Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi VšĮ“Amicus“ buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 10 dienų laikotarpis perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Įmonės vienasmeniu valdymo organu nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną buvo likvidatorius atsakovas E. P.. Kreditorių susirinkimas nustatė 2830 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Likvidatorius E. P. nevykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties ir bankroto administratoriui jokio įmonės turto ar dokumentų , pagrindžiančių turto nurašymą, nėra perdavęs. Administratoriui taip pat nėra pranešta kokios apimties ir vertės turtas buvo įmonės apskaitoje bankroto bylos įmonei iškėlimo dieną. Atsakovas, būdamas įmonės likvidatoriumi, privalėjo spręsti klausimą dėl pareiškimo teismui teikimo dėl bankroto bylos iškėlimo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – perdavimu bankroto administratoriui išlikusio įmonės turto ir veiklos dokumentų bei galima administravimo išlaidoms dengti įneština suma. Atsakovas šios pareigos nevykdė - neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo paaiškėjus, kad įmonė yra nemoki bei laiku nėra perdavęs administratoriui jokio įmonės turto balanso.

Įmonės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, vadovaujantis administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdo nustatytus įgaliojimus. Kai administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas jis privalo atlyginti padarytą žalą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus , lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją privalo pats atsakovas. Pareigos elgtis sąžiningai ir protingai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę - juridinio asmens organas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Kadangi atsakovas po to, kai įmonė tapo nemoki, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra sudaręs ir pateikęs įmonės 2015 m. finansinės atskaitomybės, laikytina, kad jis padarė žalą, kurią privalo visiškai atlyginti.

Nesutikimas grindžiamas tuo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie pareigos perduoti turėtą turtą ir dokumentus atsiradimą. Net jei 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartis jam būtų įteikta, dar 2014 m. kovo 30 d. atsakovo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune įvyko vandentiekio avarija ir buvo užlietas atsakovo gyvenamojo namo rūsys, kuriame jis saugojo likviduojamos įstaigos dokumentus. Dėl to visi VšĮ „Amicus“ dokumentai buvo nepataisomai sugadinti, neįskaitomi ir išmesti t.y. niekaip negalėjo būti perduoti ieškovui.

Bankroto byla iškelta ne atsakovo iniciatyva, nes nuo 2014 m. kovo 30 d. neturėdamas jokių dokumentų atsakovas nežinojo koks yra įstaigos įsiskolinimas ir kad yra pasiekta nemokumo būsena. Jokio likvidaus turto, iš kurio būtų galima tenkinti kokius nors kreditorių reikalavimus ar apmokėti ieškovo darbų sąmatą, 2014 m. kovo 30 d. ir vėliau nebuvo ir tai nustatyta teismo nutartimi iškeliant ieškovei bankroto bylą, todėl joks turtas administratoriui niekada ir negalėjo būti perduotas. Įstaiga nebuvo skolinga, kadangi 2005 m. ar anksčiau sustabdė savo veiklą, jokie asmenys ten nedirbo. Pripažintina, kad po 2016 m. birželio 21 d. ieškovui atsakovas negalėjo ir negalėjo nieko perduoti ne dėl savo kaltės.

Prašoma priteisti žala susideda iš kreditorių susirinkime 2016 m. lapkričio 16 d. patvirtintos 2830 Eur bankroto bylos administravimo išlaidų sąmatos sumos. Tokių išlaidų suma, kokia ji bebūtų, negali būti pripažįstama buvusio vadovo ar likvidatoriaus padaryta žala ieškovui, bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams, kadangi bet kuriuo atveju bankroto bylą iškėlus , net ir vadovo iniciatyva, šios išlaidos neišvengiamai atsiranda, dėl ko buvęs vadovas neprivalo jų atlyginti.

VšĮ „Amicus‘ nėra vykdoma supaprastinta bankroto procedūra. Ieškovas paskirtas administruoti įmonę ĮBĮ 11 straipsnio 2 d., 4 d. nustatyta tvarka, todėl neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu ieškovas prašo, kad 2830 Eur administravimo lėšų sumą atitinkanti žala su palūkanomis būtų priteista iš atsakovo, kaip iš buvusio likvidatoriaus, kas visiškai prieštarautų ĮBĮ 7 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatoms.

Ieškovas norėjo administruoti bankrutuojančią VšĮ „Amicus“, pateikė sutikimą ir buvo paskirtas administratoriumi ne ieškinio pagrindu faktiškai esančiuose ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2, 3 punktuose, o ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatyta tvarka. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje , reglamentuojančioje administravimo išlaidų apmokėjimo šaltinių baigtinį sąrašą, atsakovo šiame sąraše nėra. Dokumentus atsakovas neišsaugojo ne dėl savo kaltės, jų išlikimo fakto arba aplinkybės, kad VšĮ“Amicus“ turėjo kokį nors turtą, kurį atsakovas būtų galėjęs perduoti ieškovui, ieškovas ir neįrodinėja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą iškėlė bankroto bylą VšĮ „Amicus“. 2016 m. lapkričio 16 d. įvykęs kreditorių susirinkimas patvirtino 2830 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą per visą administravimo procesą pagal pateiktą projektą. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankroto bylos iškėlimo dienai atsakovas buvo įmonės likvidatorius. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Atsakovas teigia, kad apie tokią pareigą, numatytą 2016m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, jis nežinojo. O jei ir būtų žinojęs, tai nebūtų jos įvykdęs, kadangi jo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune 2014 m. kovo 30 d. įvyko vandentiekio avarija ir buvo užlietas gyvenamojo namo rūsys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovui 63 segtuvus su VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos dokumentais, kurių nedidelė dalis buvo sulieta vandeniu. 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankrutavusiai VšĮ „Amicus“ taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto procesui buvo patvirtinta 3200 Eur administravimo išlaidų suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašomos priteisti žalos dydžio netikslino ir prašė priteisti jam 2016 m. lapkričio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu patirtintą administravimo išlaidų sumą t.y. 2830 Eur. Ieškovas pateikė į bylą 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 13 d. Apyvartos žurnalą, kad patyrė 466,91 Eur administravimo išlaidų – mokėjo už duomenų pateikimą Registrų centrui, pirko prekių už 7,07 Eur iš UAB“Senukai“, apmokėjo už remontą ir degalus jo šeimai priklausančiam automobiliui, kuris yra naudojamas ieškovui vykdant bankroto administratoriaus pareigas. Ieškovas pateikė gautus pasiūlymus dėl dokumentų tvarkymo paslaugų bei VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos buhalterinės apskaitos likvidavimo.

Įmonės vadovas bei savininkas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Tokią pareigą įstatymų leidėjas vadovui nustatė dėl to, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos šiems kreditoriams), tiek naujų potencialių kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, bet didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai ar neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Nesikreipiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo prarandama galimybė pasinaudoti palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis pvz.: dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių pavėluotą vykdymą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka ( Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-496/2014, Nr.3K-3-321/2014).

Tam , kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus, veiksmus , dėl jų atsiradusią žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ( nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-130/2011).

Teismas šioje byloje plačiau nepasisako dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas ieškovo ieškinys, nes jie teisiškai jau yra įvertinti kitose bylose (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl tyčinio bankroto Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr.e2-296-823/2018, 2018 m. sausio 24 d. nutartyje konstatavo , kad atsakovas, būdamas įstaigos likvidatoriumi, netinkamai vykdė savo kaip įstaigos likvidatoriaus pareigas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje nutartyje yra nustatytas ir kitas atsakovo neteisėtas veiksmas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui – atsakovo įstaigos finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Atsakovas ir minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, ir šioje nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad įstaigos finansiniai dokumentai nėra išlikę dėl atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Kaune įvykusio rūsio, kur buvo laikomi dokumentai, užliejimo. Tačiau vykstant bylų nagrinėjimui atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perdavė ieškovui 63 segtuvus su įmonės dokumentais apie veiklą, vykdytą 200- 2003 m. Apeliacinis teismas šiuos atsakovo veiksmus įvertino kaip tyčinius, galimai siekiant nuslėpti dokumentų turinį.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog esant tokiems neteisėtiems atsakovo, kaip įstaigos vadovo veiksmams, padaryta žala pačiai įmonei arba jos kreditoriams laikomas išaugęs skolų dydis, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti, o kreditoriai praranda galimybę gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Pagal suformuotą teisminę praktiką vienais atvejais žala gali būti lygi patvirtintų reikalavimų sumai, kitais – nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai. Tačiau administravimo išlaidos nelaikytinos padaryta žala įmonei ar bankroto administratoriui dėl pavėluoto kreipimosi iškelti įmonei bankroto bylą. Įmonės valdymo organo (dalyvio) civilinei atsakomybei taikyti būtina tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų jo veiksmų ( neveikimo) ir įmonei bei jos kreditoriams kilusios žalos sąlyga (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Administravimo išlaidos nepriskirtinos įmonės valdymo organo (dalyvio) neteisėtų veiksmų rezultatams, nes jos būtų atsiradusios nepriklausomai nuo bankroto bylos inicijavimo momento, nepaisant netinkamai vedamos įmonės buhalterinės apskaitos, administratoriui neperduoto įmonės turto ir dokumentų bei kitų galimų neteisėtų tokio asmens veiksmų (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-285-180/2017, 2A-412-381/2016). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, todėl ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje reglamentavo, jog esant supaprastintam bankroto procesui administratoriaus turi teisę kreiptis į teismą priteisti bankroto administratoriui jo lėšomis apmokėtas bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šioje byloje teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo reikalavimas priteisti 2830 Eur žalą, kuriuos dydį grindė 2016 m. lapkričio 16 d. Kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir kurios, pagal suformuotą teisminę praktiką, nelaikytinos žala. Nuo ieškinio pateikimo dienos iš esmės pasikeitė faktinė situacija: ne ieškinio pateikimo metu ( 2017 m. liepos 24 d.), o tik nuo 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutarties Nr.22B-379-555/2018 priėmimo įmonei taikoma supaprastinta bankroto proceso tvarka. 2018 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinta dar didesnė 3200 Eur administravimo išlaidų sąmata. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog faktinės aplinkybės yra iš esmės pakitusios. Teismas gali teisiškai įvertinti faktines aplinkybes, tačiau suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga ir akivaizdu, kad šiuo atveju teismas negali peržengti teisminio bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžė 2017 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys. Savo pažeistas teises dėl neapmokėtų administravimo išlaidų, kurios buvo ar dar bus patirtos, ieškovas gali apginti kreipdamasis į teismą su nauju ieškiniu.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui E. P. a.k(duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.