Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3301-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e1-3301-814/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3301-814/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44740-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-44740-20,

kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 2 val. 55 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. P. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2020 m. lapkričio 10 d. 03 val. 12 min. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas).

Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. vakare pas jį į namus Žeimiuose, Jonavos r., atvažiavo pažįstami E. P. ir G. V.. Jie atvažiavo E. P. automobiliu (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Trise jie išvažiavo pasivažinėti. Mašiną vairavo E. P., jis (R. M.) sėdėjo ant galinės sėdynės, o G. V. ant priekinės keleivio sėdynės. Nuvažiavę į aikštelę prie baldų gamyklos, (duomenys neskelbtini), visi trys išgėrė butelį „Starkos“. Begeriant E. P. paprašė, kad jis (R. M.) parvairuotų jo mašiną iki namų, nes bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, jeigu sustabdytų policijos pareigūnai. Kadangi jis (R. M.) ir taip neturi vairuotojo pažymėjimo, sutiko parvairuoti automobilį. Jis (R. M.) sėdo už (duomenys neskelbtini) automobilio vairo, E. P. sėdėjo ant priekinės sėdynės, o ant galinės sėdynės sėdėjo G. V.. Tik išvažiavus iš aikštelės ir įvažiavus į (duomenys neskelbtini), juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Jie stabdė įjungę šviesos ir garso signalą. Galėjo būti apie 3 val. nakties (2020 m. lapkričio 10 d.). Jis įsuko į savo namo kiemą ir sustojo. Norėdami suklaidinti pareigūnus, jis (R. M.) greitai tarp sėdynių nuo vairuotojo sėdynės peršoko į galą, o G. V. nuo galinės sėdynės persėdo į priekinę sėdynę, kur sėdėjo E. P.. Pareigūnams atidarius dureles, iš priekinės sėdynės iššoko G. V.. Taip jie pasielgė, nes tikėjosi suklaidinti pareigūnus, galvojo, kad išvengs atsakomybės. Pareigūnams jis (R. M.) prisipažino, kad vairavo automobilį M. J. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Pirmu pūtimu jam nustatytas 1,62 promilės girtumas, antru pūtimu - 1,91 promilės girtumas. Gailisi dėl to, ką padarė. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-102, 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

liudytojo E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad savo nuosavybėje turi automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis registruotas jo tėvo A. P. vardu, nes pigiau mokėti draudimo paslaugas. Automobilis yra jo (E. P.) ir juo važinėja tik jis. 2020 m. lapkričio 9 d.vakare jis susitiko su pažįstamais R. M. ir G. V.. Jie automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į aikštelę Žeimiuose prie baldų fabriko. Tuo metu automobilį vairavo jis (E. P.). Buvo blaivus. Aikštelėje trise išgėrė butelį „Starkos“. Aikštelėje jis kažkodėl perdavė vairuoti savo automobilį R. M.. Tikrai nežinojo, kad R. M. neturi vairuotojo pažymėjimo. Atrodė, kad R. M. buvo mažiausiai apgirtęs iš jų. R. M. pats ir paprašė parvairuoti automobilį. Jis (E. P.) sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, G. V. sėdėjo ant galinės sėdynės, o R. M. vairavo automobilį. Apie 3 val nakties (2020 m. lapkričio 10 d.) jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. R. M. užsuko į savo namo kiemą. G. V. kažkodėl iš galinės sėdynės peršoko į priekinę sėdynę ir per ją išlipo į lauką, o R. M. iš priekinės vairuotojo sėdynės peršoko į galinę. Kai pareigūnai paklausė, kas vairavo automobilį, R. M. pasakė, kad tai jis vairavo automobilį. Draugai persėdo iš savo sėdynių, nes tiesiog išsigando policijos pareigūnų, visi buvo išgėrę, gal norėjo suklaidinti pareigūnus (b. l. 61-64);

liudytojo (nepilnamečio) G. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. vakare (duomenys neskelbtini) jis susitiko su pažįstamais E. P. ir R. M.. E. P. buvo su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie šiuo automobiliu nuvažiavo į aikštelę prie baldų gamyklos (duomenys neskelbtini). Automobilyje E. P. su R. M. gėrė alkoholį, o jis (G. V.) negėrė. Apie 2-3 val. nakties jie nutarė važiuoti namo. R. M. sėdo už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, jis (G. V.) sėdėjo automobilio gale už vairuotojo, E. P. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, paskui juos pradėjo važiuoti policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu. Pareigūnai įjungė garso ir šviesos signalus, kad jie sustotų. R. M. įsuko į savo namų kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o pareigūnai įsuko paskui. R. M. su E. P. buvo išsigandę, nes buvo vartoję alkoholio. Automobiliui sustojus kieme, jis (G. V.) nuo galinės sėdynės peršoko į priekinę keleivio sėdynę, kur sėdėjo E. P. ir per jį išlipo į lauką. Čia iš karto jį (G. V.) sulaikė policijos pareigūnai. Jis matė, kaip R. M. peršoko į galinę sėdynę. Kodėl jie pakeitė sėdėjimo vietą automobilyje, negali paaiškinti (b. l. 75-78);

liudytojo A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis savo nuosavybėje turi automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet juo važinėja sūnus E. P.. Iš sūnaus jis sužinojo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2020 m. lapkričio 10 d. naktį (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad automobilį vairavo R. M. (b. l. 48-50);

liudytojo A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 02.59 val., patruliuojant su vyr. patruliu A. J., (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) - ojo namo kieme sustabdė šį automobilį, iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo G. V.. Vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo. Priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjo E. P., o ant galinės sėdynės sėdėjo R. M., kuriam buvo nustatytas 1,62 prom. girtumas. Paklausus, kas vairavo automobilį, R. M. prisipažino, kad jis, o kai automobilis sustojo, perlipo į galinę sėdynę. Antrą kartą patikrinus asmens blaivumą buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas. Kolega dar kartą paklausė, kuris vairavo automobilį, ir R. M. nurodė, kad vairavo jis. Kiti automobiliu važiavę asmenys nurodė, kad vairavo R. M. (b. l. 52-55);

2020 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Kauno g. 29 namo, (duomenys neskelbtini), kieme stovintis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-26);

2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Kauno AVPK Jonavos r. PK RS) vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 2.59 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, pro priekines keleivio dureles išlipo G. V., vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo E. P., gale sėdėjo R. M.. R. M. prisipažino, kad jis vairavo automobilį, o automobiliui sustojus, perlipo į galą. G. V. ir E. P. taip pat nurodė, kad vairavo R. M. (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 3.12 val. R. M. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, 3.29 val. nustatytas 1,91 promilės neblaivumas (b. l. 79-83).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra A. P. (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ 2020 m. lapkričio mėn. pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, dyzeliniu varikliu, vertė 1910 Eur (su PVM) (b. l. 32).

2020 m. lapkričio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. P. pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. I 578167 (b. l. 33-35).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 3.12 val. R. M. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, 3.29 val. nustatytas 1,91 promilės neblaivumas (b. l. 79-83), todėl vadovaujantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, R. M. buvo nustatytas 1,62 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašo skirtinos bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, įsipareigoja per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nešioti elektroninį stebėjimo prietaisą ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (b. l. 126-129).

R. M. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį (b. l. 120-121), teistas, tačiau teistumas išnykęs, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, informacijos apie VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ,ar dėl priklausomybės ligų lankymasi, nėra (b. l. 122-1233).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina arešto bausmė, nustatant arešto bausmės dydį didesnį nei nustatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti arešto bausmės vykdymą, skiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustatant jos sąlygas – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namų zonoje.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos veikos pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Atvirkščiai, kaltinamasis praeityje yra teistas 3 kartus, nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja, kaip linkusį nusikalsti, nedirba, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka baustas 2020 m. sausio 28 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam, bei vairavimas neapdraustą transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), 1250 Eur bauda, (bauda nesumokėta), esant baustumui administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kaltinamais padarė nusikaltimą, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, kas rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pažymėtina, jog nors R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, bei į tai, jog savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, baustas administracine tvarka, neteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl spręstina, kad kaltinamajam R. M. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dviem metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-594/2020).

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. P. (b. l. 30). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. nurodė, kad jis yra automobilio faktinis savininkas ir valdytojas. Transporto priemonę įregistravo tėvo, A. P., vardu dėl pigesnių draudimo paslaugų. E. P. pats būdamas neblaivus leido jam priklausančią transporto priemonę vairuoti neblaiviam R. M.. Perduodamas automobilį vairuoti R. M., E. P. negalėjo nesuprasti, kad šis yra neblaivus, nes jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. E. P. teigimu, jis automobilio nevairavo, nes bijojo galimos baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, nes kaip nustatyta bylos medžiaga, E. P. perleido vairuoti transporto priemonę kaltinamajam, žinodamas, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. trečiajam asmeniui A. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), perduodant jį valstybės nuosavybei.

2020 m. lapkričio 11 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, elektroninė lakmena su nepilnamečio liudytojo G. V. apklausos įrašu – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Civilinio ieškinio, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. P. priklausančią transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P. priklausantį turtą - transporto priemonę automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, elektroninę lakmeną su nepilnamečio liudytojo G. V. apklausos įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

I. R. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

I. R. M., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė