Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (elektroninės bylos priedo lapas (toliau – b.l.) 42), nedalyvavo, jos interesus teisme atstovauja advokatas R. Lilas, kuris teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, b. l. 50), nedalyvavo, savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų nepateikė. Teismas 2017-09-21 nutartimi nutarė perkelti nuteistąjį iš įkalinimo įstaigos į Kauno tardymo izoliatorių, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 43, 44). Teismo posėdžių sekretorė Kamilė Žemaitytė 2017-10-24 tarnybiniu pranešimu informavo, kad prieš teismo posėdį susisiekus su (duomenys neskelbtini) administracija telefonu, gauta informacija, kad A. R. 2017-10-03 yra paleistas iš įkalinimo įstaigos ir jo asmens byla perduota probacijos tarnybai (b. l. 54). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proceso dalyviams neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 25-26) išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos patenkinamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus ir tenkintų minimalius vaiko poreikius. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. ĮS-164 A. R. buvo įrašytas į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis vaiku, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, 2017-05-12 įsakymu Nr. ĮS-886 A. R. išbrauktas iš Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Skyriaus nuomone, prašoma priteisti iš atsakovo 180 Eur mėnesinė išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo tvarka turi būti nustatyta konkreti ir aiški.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. G., tėvas – atsakovas A. R. (b. l. 19). L. G. pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodyta, kad L. G. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 335 Eur suma (b. l. 3-4). A. R., L. G. nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 16, 17, 20, 21). 2017-07-21 VSDFV duomenimis A. R. nedirba (b. l. 18). Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-01 L. G. buvo mokama išmoka vaikui, skirta 157,95 Eur socialinė pašalpa (b. l. 23). L. G. ir nepilnametės L. R. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). L. G. nuo 2017-05-03 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – vidutiniškai 395 Eur per mėnesį (b. l. 55-57).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įteikiant šaukimą atsakovui asmeniškai pasirašytinai (CPK 123 str. 1 d.), nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 25-26), taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui šalių mažametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnametės L. R. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove L. G..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 335 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 150 Eur išlaidos maistui, 50 Eur rūbams, avalynei, 60 Eur mokestis už vaikų darželį, 15 Eur lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, žaislams, 20 Eur vaistams, maisto papildams, 10 Eur higienos priemonėms, 30 Eur buto mokesčio dalis (b. l. 3-4). Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukros poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka – įteikiant teismo šaukimą atsakovui asmeniškai pasirašytinai (b. l. 50-52), nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (beveik trys metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 335 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – vidutiniškai 395 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis (b. l. 55-57), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra, transporto priemonių įgijusi (b. l. 20 pirma pusė, 21 pirma pusė). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 16, 17), bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2017-10-03 (b. l. 54), VSDFV 2017-07-21 duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 18). Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukters poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai L. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-06-22) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. G..

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių mažametei dukrai išlaikymo nuo šalių gyvenimo skyrium (2016 m. liepos mėn.), nesirūpina dukra, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2016-07-01 iki 2017-06-21 už kiekvieną mėnesį po 180 Eur, iš viso 2106 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo nustatyti, kad A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. dukros L. R. gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei L. G.. Vertinant ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka yra minimali, o byloje nėra duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra, priešingai, ieškovė nurodė, jog, nuo 2016 m. liepos mėnesio šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas dukra nesirūpina, atsakovas savo pozicijos dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tuo metu, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, šalių dukra buvo vienerių metų ir 6 mėnesių amžiaus, be to, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, tėvo ir vaiko bendravimas buvo nutrūkęs, laikytina, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitiktų nepilnamečio vaiko interesų, nes, atsižvelgiant į vaiko amžių, taip pat į tai, kad vaiko ir tėvo bendravimas buvo nutrūkęs, svarbu stengtis atstatyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį ir užtikrinti bent minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, įstatymas numato galimybę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, 96 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 158 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-10-19 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10127 patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 274,80 Eur (b. l. 53), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-06-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko motiną L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2106 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką nurodant, kad A. R. bendrauja su nepilnamete dukra L. R. kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. dukros L. R. gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei L. G..

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 158 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 274,80 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.