- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- AS-855-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02363-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui I. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5).
Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi (b. l. 41-42) nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. liepos 1 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) nurodyti proceso šalis; 2) atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, suformuluoti skundo reikalavimą (-us) dėl skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar priimtų aktų; 3) jeigu skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.
Vykdydama teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį, pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 44-65).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 84-85) atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja patikslintame skunde atsakove nurodė buvusią tarpininkę ir buto pardavėją I. K.. Patikslintame skunde pareiškėja teismo prašo palikti teisėtu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. priimtą sprendimą ir minėtą teismo sprendimą patvirtinti teisėtu vykdomuoju raštu. Pareiškėja patikslintame skunde taip pat teismo prašo panaikinti teismų 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartis ir 2015 m. kovo 16 d. sprendimą. Alternatyviai pareiškėja teismo prašo skubos tvarka sustabdyti 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, teisėtai užbaigti civilinę bylą, areštuoti atsakovės turtą, priteisti iš teisėjų R. P., J. Š., T. Ž., L. B., A. U., R. G. ir V. Š. po 1 000 Eur moralinei žalai atlyginti.
Taip pat iš pareiškėjos patikslinto skundo ir prie patikslinto skundo pridėtų priedų teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu Civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei I. K. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pateiktu išaiškinimu, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas; pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, sprendė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei I. K. rezoliucinėje dalyje pareiškėjai išaiškinta teisė sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą, kurį pavadino kasaciniu skundu, Vilniaus miesto apygardos administraciniam teismui. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015, pareiškėja dėl jo gali teikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III.
Pareiškėja B. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 89-103), kuriuo be kitų prašymų, nurodytų skunde ir patikslintame skunde, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtinus teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos skundo, patikslinto skundo bei matyti iš jos atskirojo skundo, pareiškėja skunduose nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei I. K. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis bei prašo palikti teisėtu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. priimtą sprendimą ir minėtą teismo sprendimą patvirtinti teisėtu vykdomuoju raštu.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo tuos pačius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus, kaip ir nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis, kuriomis buvo išnagrinėtas minėtas civilinis ginčas tarp pareiškėjos ir I. K., argumentus, nurodytus ir skunde bei patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei I. K., be kita ko, priteisiant iš atsakovės I. K. ieškovės B. M. naudai 15 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3 140,76 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272 žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2354-803/2014, be kita ko, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 ieškovės B. M. ieškinys buvo atmestas ir priteista iš ieškovės atsakovės I. K. naudai 813,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2523-345/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pasibaigus šiam civiliniam ginčui, pareiškėja B. M. pateikė kelis prašymus prokuratūrai, kuriais prašė iškelti baudžiamąją bylą I. K. bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų teisėjų sprendimų: Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos L. B. 2015 m. kovo 16 d. sprendimo bei 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijų priimtų nutarčių, taip pat prašė patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. priimtą sprendimą. Tačiau 2016 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas (ikiteisminio tyrimo teisėjas) pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroro A. S. 2016 m. sausio 12 d. nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjos skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis palikta galioti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl administracinių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas; prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Taip pat ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).
Iš pareiškėjos skundo, patikslinto skundo bei atskirojo skundo matyti, jog ji nesutinka su bendrosios kompetencijos teismų, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo, atliktu teisingumo vykdymu, t. y. civilinės bylos pagal pareiškėjos B. M. ieškinį I. K. nagrinėjimu ir joje priimtais sprendimais bei sprendimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų teismų teisėjų ir I. K. veiksmų. Paduodama skundą bei patikslintą skundą, pavadintus kasaciniu skundu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėja iš esmės siekia panaikinti minėtus bendrosios kompetencijos teismų sprendimus ir nutartis minėtoje civilinėje byloje.
Tačiau pažymėtina, jog civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. ieškinį I. K. priėmus apeliacinės instancijos teismo, t. y. Vilniaus apygardos teismo, 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2523-345/2015, kasacinis skundas dėl šios nutarties paduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVII skyriuje (Bylų procesas kasaciniame teisme) nustatyta tvarka. Kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 340 str. 2 d.). Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalis žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, tačiau tokį skundą dėl žalos atlyginimo nagrinėja taip pat bendrosios kompetencijos teismai pagal CPK nuostatas.
Taip pat pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio BPK X dalyje nustatyta tvarka. Tačiau apygardos teismo (šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d.) nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus teismai veikia kaip teisėtumą užtikrinančios institucijos, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.
Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja šiuo atveju kvestionuoja ir siekia peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 7 d. sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka, tačiau nekelia ginčo dėl administracinių teisinių santykių. Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą ar skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veiksmai nėra susiję ne viešuoju administravimu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos skundas nepriskirtinas administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos B. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.