- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-282-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00110-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Č.
- Ieškovas
- T. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.e2-2544-1001/2021 pagal ieškovo T. Č. pareiškimą atsakovui A. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. T. Č. kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo - uždrausti atsakovui A. Č. be bendrasavininko ieškovo rašytinio pritarimo imtis priežiūros, remonto, statybos ir visokio kitokio pobūdžio ūkinės veiklos nekilnojamojo turto objektuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. kovo 15 d. įskaitytinai sumokėti 337,50 Eur užstatą ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.
3. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalį ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Kadangi ieškovas ketina nustatyti devynių nekilnojamojo turto objektų naudojimosi tvarką, teismas įpareigojo jį sumokėti 337,50 Eur žyminio mokesčio užstatą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2544-1001/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. apeliantas nesutinka tik su ta nutarties dalimi, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti 337,50 Eur dydžio užstatą, nes mano, kad prašymas nustatyti naudojimosi tvarką yra neturtinis reikalavimas, nepaisant keliuose nekilnojamojo turto objektuose naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, todėl užstato dydis, šiuo atveju turėtų būti fiksuotas, t. y. 37,50 Eur
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams ištaisyti – sumokėti užstatą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Apeliantas pripažįsta, kad jis, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, turi sumokėti užstatą, tik nesutinka su teismo nustatytu dydžiu.
9. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, buvo pasisakyta dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį, kai buvo pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos.
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę .Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodė, kad ketina teikti ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taigi jo reikalavimas yra dėl teisinių santykių modifikavimo ir yra laikomas ne turtiniu, nes ieškovas neprašo priteisti jam kompensacijos ar kito turto. Iš apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio kol kas apsunkinta nustatyti ar bus teikiamas vienas (bendras) reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo visuose nekilnojamojo turto objektuose, ar keli savarankiški reikalavimai dėl kiekvieno objekto atskirai. Dėl šio, nesant galimybės tiksliai nustatyti ieškinio apimtį ( sumą), šioje proceso stadijoje sprendžiama, jog, tikėtina ,bus reiškiamas vienas reikalavimas ir atitinkamai skaičiuojamas žyminis mokestis. Pastebima, jog teismas turi teisę nustatyti ir pareikalauti papildomai primokėti žyminio mokesčio ir vėlesnėse proceso stadijoje (CPK 86 straipsnis).
13. Šiuo atveju teismas nenurodė, jog pareiškėjo sumokėto 38 Eur žyminio mokesčio ( už vieną reikalavimą) dydis neatitinka CPK 80 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl to kas pasakyto sprendžiama, jog nepriklausomai nuo turto vertės ar nekilnojamųjų daiktų skaičiaus , kai ketinama reikšti vieną neturtinį reikalavimą, yra mokamas fiksuotas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kadangi prašymas yra pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t.y. 75 Eur. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostata, ieškovas, pateikdamas prašymą, turėtų mokėti 37,50 Eur dydžio užstatą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti užstatą, netiksliai nustatė mokėtino užstato dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti užstatą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad užstato sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti - nustatyti ieškovui T. Č. septynių kalendorinių dienų terminą ,skaičiuojant nuo nutarties įteikimo dienos, sumokėti 37,5 Eur užstatą ir pateikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams tai patvirtinančius įrodymus.