą jos atžvilgiu, nevertinant jų pagrįstumo, yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje nagrinėjamo konkretaus įvykio – 2023 m. balandžio 8 d. prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio smurto ir šie jos nurodomi neigiami išgyvenimai santykių su kaltinamuoju laikotarpiu negali būti tiesiogiai siejami su nagrinėjamu įvykiu būtent S. B. pareikšto kaltinimo ribose ir negali būti tiesioginė jo neteisėto veikimo – nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo pasekmė. Įvertinus, be kita ko, ir kaltinamojo finansinę padėtį, jo turimas sveikatos problemas, tai, kad šiuo metu jis darbo veiklos nevykdo, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai nesukėlė, ji yra darbinga, iš karto po nusikalstamos veikos tęsė darbinę veiklą, nukentėjusiosios reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 1 500 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro pagal 2024 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios sumokėti 750 Eur, tai yra: 200 Eur už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, 300 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 119,83 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko apie pusę metų, vienas teisiamasis posėdis, kuriame dalyvavo nukentėjusioji ir jos įgaliota atstovė, buvo atidėtas tenkinus gynėjo prašymą, o kitas teisiamasis posėdis, kuriame taip pat dalyvavo minėti proceso dalyviai, neįvyko tenkinus kaltinamojo prašymą. Teisiamasis posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, tęsėsi 1 val. 45 min. Byloje yra pareikštas kvalifikuoto teisininko parengtas civilinis ieškinys, sudarantis 5 lapus (be pridedamų priedų), didžioji jame pareikštų reikalavimų dalis tenkinama. Be to, baudžiamąją bylą sudaro du tomai. Nukentėjusiosios atstovė aktyviai dalyvavo procese, pateikė teismui civilinį ieškinį, uždavė bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiosios reikalavimus grindė ir jos poziciją atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos bylos apimčiai, todėl nukentėjusiosios turėtos 750 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 107–109), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu S. B. paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi (11 mėnesių 8 dienų laisvės apribojimo bausme), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir S. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad S. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ ir 72² straipsniais, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios S. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant kaltinamajam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies S. B. atliktas pagal 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, kurios buvo subendrintos 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, ir juose nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinį ieškinį dėl 615,40 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš S. B. 413,89 Eur (keturis šimtus trylika eurų 89 ct) turtinei ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios S. P. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jos naudai priteisti iš S. B. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 107–109), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.