Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2022-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-843/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
1A-115-843/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Bielskė, Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
R. R.
Civilinis ieškovas
G. M.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Ramūnas Plėštis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-843/2022Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00144-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2.1; 2.1.15.3.3.2
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,nuteistajam R. R. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Plėščiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. M. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. nustatyta galutinė bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., dvi dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir R. R. nustatyta 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda.

R. R. įpareigotas baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2020 metais, laikotarpiu nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 16 d., jo žinioje buvusį, G. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį G. M. 2020 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini), patikėjo jam tikslu parduoti už 15 800 Eur, R. R. 2020 m. rugsėjo 16 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį Vokietijos Federacinės Respublikos Grevenbroich mieste, tiksli vieta nenustatyta, pardavė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui H. E. už 16 000 Eur, tačiau gautų pinigų G. M. neperdavė ir pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą – G. M. priklausančius 15 800 Eur už parduotą automobilį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. atstovas advokatas R. Dobrovolskis apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti, R. R. skirti laisvės atėmimo trejiems metams bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti R. R. laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą iš dalies atidėti, paskiriant nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, įpareigoti nuteistąjį nukentėjusiajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą. Iš R. R. priteisti nukentėjusiajam G. M. 800 Eur žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiojo naudai pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokios aplinkybės, kad asmuo neteistas, dirba, atlygino dalį žalos, nėra tos aplinkybės, dėl kurių teismai skiria išskirtines bausmes. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju visiškai atlyginta žala. Apelianto teigimu, nesuvokiamas pirmosios instancijos teismo motyvas skirti išskirtinę bausmę nuteistajam todėl, kad byla nagrinėta nuotoliniu būdu. Abejonių apeliantui kelia ir pirmosios instancijos teisme vykęs teismo procesas, kuomet prokuroras baigiamąją kalbą sakė net tris kartus ir teismas akivaizdžiai ir šališkai ėmėsi įvairių veiksmų, kad tik R. R. atlygintų bent dalį žalos nukentėjusiajam. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirdamas kitą bausmės rūšį, nesivadovavo įstatyme įtvirtintais bausmės dydžiais. Teismas paskyrė 105 MGL dydžio baudą, kai baudžiamasis įstatymas numato minimalų baudos dydį už sunkaus nusikaltimo padarymą – 150 MGL. Tokiu būdu buvo dar kartą sušvelninta nuteistojo padėtis ir tuo pačiu netinkamai pritaikytas įstatymas.

2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir žalos atlyginimo nukentėjusiajam pagal pareikštą civilinį ieškinį klausimą bei savo sprendimo nemotyvavo. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. buvo atlyginta ne 16 000 Eur suma, o 15 200 Eur. Tuo tarpu R. R. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą jam patikėtą turtą – G. M. priklausančius 15 800 Eur už parduotą automobilį. Taigi, jeigu teismas nustatė, kad asmuo pasisavino 15 800 Eur, o atlygino tik 15 200 Eur, yra akivaizdu, jog žala pagal pareikštą ieškinį nėra atlyginta. Taipogi teismas privalėjo motyvuoti, kodėl nepriteisia 200 Eur, t. y. perduoto automobilio vertės, nes nukentėjusysis viso proceso metu reikalavo iš nuteistojo priteisti 16 000 Eur žalos atlyginimo. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnio nuostatas atlyginus padarytą žalą procesas dėl civilinio ieškinio yra nutraukiamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodė, kad civilinis ieškinys atmetamas, nors motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodė, kad R. R. pilnai atlygino padarytą žalą.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis G. M. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies, pakeisti ginčijamą nuosprendį dėl netinkamai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir neteisingai paskirtos bausmės, skirti apelianto prašomą bausmę, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Reikalavimą dėl civilinio ieškinio atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. R. skirtinos bausmės klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl ginčijamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

6. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas byloje nenustatyta, jų nenurodo ir proceso dalyviai, tad dėl šių aplinkybių detaliau nepasisakytina.

8. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).

9. Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo taikytos tinkamai, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindė šį savo sprendimą. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 112–113), dirba ir gyvena užsienyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamo nuosprendžio dalyje, skirtoje parenkamos bausmės klausimui, nurodė, kad yra konstatuota viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nekonkretizuodamas kokia, visgi kitoje nuosprendžio dalyje, kurioje aprašyti surinkti įrodymai, konstatavo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Su šia išvada sutiktina, nes iš byloje fiksuotų R. R. parodymų matyti, kad savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, nuoširdžiai gailėjosi, o tai yra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, byloje pateikti rašytiniai dokumentai, paties R. R. paaiškinimai bei nukentėjusiojo G. M. parodymai patvirtina, kad R. R. savo noru pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (detaliau apie šią aplinkybę bus pasisakyta atskirai) (t. 3, b. l. 100, 106, 107, 116–119, 120, 130). Tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad R. R. įvykdė baigtą, tyčinį, turtinio pobūdžio nusikaltimą. Pasisavinto turto vertė yra artima BK 183 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos minimaliai kvalifikacinei ribai (12 500 Eur), kuriai esant veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ginčijamame nuosprendyje nurodyta apeliaciniame skunde akcentuota aplinkybė, o būtent, kad byla buvo nagrinėjama apklausiant kaltinamąjį vaizdo konferencijos būdu, nėra reikšminga parenkant asmeniui skirtinos bausmės rūšį bei dydį, nes nėra priskirtina BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Visgi iš nuosprendyje pateikto šios aplinkybės konteksto yra spręstina, kad ir pirmosios instancijos teismas šiai aplinkybei didelės reikšmės nesuteikė, tai nurodydamas prie teiginių, kad nuteistasis gyvena ir dirba užsienyje.

11. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apibūdinančią padarytos nusikalstamos veikos ir R. R. asmenybės pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už aptarto masto turtinio pobūdžio nusikaltimą pirmą kartą teisiamam jauno amžiaus asmeniui, kuris kritiškai vertina savo poelgį, dėjo realias pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir šiuo metu yra pilnai ją atlyginęs, nėra tikslinga ir teisinga. Tokioje situacijoje nuteistajam paskirta net ir minimali laisvės atėmimo bausmė, net ir taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidedant jos vykdymą, būtų per griežta, neproporcinga ir pažeidžianti teisingumą principą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju teismas, taikydamas nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o švelnesnės rūšies baudos bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimo nepadarė.

12. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkretaus dydžio baudą, tinkamai taikė įstatymą, yra aktuali teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę esant tam tikroms sąlygoms nuteistam asmeniui parinkti švelnesnę bausmę ar kitą jos rūšį, tačiau parinkus kitą (švelnesnę) bausmės rūšį negali būti skirta už minimalų bausmės dydį, kuris nurodytas įstatyme (šiuo atveju BK 47 straipsnio 3 dalyje), mažesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto reguliavimą, už sunkų nusikaltimą nustatytas baudos dydis yra nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio, tad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. R. mažesnę nei minimali 105 MGL dydžio baudą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, kas taisytina keičiant nuosprendį. Įvertinęs visumą jau aptartų aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. R. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyto dydžio bauda. Būtent tokia bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota.

Dėl civilinio ieškinio

13. Nukentėjusysis G. M. apeliacinio skundo reikalavimus grindžia ir tuo, kad apygardos teismas neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą bei savo sprendimo nemotyvavo. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad byloje iš esmės civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, tad pagrindo tenkinti su tuo sietiną apelianto reikalavimą ir pakeisti priimtą procesinį sprendimą nėra.

14. Nukentėjusysis G. M. byloje pareiškė 16 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 110). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R., atlygindamas nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusiajam yra sumokėjęs tik dalį reikalautos sumos, tai yra 15 200 Eur. Iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė byloje pareikštą civilinį ieškinį nurodęs, kad padarytą žalą R. R. pilnai atlyginimo. Šios išvados teismas nemotyvavo, argumentų dėl likusios nesumokėtos ieškiniu reikalautos sumos dalies, kaip ir nurodo apeliantas, nenurodė, taip nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme.

15. Kaip minėta, šioje byloje G. M. pateikė 16 000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Jame reiškiamo reikalavimo nedetalizavo, tačiau savo parodymuose teigė, kad prašoma suma yra pinigai, kuriuos R. R. gavo pardavęs jam (nukentėjusiajam) priklausiusį automobilį „Mercedes Benz“. Būtent tokia suma yra nurodyta su Vokietijos piliečiu H. E. sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 82, 92). Tiek nuteistojo R. R., tiek ir nukentėjusiojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino ir tai, kad pagal jų tarpusavio žodinį susitarimą, G. M. už automobilio pardavimą turėjo sumokėti R. R. 800 Eur atlygį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis, pripažindamas teismui minėtas aplinkybes, 2021 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu buvo sumažinęs savo reiškiamus reikalavimus iki 15 200 Eur, tokios pačios pozicijos laikėsi ir 2021 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, o nuteistasis su tuo sutiko (t. 3, b. l. 97–104, 120–121). Šią sumą R. R. savanoriškai sumokėjo dar iki nuosprendžio paskelbimo (t. 3, b. l. 100, 106, 107, 116–119, 120, 130), tokiu būdu pilnai atlygindamas nukentėjusiojo nurodytą jam padarytą žalą. Tačiau nukentėjusysis G. M. 2021 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, reikalavo sumokėti ir likusius 800 Eur, nes jam priklauso visa ieškinyje nurodyta 16 000 Eur suma. Tokį reikalavimą grindė tuo, kad R. R. nesilaikė susitarimo grąžinti pinigus iki 2020 m. gruodžio mėnesio, gavo galimybę visus metus naudotis jo pinigais, kuriuos investavo į kazino, keliones, jo žiniomis pirko automobilį (t. 3, b. l. 138–141). Nuteistasis su tokiu reikalavimu nesutiko.

16. BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

17. Kaip jau buvo minėta, R. R. savo nesutikimą dėl reiškiamo reikalavimo sumokėti likusius 800 Eur nukentėjusiajam grindžia tuo, kad tarp jų buvo sutartas būtent tokio dydžio atlygis už automobilio pardavimą. Pastarąją aplinkybę savo parodymais patvirtino ir nukentėjusysis G. M.. Aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, tad šias faktines aplinkybes teismas pripažįsta įrodytomis. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu yra spręstina, kad esant abipusiam sutarimui, esamų R. R. ir G. M. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo taikytas pagrįstai, tokiu būdu užbaigiant abipusę prievolę minėta apimtimi.

18. G. M. nurodo, kad R. R. sutartu laiku negrąžino jam už automobilį gautos pinigų sumos, jais naudojosi. Duomenų, kad tarp šalių buvo aptartos tam tikros palūkanos už laiku neįvykdytą prievolę, nėra, todėl G. M. turi teisę reikalauti įstatyme numatyto dydžio palūkanas, tačiau tokio reikalavimo šiame procese jis nepareiškė.

19. Remdamasi pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jam 800 Eur žalą yra nepagrįstas, tad buvo pagrindas ieškinio dalį, kurią jis palaikė teisiamojo posėdžio metu, atmesti.

20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas kelia abejones dėl pirmosios instancijos teisme vykusio teismo proceso, kuomet prokuroras baigiamąją kalbą sakė net tris kartus ir, pasak apelianto, teismas akivaizdžiai ir šališkai ėmėsi įvairių veiksmų, kad R. R. atlygintų bent dalį žalos nukentėjusiajam. Tokią poziciją procese, kuomet reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kartu priekaištaujant teismui dėl veiksmų, kurių buvo imtasis tam, kad minėta žala būtų atlyginta kuo skubiau, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip dviprasmišką. Kaip ir nurodo apeliantas, iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas iš tiesų du kartus atnaujino bylos įrodymų tyrimą, taip pat tenkino R. R. prašymą dėl skirto užstato panaikinimo, tokiu būdu sudarydamas jam galimybę atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Visgi pagrindo tokius teismo veiksmus vertinti kaip šališkus ar neteisėtus, nėra. Nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimas siejasi ne tik su kaltinamojo interesais (yra galimas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas), bet neabejotinai ir su nukentėjusiojo patirtos žalos operatyviu atlyginimu, kuo yra suinteresuotas ir pats nukentėjusysis. Atnaujindamas įrodymų tyrimą šį aspektą pažymėjo ir apygardos teismas. Todėl pagrindo išvadai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra.

21. BPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame savanorišką žalos atlyginimą, numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju minėtoje teisės normoje numatytas nukentėjusiojo pareiškimas gautas nebuvo. Priešingai, G. M. nurodė teismui tebereikalaujantis atlyginti likusią nesumokėtą 800 Eur dydžio ieškinio sumą, tad pagrindo taikyti BPK 107 straipsnio nuostatas nebuvo.

Dėl proceso išlaidų

22. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. atstovas advokatas R. Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo priteisti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas bei prie skundo pridėjo 2021 m. spalio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 39/2021 bei jos apmokėjimo patvirtiną, iš kurių matyti, kad G. M. išlaidos už teisines paslaugas yra 600 Eur. Jas sudaro susipažinimas su pateiktu nuosprendžiu, konsultacija, susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga Šiaulių apygardos teisme, apeliacinio skundo parengimas, atstovavimas apeliacinės instancijos metu (viso 10 val.; valanda – 60 Eur) (t. 3, b. l. 165, 176–176a).

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. atstovo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinusi bylos pobūdį, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio trukmę, daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti pusę prašomos sumos, tai yra 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, taikant paskirtą 105 MGL, t. y. 5 250 (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) Eur dydžio baudą padidinti iki 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę – 150 MGL dydžio baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 100 MGL, t. y. 5 000 (penkių tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 10.00 val., iki 2020 m. gruodžio 30 d., 11.15 val. (dvi dienas), ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 96 MGL, t. y. 4 800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) Eur dydžio.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo R. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. naudai 300 (tris šimtus) Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėErnestas Rimšelis