- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-2420-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14085-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. V.dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. ieškiniu prašė nustatyti jos bendravimo su nepilnamete anūke V. V. (toliau – anūkė (ieškovės atžvilgiu), dukra – (atsakovo atžvilgiu)) tvarką: 1) ieškovė bendrauja su anūke telefonu ir internetu neribojamai, atsižvelgiant į anūkės užimtumą mokykloje ir popamokinėse veiklose, taip pat į jos naktinio poilsio laiką; 2) ieškovė bendrauja su anūke gyvai: a) kas antrą savaitgalį su nakvyne – ieškovė pasiima anūkę iš mokyklos penktadieniais po pamokų ir parveža į atsakovo V. V. (toliau – atsakovas) namus sekmadieniais popiet iki 17 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; b) anūkės atostogų mokykloje metu – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų – antrą ir trečią švenčių dienas iš eilės su nakvyne – ieškovė pasiima anūkę iš atsakovo namų antrą švenčių dieną 10 val. ir parveža ją atgal į namus kitą dieną iki 17 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; – pavasario, rudens, žiemos atostogų metu – po tris pirmas atostogų dienas iš eilės su nakvyne – ieškovė pasiima anūkę iš jos mokyklos po pamokų ir atveža ją atsakovui į namus trečią atostogų dieną ne vėliau kaip iki 17 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip, savaitgaliai neįskaičiuojami į atostogų laikotarpius; – vasaros atostogų metu ieškovė pasiima anūkę po pamokų iš mokyklos paskutinę mokslo dieną ir praleidžia su ja keturias savaites iš eilės – ieškovė parveža anūkę į atsakovo namus atostogų 29 dieną iki 17 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; c) ieškovė susitinka su anūke jos gimtadienio dieną (rugsėjo 8 d.) arba kitą dieną po pamokų ir parveža anūkę į atsakovo namus tą pačią dieną iki 17 val. Jei pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (pvz. mergaitės liga su įrašais e.sveikata.lt sistemoje arba jos išvyka su klase), bendravimas negalimas, šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (žinutėmis) nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš parą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį grindė argumentais:
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra nepilnametės anūkės, gim. 2015 m. rugsėjo 8 d., močiutė. Anūkės mama R. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės dukra, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po dukros mirties ieškovės žentas – atsakovas visiškai nutraukė anūkės bendravimą su močiute (ieškove). Nuo 2023 m. žiemos pradžios ieškovė nebeturi galimybės su anūke nei pasimatyti, nei susitikti, tik kartais trumpai susiskambina, bet anūkė bijo su ja kalbėtis (kalba pašnibždomis, kad tėtis negirdėtų).
1.2. Ji savo anūkę labai myli, jos pasiilgo, prieš nutrūkstant jų abiejų bendravimui, ieškovė beveik dvejus metus vedžiojo anūkę į šokių būrelį, padėdavo ruošti namų darbus, anūkė labai mielai pasilikdavo pas ieškovę po mokyklos, taip pat su nakvyne ir tik tėvui griežtai reikalaujant grįždavo pas jį į namus. Ieškovės ir anūkės tarpusavio ryšys buvo labai artimas, šiltas, kupinas abipusio pasitikėjimo. Nurodė, kad atsakovas anksčiau piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdavo agresyvus, ieškovės dabar jau mirusi dukra buvo ne kartą jo stipriai sumušta. Dėl šių aplinkybių ieškovei neramu, kaip jos mažametė anūkė gyvena ir jaučiasi palikta viena su tėvu, atribota nuo močiutės. Paskutinį kartą ieškovė kalbėjo su atsakovu telefonu prieš kelias dienas, tačiau atsakovas ją iškoneveikė, elgėsi agresyviai, grasino, kad ieškovė anūkės „negaus“.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį grindė argumentais:
2.1. Atsakovas ir ieškovės dukra R. K. gyveno partnerystėje ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. Nuo pat atsakovo ir R. K. bendro gyvenimo pradžios ieškovė buvo priešiškai nusiteikusi prieš atsakovą, o sužinojusi, kad jos dukra R. laukiasi vaiko nuo atsakovo, ją iškoneveikė, sakė, kad šis vaikas „ne jų kraujo“ ir nepageidaujamas. Tačiau, gimus V., jai augant, ieškovė visgi pamilo mergaitę, su ja bendravo, vedžiojo į šokių būrelį – atsakovas šių aplinkybių neneigia.
2.2. (duomenys neskelbtini) mirus R. K. tiek atsakovas, tiek dukra V., tiek ieškovė labai išgyveno. Atsakovas su dukra persikėlė iš nuomojamo buto gyventi į savo mamos butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur dukrą prižiūrėti jam padeda jo mama. Iš pradžių atsakovas neribojo ieškovės ir dukros bendravimo – ji galėjo paimti mergaitę bet kada ir bet kuriam laikui susitarus su atsakovu, tiek porai valandų, tiek su nakvyne. Atsakovas jokių kliūčių ieškovei bendrauti su anūke nedarė. Tačiau po kiek laiko atsakovas sužinojo, kad ieškovė nuteikinėja dukrą prieš jį, nuolat kartoja jai, kad atsakovas yra žudikas, kad jis yra kaltas dėl mamos R. mirties, kad jis yra narkomanas ir pan. Vieną kartą tokį psichologinį spaudimą mergaitei darė ne tik ieškovė, bet ir jos sesuo G.. Vaikas buvo privestas iki tokios būklės, kad nenorėjo ne tik grįžti namo pas tėvą, bet ir pakalbėti su juo telefonu.
2.3. Atsakovas nurodytiems teiginiams pagrįsti pateikė teismui keletą ieškovės rašytų žinučių atsakovui, kuriose jis kaltinamas dėl ieškovės dukters mirties, vadinamas narkomanu. Nurodė, kad ieškovė nuolat atakuoja ir terorizuoja atsakovą tokiomis žinutėmis. „Mamos žudikas, smurtautojas, pijokas, narkomanas, parazitas, svoločius“ – tokia retorika yra ieškovės naudojama ir vaikui girdint, o galimai ir rašant jai žinutes. Atsakovas, kaip tėvas, kuriam rūpi dukros psichinė sveikata, emocinis ir dvasinis stabilumas, siekia ir sieks apsaugoti dukrą nuo ieškovės neigiamo psichologinio poveikio.
2.4. Dėl susiklosčiusios situacijos atsakovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), buvo pradėta atvejo vadyba. Atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta / pasiūlyta, kad esant tokiai situacijai, siekiant išvengti psichologinio spaudimo vaikui, ieškovė gali bendrauti su anūke tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui. (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurią lanko V., socialinė darbuotoja informavo atsakovą, kad mokykla gali skirti patalpą V. ir močiutės bendravimui, bet mokyklos socialinė darbuotoja susitikimuose nedalyvaus.
2.5. Pažymėjo, kad ieškovė skambina anūkei telefonu kada tik nori, jai nėra daroma jokių ribojimų, tačiau dukra pati nenori su ja bendrauti dėl pačios ieškovės veiksmų, jos pasisakymų, nuteikinėjimo prieš tėvą. Atsakovas sutiktų, kad ieškovė bendrautų su dukra tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui, tačiau paaiškėjo, kad nei VTAS, nei mokykla negali suteikti tokios pagalbos – socialinio darbuotojo dalyvavimo anūkės ir močiutės susitikimuose. Atsakovas mano, kad dėl ieškovės būdo ir nuolat daromo neigiamo psichologinio poveikio dukrai V., negalima leisti ieškovei bendrauti su anūke maksimaliai, o būtina riboti ieškovės bendravimą su anūke, leisti bendrauti keletą valandų per dieną ir tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir / ar psichologui arba Institucijos atstovams.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje – VTAS pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo šeima VTAS yra žinoma nuo 2018 m. liepos 20 d., šeimai iki šiol yra tęsiamas atvejo vadybos procesas ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. VTAS turimais duomenimis, V. V. atžvilgiu fiksuoti tokie vaiko teisių pažeidimai: 1) 2018 m. birželio 15 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2) 2023 m. sausio 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 3) 2023 m. liepos 4 d.–2023 m. rugpjūčio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Išvadoje nurodoma:
3.1. 2024 m. vasario 23 d. VTAS buvo išklausyta vaiko V. V. nuomonė. Mergaitė teigia, kad su močiute jai nelabai sekasi bendrauti, kad močiutė jai skambina, viską perka, kaip mergaitė išsireiškė „lenda į mane, nes nori, kad aš pas ją būčiau“. Pasak mergaitės, toks močiutės elgesys ją trikdo, jai nepatinka, nes močiutė uždavinėja nemalonius klausimus. Pažymėjo, kad apie tėtį V. atsiliepė teigiamai, paminėjo, kad „tėtis nėra piktas“. Mergaitė teigė, kad močiutės nepasiilgsta, daugiau laiko nori būti su tėčiu, ne su močiute. 2024 m. vasario 23 d. Skyriuje taip pat buvo išklausyta ir atsakovo nuomonė, kuris griežtai nesutinka su močiutės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė, girdint dukrai V., dažnai jį vadina žudiku, neva jis kaltas dėl jos dukros (V. motinos) mirties.
3.2. VTAS nuomone, močiutės siekis palaikyti ryšį su vaikaite yra gerbtinas, tačiau pagal teismų praktiką, toks intensyvus bendravimas, kokio prašo ieškovė (kas antra savaitgalį su nakvyne) su vaiku paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams. Atkreipė dėmesį į tai, kad esant tokiems įtemptiems santykiams ir atsižvelgiant į išsakytą vaiko nuomonę, yra reikalingas pereinamasis laikotarpis emociniams ryšiams atkurti. Pasimatymai ar susitikimai galėtų vykti Vaikų gerovės centre „Pastogė“ stebint specialistams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. lapkričio 4 d., metu, dalyvaujant teismo psichologei J. V., buvo išklausyta nepilnametės V. nuomonė dėl bendravimo su močiute tvarkos šiuo metu. V. paaiškino, kad dabartiniu metu gyvena su tėčiu ir jo mama (V. močiute), jai gyventi su jais labai gerai. Kai tėtis dirba, ją prižiūri močiutė, tėčio mama. Močiutę L. ji matė praeitą ketvirtadienį „Pastogėje“ (ji ten lankosi kiekvieną ketvirtadienį), tačiau ji nenori ten eiti, nes močiutės nemyli. Močiutė atneša kartais sąsiuvinį, kartais jos žaidžia kažkokius žaidimus, močiutė klausia, kaip jai sekasi mokykloje, ką ji veikia. Paprašyta papasakoti, kokia yra močiutė L., V. to padaryti negalėjo, taip pat negalėjo pasakyti, kas jai patinka, ką močiutė daro. Paprašyta papasakoti, kas jai nepatinka, ką močiutė daro, nurodė, kad jai nepatinka, kad močiutė daro teismus ir kad močiutė sakydavo jai, kad tėtis nužudė mamą. Dėl to ji norėtų, kad tų susitikimų ketvirtadieniais nebūtų. Jei pakalbėtų su močiute ir ji atsiprašytų už tai, ką neteisingai sakė, ir jei tėtis sutartų su močiute, tada ji norėtų su ja bendrauti daugiau, tik gal ne „Pastogėje“, tačiau nakvoti pas ją nenorėtų, nes jei ji būtų pas ją ilgiau, močiutė galėtų vėl pradėti ką nors kalbėti negražaus apie tėtį. Jei močiutė su tėčiu sutartų, gal norėtų su močiute ir šventes kažkokias praleisti ir per atostogas ilgiau pas ją pabūti, gal jie ką nors paveiktų trise. Nurodė, kad buvo toks laikas, kai ji su močiute sutarė labai gerai ir viskas pasikeitė tada, kai močiutė pasakė, kad tėtė nužudė mamą, ir ji suprato, kad tai netiesa. Taip pat nurodė, kad ji taip pat su močiute nebendrauja telefonu, programėlėmis, paaiškino, kad anksčiau bendravo, po to nustojo, toks buvo jos ir tėčio sprendimas, tačiau ji močiutės neblokavo. Nebendrauja ji telefonu ir programėlėmis ir su savo pusseserėmis, nes nenori ir tai yra jos pačios sprendimas. Tėtis jai sako, kad „jei nori bendraut su močiute tai bendrauk, jei nenori, nebendrauk“.
5. Po mergaitės apklausos teismo psichologė J. V. pateikė savo pastebėjimus ir nurodė, kad iš mergaitės apklausos matyti, jog yra dviejų pusių – suaugusiųjų konfliktas, o vaikas yra tarp jų, kuris priverstas jausti to konflikto pasekmes. Iš mergaitės pasisakymo akivaizdu, kad šioje situacijoje pirmiausiai turėtų atrasti ryšį tėtis ir močiutė, tada vaikas jausis laisvai bendraudamas ir su vienu, ir su kitu. Nors šiuo metu situacija kažkiek pagerėjusi, vaikas vis tiek jaučia didelę įtampą, nes teiginys, kad tėtis nužudė mamą yra per sunkus vaikui, todėl visiškai gali būti, kad būtent dėl to vaikas gali nenorėti bendrauti su močiute. Pirmiausiai turi būti atrastas kontaktas tarp suaugusių ir tai turi būti žingsnis iš abiejų suaugusių žmonių pusės, nes dėl susidariusios situacijos mergaitė labai kenčia bei išgyvena didžiulį vidinį konfliktą, kas ateityje gali turėti psichologinių pasekmių, nors pati dėl to yra absoliučiai nekalta. Pažymėjo, kad tėčio ir močiutės santykis mergaitei labai svarbus, gyvendama su tėčiu ji su juo solidarizuojasi ir tą santykį su tėčiu ji turi išlaikyti. Mergaitės pasakymas „močiutės nemyliu“ daugiau yra gynybinė pozicija, šiuo atveju galbūt daugiau yra „neleidžiu sau mylėti“. Būtina, kad abi pusės susėstų ir kalbėtųsi – ir tai darytų tiek verbaline, tiek neverbaline kalba, kad vaikas suprastų, kad jie yra pozityviame kontakte, nes vaikui reikia suprasti, kad jei ji bendraus su močiute, viskas bus gerai, ji dėl to tėvo meilės nepraras. Kadangi mergaitė turi patirtį, kad močiutė negražiai kalba apie tėtį, psichologės nuomone, močiutė turėtų pakalbėti su V. ir apie tai, ką anksčiau yra sakiusi ir dėl ko V. yra likusios traumos iš močiutės žodžių. Mano, kad dabartinė situacija yra susidariusi dėl netinkamo abiejų suaugusių žmonių elgesio ir jeigu jie sutartų ir susitvarkytų mergaitę supančios aplinkos klausimas, pasikeistų ir mergaitės emocinė būsena. Nurodė, kad priimant teismo sprendimą, kuris turės būti vykdomas priverstinai, turi būti atsižvelgiama į nepilnametės mergaitės nuomonę. Pažymėjo, kad mergaitė turėtų bendrauti ir su netikra seserimi, ir su pusseserėmis, tačiau jos neturėtų būti priešiškos V. tėčiui, nes ji su juo gyvens iki savo pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti tokią ieškovės L. K., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo su anūke V. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:
6.1. L. K. bendrauja su anūke V. V. telefonu, SMS žinutėmis ar internetu darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 21.00 val. neviršijant 1 valandos laiko, o šeštadieniais ir sekmadieniais bet kuriuo laiku, neviršijant 1 valandos laiko, atsižvelgiant į anūkės užimtumą dalyvaujant įvairiuose renginiuose bei šventėse bei į jos naktinio poilsio laiką; atsakovas V. V. užtikrina, kad nurodytu metu jo dukra būtų ieškovei L. K. pasiekiama telefonu ar per Messenger / Viber programėles;
6.2. kas antrą šeštadienį ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 14.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip (šis punktas netaikomas V. V. atostogų metu, kai bendravimas vyksta pagal 5 ir 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką atostogų metu);
6.3. kiekvienais metais antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją atgal į namus iki 16.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip;
6.4. kitą dieną po anūkės gimtadienio (rugsėjo 9 d.) ieškovė pasiima anūkę iš mokyklos 17.30 val. ir parveža ją į namus iki 20.00 val.; jei ši diena yra šeštadienis arba sekmadienis ieškovė pasiima anūkę iš namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 12.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; jei antra anūkės gimtadienio diena sutampa su diena (šeštadienis), kai ieškovė bendrauja su anūke pagal 2 punkte nurodytą tvarką, papildomas bendravimo laikas nenustatomas;
6.5. moksleivių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu – pirmą atostogų dieną (pirmadienį) ieškovė pasiima anūkę iš namų 11.00 val. ir atveža ją į namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; vasaros atostogų metu ieškovė pasiima anūkę iš namų kiekvieną pirmadienį 11.00 val. ir grąžina į namus tą pačią dieną 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip;
6.6. jei anūkės atostogų metu yra suplanuotos tėvo ir dukters atostogos su išvykimu, susitikimai su močiute nevykdomi, tėvas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau, nei likus savaitei iki išvykimo;
6.7. jei pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (pvz. mergaitės liga su įrašais e.sveikata.lt sistemoje arba jos išvyka su klase), bendravimas negalimas, šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (žinutėmis) nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš parą.
7. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ir jo dukra patyrė didžiulę netektį – mirus R. K. ieškovė neteko dukters, atsakovas – sutuoktinės, V. – mamos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki R. K. mirties ieškovės santykiai su anūke V. buvo labai geri, močiutė rūpinosi anūke, jos bendravo, anūkė labai mylėjo močiutę. Mirus V. mamai stipriai pablogėjo ieškovės santykiai su atsakovu, nes ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą dėl jos dukters žūties, atsakovas pradėjo riboti savo dukters V. bendravimą su močiute (ieškove), dėl ko mergaitė išties labai išgyveno, savo jėgomis siekė bendravimo su močiute ir savo netikra seserimi A., slėpė savo susirašinėjimus nuo tėčio. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje–rugsėjo mėn. pradžioje V. kelias dienas viešėdama pas ieškovę pradėjo nebeatsiliepti į atsakovo skambučius, atsisakė kalbėti su juo telefonu ir tuomet, kai atsakovas skambino ieškovei ir prašė duoti pakalbėti dukrą, o taip pat atsisakė grįžti su atsakovu į namus. Byloje surinkta medžiaga (atsakovo paaiškinimai, V. apklausa, SMS žinutės, liudytojo M. R. paaiškinimai, iš dalies – pačios ieškovės paaiškinimai (pripažino, kad galimai V. išgirdo šią informaciją, kai ji apie tai kalbėjo su savo seserimi)) neginčytinai patvirtina, kad tokio V. elgesio priežastis buvo močiutės (ieškovės) ir jos sesers mergaitei pateikta niekuo nepagrįsta informacija apie tai, kad V. tėtis yra mamos žudikas. Bandant atsiimti iš močiutės V., netikra V. sesuo A. taip pat įvardijo atsakovą mamos žudiku, kas reiškia, kad ši informacija buvo perduota abiems mirusios R. K. dukroms. Tik didelių atsakovo ir jo motinos (kitos V. močiutės) pastangų dėka mergaitė sugrįžo pas tėtį į namus ir dar apie mėnesį laiko buvo atsiribojusi tiek nuo jo, tiek ir nuo kitos močiutės, tokiu būdu išgyvendama ne tik mamos netektį, bet ir ieškovės pateiktą informaciją apie tėtį. V. atkūrus santykį su tėčiu ir patikėjus, kad tėtis nėra kaltas dėl mamos žūties, mergaitė nebenorėjo bendrauti nei su močiute (ieškove), nei su savo netikra seserimi A., o atsakovas taip pat uždraudė dukters bendravimą su močiute, ko pasėkoje ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo su anūke nustatymo.
8. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme, paragintos išvadą teikiančios institucijos atstovės, šalys kreipėsi pagalbos į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ dėl psichosocialinės pagalbos suteikimo, siekiant atkurti močiutės ir anūkės emocinius ryšius ir ši paslauga buvo suteikta, ji vyko nuo 2024 m. gegužės mėn. antros pusės iki bylos išnagrinėjimo. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu močiutės su anūke susitikimai jau vyko, 2024 m. lapkričio 4 d. vykusioje mergaitės apklausoje mergaitė išsakė nuomonę, jog su močiute bendrauti ji nenori, nes jos nemyli, tačiau jei tėtis su močiute sutartų, o močiutė pripažintų, kad sakė apie tėtį netiesą, ji galėtų bendrauti su močiute be tarpininkų, o galbūt jie galėtų bendrauti trise, tačiau nakvoti pas ją nenorėtų, nes būnant pas ją ilgiau, močiutė galėtų vėl pradėti ką nors kalbėti negražaus apie tėtį.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra iš esmės pagerėję – šalys nėra pamiršę nuoskaudų ir iki šiol apsikeičia nepagarbiomis emocingomis žinutėmis, nepaisant to, kad V. akivaizdoje jos dabartiniu metu to nedaro. Ieškovė nurodė, kad jos nuomone, būtų galimas bendravimas su atsakovu be pykčių, tačiau ji matanti, kad atsakovas to nenori; atsakovas negalėjo atsakyti, ar jam pavyktų ateityje tartis su ieškove dėl dukters susitikimų su močiute; šalys psichologinės pagalbos sau nėra numačiusios. Todėl, teismo vertinimu, normalių santykių tarp šalių atkūrimas arba bent jau tinkamo jų elgesio galimybė šiai dienai yra tik teorinė, kas reiškia, kad nėra jokių garantijų, jog šalys yra pasirengę pašalinti V. sunkios emocinės būsenos priežastis.
10. Teismas nurodė, kad neginčytina, jog po motinos netekties močiutės išsakyti teiginiai apie tėtį ne tik sutrikdė mergaitės emocinę būklę, bet ir sukėlė didžiulę psichologinę traumą, ko pasėkoje, mergaitė gyvendama su tėčiu atsisakė bendrauti su močiute. Minėta, kad pasinaudojus psichosocialine pagalba jos pozicija šiek tiek pasikeitė, ji nurodė, kad galėtų kažkiek laiko skirti bendravimui su močiute, tačiau kategoriškai atsisakė pasilikti pas močiutę nakvoti todėl, kad bijanti, jog močiutė vėl nepradėtų kalbėti ko nors negražaus apie tėtį. Teismo vertinimu, tokia mergaitės pozicija reiškia, kad nepaisant to, jog kažkada ji buvo labai geruose santykiuose su močiute, tėčio įvardijimas mamos žudiku ir tos situacijos išgyvenimas visiškai sužlugdė jos pasitikėjimą močiute ir šio pasitikėjimo ji iki šiol dar nėra atgavusi.
11. Teismas konstatavo, kad vaikui priklausanti teisė į šeimos ryšius, jų plėtojimą yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės bei pačios V. nuomonė dėl tolimesnio bendravimo su močiute sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su anūke tvarka negali būti patenkinta visa apimtimi, t. y. viena vertus, teismo sprendimo priėmimo dienai nėra pagrindo nustatyti anūkės bendravimo su ieškove su nakvynėmis pas močiutę, kita vertus, ji yra per daug intensyvi, todėl neatitinka vaiko interesų, ką pripažįsta ir byloje išvadą teikianti institucija.
12. Pažymėjo, kad, nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina), ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Aplinkybė, kad V. neturi mamos, pati savaime šios situacijos nekeičia, nes močiutė negali pakeisti mamos, ji bet kuriuo atveju išlieka tik artima giminaite. Tiek teismo posėdyje išklausyta V., tiek ir apklaustos bylos šalys laikė, kad suteiktų paslaugų mergaitei bendrauti su močiute specialisto pagalba pakanka ir yra galimas jų tiesioginis bendravimas. Įvertinus, kad nurodytų paslaugų teikimas su nedidelėmis pertraukomis dėl pateisinamų priežasčių (atostogų, ligos, kitų neatidėliotinų reikalų) vyko 9 mėnesius, teismas sprendė, kad pereinamasis laikotarpis močiutės ir anūkės emociniams ryšiams atkurti yra pakankamas, todėl priimdamas sprendimą, teismas jo nenustato.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei šių santykių teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nustatytina tokia bendravimo su močiute (ieškove) tvarka, kuri sprendimo priėmimo metu labiausiai atitinka nepilnametės V. interesus.
14. Teismas dėl ieškovės atstovės argumentų, jog taip pat turėtų būti užtikrintas mergaitės bendravimas su netikra seserimi, pussesere, teta ir kitais giminaičiais, nepasisakė, nes nagrinėjamu atveju, nurodyti asmenys nėra byloje dalyvaujantys asmenys ir savarankiškų reikalavimų nėra pareiškę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl 1-6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareikštą ieškinį pilna apimtimi ir nustatyti ieškovės prašomą jos ir nepilnametės anūkės V. V. bendravimo tvarką; perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš V. V. visas apeliacinės instancijos teisme L. K., patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į bylą pateiktus jų dydį patvirtinančius dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnametės mergaitės motina yra mirusi ir be ieškovės, neturi jokių kitų galimybių palaikyti šeiminius ryšius su savo velionės mamos giminės puse. Taip pat, nustatė, tačiau neįvertino aplinkybės, kad tėvui būnant darbe, su nepilnamete mergaite bendrauja jo motina, kita mergaitės močiutė, kuri praleidžia ženkliai daugiau laiko su nepilnamete nei skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka suteikta galimybę ieškovei bendrauti su anūke. Šios aplinkybės yra esminės, sprendžiant dėl ieškovės ir nepilnametės anūkės bendravimo intensyvumo, vaiko poreikio palaikyti ryšius su velionės mamos giminės puse (senele) ir nustatant senelės (ieškovės) ir jos bendravimo tvarką.
15.2. Skundžiamo sprendimo 1 punktu nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga, numatanti, kad L. K. bendrauja su anūke V. V. telefonu, SMS žinutėmis ar internetu darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 21.00 val. neviršijant 1 valandos laiko, o šeštadieniais ir sekmadieniais bet kuriuo laiku, neviršijant 1 valandos laiko, atsižvelgiant į anūkės užimtumą dalyvaujant įvairiuose renginiuose bei šventėse bei į jos naktinio poilsio laiką. Šis bendravimo tvarkos punktas yra realiai neįgyvendinamas, kadangi nėra nustatytas minimalus ieškovės ir nepilnametės anūkės bendravimo laikas. Skundžiamu sprendimu buvo nustatytas maksimalus ieškovės ir jos anūkės bendravimo telefonu laikas – ne daugiau kaip 1 valanda per dieną. Esant tokiai situacijai, gali susidaryti situacija, kai ieškovei paskambinus anūkei, pokalbis truks kelias akimirkas ir būti visiškai neefektyvus šeiminių ryšių palaikymui. Ši bendravimo tvarkos sąlyga pažeidžia ieškovės ir nepilnametės mergaitės interesus, kadangi nenumačius minimalaus ieškovės ir nepilnametės bendravimo laiko, nėra sudaromos sąlygos ieškovės ir anūkės emocinio ryšio puoselėjimui, šeiminių ryšių gilinimui ir socialinių/šeiminių ryšių kūrimui bei gerinimui. Priimant sprendimą dėl šio bendravimo tvarkos punkto turėjo būti nustatytas ir minimalus bendravimo laikas, per kurį būtų sudarytos galimybės ieškovei gerinti savo santykius su nepilnamete anūke ir gilinti tarpusavio ryšius.
15.3. Antruoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu, teismas nustatė, kad kas antrą šeštadienį ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 14.00 val. Ši bendravimo tvarkos sąlyga yra sunkiai įgyvendinama ir nustatytu trumpu bendravimo laikotarpiu ieškovė neturėtų realios galimybės efektyviai įgyvendinti savo teisės bendrauti su anūke ir anūkės teisės bendrauti su savo išplėstine šeima ir perimti savo motinos giminės pusės vertybes, papročius ir socialinius ryšius. Pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė galėtų kas antrą šeštadienį po 4 valandas praleisti su savo anūke. Tačiau, įvertinant, kad bendravimo metu yra reikalinga atvykti pas nepilnametę mergaitę į namus, ją nusivežti į bendravimo ar pramogų vietą, taip pat, ją parvežti į jos gyvenamąją vietą realaus ieškovės ir nepilnametės anūkės bendravimo laikotarpis būtų apie 2-3 valandas, dvi dienas per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės mergaitės motina yra mirusi ir ji be bendravimo su savo močiute, ieškove, neturi jokių kitų galimybių palaikyti artimus ryšius su savo motinos giminės puse, nepilnamečio vaiko interesas yra praleisti pakankamai laiko su velionės motinos giminės puse (šiuo atveju senele), kad būtų užtikrintas vaiko pilnavertis ugdymas ir socialinių, šeiminių, emocinių ir kitų mergaitės ryšių su senele palaikymas.
15.4. Trečiuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu, teismas nustatė, kad kiekvienais metais antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją atgal į namus iki 16.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip. Šiuo punktu, ieškovei suteikta teisę per nurodytas šventes bendrauti su savo nepilnamete anūke po 6 valandas, tačiau nebuvo įvertinta labai svarbi faktinė aplinkybė, kad vaiko motina yra mirusi ir ji neturi jokių kitų ryšių su savo mamos giminės puse, todėl buvo priimtas vaiko interesų neatitinkantis sprendimas nustatyti šį bendravimo tvarkos punktą. Esant tokiam bendravimo tvarkos punktui, nepilnametis vaikas praleistų neproporcingai daug laiko su savo tėvo giminės puse ir nepakankamai laiko su savo mamos giminės puse, tokiu būdu pažeidžiant nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesus bei teises.
15.5. Ketvirtuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu, teismas nustatė, kad kitą dieną po anūkės gimtadienio (rugsėjo 9 d.) ieškovė pasiima anūkę iš mokyklos 17.30 val. ir parveža ją į namus iki 20.00 val.; jei ši diena yra šeštadienis arba sekmadienis ieškovė pasiima anūkę iš namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 12.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip. Pagal šį bendravimo tvarkos punktą, ieškovė galėtų bendrauti su savo anūke, kitą dieną po jos gimtadienio – 2,5 valandos jeigu tai darbo diena ir 2 valandas jeigu tai savaitgalis. Vėl gi, įvertinus, kad ieškovės ir anūkės bendravimo metu reikalinga nuvykti į bendravimo ar pramogų vietą, nustatytas bendravimo laikotarpis yra objektyviai per trumpas ir neatitinka nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesų. Palikus galioti tokį bendravimo tvarkos punktą, būtų sudaryta situacija, kad per mergaitės gimtadienį, ieškovė neturėtų galimybės net pavakarieniauti ar papietauti su savo nepilnamete anūke, kadangi per nustatytą 2-2,5 valandų laikotarpį, nebūtų objektyvios galimybės nuvykti į maitinimo įstaigą, užsisakyti maisto, jį suvalgyti ir parvykti namo. Realiam ir efektyviam senelės ir anūkės bendravimui, atitinkančiam vaiko interesus reikalingas bent 6-8 valandų nepertraukiamas bendravimo laikotarpis.
15.6. Penktuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu, teismas nustatė, kad moksleivių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu – pirmą atostogų dieną (pirmadienį) ieškovė pasiima anūkę iš namų 11.00 val. ir atveža ją į namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; vasaros atostogų metu ieškovė pasiima anūkę iš namų kiekvieną pirmadienį 11.00 val. ir grąžina į namus tą pačią dieną 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip. Ši bendravimo tvarkos nuostata, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikui neturint mamos, jai esant mirus, vaiko interesas yra palaikyti šeiminius ryšius su savo velionės motinos giminės puse (senele). Įvertinus moksleivių pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogų laikotarpius, manytina, kad nustatytas ieškovės ir anūkės bendravimo intensyvumas vaiko atostogų metu neatitinka vaiko interesų, kadangi yra neproporcingai suvaržomos mergaitės galimybės bendrauti su motinos giminės puse, tokiu būdu atskiriant nepilnametę mergaitę nuo jos motinos giminės pusės.
15.7. Šeštuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu, teismas nustatė, kad jei anūkės atostogų metu yra suplanuotos tėvo ir dukters atostogos su išvykimu, susitikimai su močiute nevykdomi, tėvas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau, nei likus savaitei iki išvykimo. Šis bendravimo tvarkos punktas, nustatytas skundžiamu sprendimu yra neatitinkantis vaiko interesų ir neproporcingai varžantis ieškovės teises, kadangi nėra numatytas ieškovės bendravimo su anūke perkėlimas į kitus laikotarpius. Pagal šią sąlygą, atsakovas planuodamas vaiko atostogas, gali jas suplanuoti taip, kad ieškovė realiai niekada atostogų metu nebendrautų su savo anūke, tuo neabejotinai pažeidžiant ieškovės interesus.
15.8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, kad nepilnamečio vaiko motina, dėl kurio bendravimo su senele buvo sprendžiama, yra mirusi, kad atsakovui būnant darbe nepilnametis vaikas didelę dalį laiko leidžia su savo kita senele (atsakovo motina), kad vykstant bylos nagrinėjimui nepilnametės mergaitės ir ieškovės santykiai jau buvo pagerėję, taip pat į tai, kad nepilnametės mergaitės nuomonė tikėtina buvo paveikta atsakovo (byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir jos anūkės buvo artimas ryšys ir jos intensyviai tarpusavyje bendravo iki kol tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimai dėl ieškovės dukros mirties aplinkybių ir kilusių nuoskaudų.
15.9. Skundžiamame sprendime iš esmės nurodyta, kad dėl tarp ieškovės ir atsakovo kilusių nesutarimų ir ieškovės praeityje išreikštų emocijų nepilnametei mergaitė buvo emocinė trauma, taip pat, kad nepilnametė mergaitė bijo likti nakvoti pas senelę (ieškovę) dėl anksčiau jos išreikštų emocijų dėl mergaitės mamos mirties aplinkybių, jokių kitų objektyvių ir šiuo metu egzistuojančių aplinkybių, dėl kurių senelės (ieškovės) ir nepilnametės anūkės V. V. bendravimas būtų priešingas mergaitės interesams ar keltų jai grėsmę nebuvo nustatyta.
15.10. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad nepilnametės mergaitės, su kuria intensyviai bendrauti siekia ieškovė, jos močiutė, mama yra mirusi ir spręsdamas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos atitikimo nepilnamečio vaiko interesams, visiškai neatsižvelgė į poreikį kompensuoti vaiko ryšį su vaiko motinos giminės puse, esant išskirtinėms aplinkybėms - mirusiai mamai. Nepilnametė mergaitė neabejotinai turi teisę bendrauti su abiem savo tėvais (jeigu jie yra) ir su abiejų tėvų giminėmis, tačiau šiuo atveju, vaiko mamai esant mirusiai, vaikui turi būti sudarytos sąlygos palaikyti artimą ryšį su savo močiute, ieškove, tokiu būdu užtikrinant pilnavertį nepilnametės mergaitės socialinį, kultūrinį ir šeiminį gyvenimą. Tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
15.11. Šioje byloje buvo atskleista, kad vaiko nenoras likti nakvoti pas senele (ieškove) ir su ja artimai bendrauti buvo nulemtas ieškovės ir atsakovės tarpusavio nesutarimų, tačiau realių ir objektyvių grėsmių vaiko interesams nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo nustatyti daugiau laiko apimančią ieškovės ir jos anūkės bendravimo tvarką.
15.12. Ieškovės atstovės 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikti priedai prie prašymo patvirtina, kad anksčiau ieškovę su anūke siejo labai stiprus ryšys, mergaitė močiutę labai mylėjo ir jos ilgėjosi, o atsakovas ribojo dukters bendravimą su močiute, dėl ko ji išgyveno, slėpė susirašinėjimą su močiute, viename iš susirašinėjimų nurodė, kad tėtis užblokavo močiutę, ieškojo galimybių susisiekti per kitas programėles (TikTok programėlę) (2024 m. rugpjūčio 19 d. DOK-97013). Iki 2024 metų, kai kilo ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktas, nepilnametė V. V. dažnai lankydavosi ieškovės gyvenamoje vietoje su nakvynėmis, buvo prie to įpratusi, tarp ieškovės ir jo anūkės buvo artimas ir šiltas šeimyninis ryšys.
15.13. Vaiko nuomonės išklausymo metu nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad mergaitės nenoras bendrauti su močiute (ieškove) yra kilęs ne iš jai padarytos emocinės traumos, tačiau dėl netinkamo ieškovės bendravimo su atsakovu ir atsakovo komunikacijos su savo nepilnamete dukra apie tai kas įvyko jų gyvenime (vaiko mamos mirtis ir ieškovės nuoskaudos), tačiau priimant skundžiamą sprendimą tai nebuvo įvertinta ir į tai nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina), ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Aplinkybė, kad V. neturi mamos, pati savaime šios situacijos nekeičia, nes močiutė negali pakeisti mamos, ji bet kuriuo atveju išlieka tik artima giminaite. Institucijos, teikiančios išvadą byloje nuomone, močiutės siekis palaikyti ryšį su vaikaite yra gerbtinas, tačiau pagal teismų praktiką, toks intensyvus bendravimas, kokio prašo ieškovė (kas antra savaitgalį su nakvyne) su vaiku paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams. Be to, V. gyvena su tėčiu (atsakovu) jo motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o ieškovė – skyriumi nuo atsakovo šeimos. Todėl yra visiškai natūralu, jog kita V. močiutė (atsakovo mama) praleidžia su savo vaikaite V. ženkliai daugiau laiko.
16.2. Ginčijamo sprendimo bendravimo tvarkos pirmas punktas kaip tik leidžia ieškovei pasirinkti bendravimo su anūke laiką ryšio priemonėmis laikotarpiu nuo 18 iki 21 val., tai yra galimybė ir SMS žinutėmis susitarti dėl patogesnio bendravimo laiko ir bendrauti. Tačiau bendravimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtinga, priklausys nuo naujienų ir/ar informacijos gausos, todėl nėra tikslinga nurodyti minimalios bendravimo trukmės.
Šalies argumentai
16.3. Antruoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kas antrą šeštadienį ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 14.00 val. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši bendravimo tvarkos sąlyga yra sunkiai įgyvendinama ir nustatytu trumpu bendravimo laikotarpiu ieškovė neturėtų realios galimybės efektyviai įgyvendinti savo teisės bendrauti su anūke ir anūkės teisės bendrauti su savo išplėstine šeima ir perimti savo motinos giminės pusės vertybes, papročius ir socialinius ryšius. Atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka. Kelionė visuomeniniu transportu nuo ieškovės iki atsakovo namų trunka vos 30 minučių, kelionė privačiu transportu – apie 15 minučių. Todėl 4 val. laikas yra pakankamas ieškovei bendrauti su vaikaite, nes bendrauti su ja ji gali ir kelionės iš namų/ į namus metu. Ieškovė nurodo, kad nori perduoti vaikaitei savo motinos giminės pusės vertybes, papročius ir socialinius ryšius, tačiau tai yra tik abstraktus teiginys. Pažymėtina ir tai, kad duodama paaiškinimus teismo posėdyje ieškovė pati nurodė, kad iki dukters mirties rūpinuosi V., nes neva atsakovas ir jos dukra piktnaudžiavo alkoholiu, anot ieškovės daug gėrė, nevedė vaiko į mokyklą. Institucija, teikianti išvadą byloje išvadoje nurodė, kad atsakovo šeima VTAS yra žinoma nuo 2018 m. liepos 20 d. (t. y. dar buvus gyvai ieškovės dukteriai, V. mamai R.). Taigi akivaizdu, kad ieškovė neįskiepijo savo dukrai R. rūpinimosi vaiku/šeima vertybių, todėl jos teiginiai apie savo giminės pusės šeimos vertybių ir papročių perdavimą V. tėra deklaratyvaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina), ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Aplinkybė, kad V. neturi mamos, pati savaime šios situacijos nekeičia, nes močiutė negali pakeisti mamos, ji bet kuriuo atveju išlieka tik artima giminaite. Be to, ieškovė neįrodė, kodėl antrą Kalėdų ir Velykų dieną jai reikia bendravimui su vaikaite daugiau nei 6 val. bendravimo laiko.
Atsiliepimas
16.5. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei pakankamai laiko, kad ji galėtų pasveikinti vaikaitę su gimtadieniu – arba žodžiu, arba įteikti simbolinę dovaną. Ieškovė neturi pareigos organizuoti vaikaitės gimtadienio, tą padarys atsakovas – mergaitės tėvas. Vaikas, švęsdamas savo gimtadienį su seneliais, neturi dalyvauti užstalėse. Vaikas turi bendrauti su savo bendraamžiais, žaisti, socializuotis, lavinti bendravimo su bendraamžiais gebėjimus. Todėl teismas nustatė ieškovei pakankamą laiką pabendrauti su vaikaite sekančią dieną po jos gimtadienio dieną.
16.6. Aplinkybė, kad V. neturi mamos, pati savaime šios situacijos nekeičia, nes močiutė negali pakeisti mamos, ji bet kuriuo atveju išlieka tik artima giminaite. Todėl 6 val. ieškovės bendravimas su vaikaite pirmą moksleivių pavasario, rudens, žiemos atostogų dieną (pirmadienį) ir vasaros atostogų metu kiekvieną pirmadienį yra visiškai pakankamas.
16.7. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovas su dukra moksleivių pavasario, rudens, žiemos ar vasaros atostogų metu išvyksta į iš anksto suplanuotas keliones. Todėl ieškovės argumentai, kad ieškovės susitikimai su vaikaite nustatyta tvarka gali nevykti yra grindžiami tik prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
16.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog Mirus V. mamai stipriai pablogėjo ieškovės santykiai su atsakovu, nes ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą dėl jos dukters žūties. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje–rugsėjo mėn. pradžioje V. kelias dienas viešėdama pas ieškovę pradėjo nebeatsiliepti į atsakovo skambučius, atsisakė kalbėti su juo telefonu ir tuomet, kai atsakovas skambino ieškovei ir prašė duoti pakalbėti dukrą, o taip pat atsisakė grįžti su atsakovu į namus. Surinkta medžiaga (atsakovo paaiškinimai, V. apklausa, SMS žinutės, liudytojo M. R. paaiškinimai, iš dalies – pačios ieškovės paaiškinimai (pripažino, kad galimai V. išgirdo šią informaciją, kai ji apie tai kalbėjo su savo seserimi)) neginčytinai patvirtina, kad tokio V. elgesio priežastis buvo močiutės (ieškovės) ir jos sesers mergaitei pateikta niekuo nepagrįsta informacija apie tai, kad V. tėtis yra mamos žudikas. Bandant atsiimti iš močiutės V., netikra V. sesuo A. taip pat įvardijo atsakovą mamos žudiku, kas reiškia, kad ši informacija buvo perduota abiem mirusios R. K. dukroms.
16.9. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės bei pačios V. nuomonė dėl tolimesnio bendravimo su močiute sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su anūke tvarka negali būti patenkinta visa apimtimi, t. y. viena vertus, teismo sprendimo priėmimo dienai nėra pagrindo nustatyti anūkės bendravimo su ieškove su nakvynėmis pas močiutę, kita vertus, ji yra per daug intensyvi, todėl neatitinka vaiko interesų, ką pripažįsta išvadą teikianti institucija.
Atsiliepimas
16.10. Negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra minimali. Atsakovas nori pažymėti, jog atsiliepime jis nurodė, kad dėl ieškovės būdo ir nuolat daromo neigiamo psichologinio poveikio dukrai V., negalima leisti ieškovei bendrauti su anūke maksimaliai, o būtina riboti ieškovės bendravimą su anūke, leisti bendrauti keletą valandų per dieną ir tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui arba Institucijos atstovams. Tačiau duodamas paaiškinimus teisme (po ieškovės ir dukros V. bendravimo Vaikų gerovės centre „Pastogė“), jau siūlė ieškovei bendrauti su vaikaite keletą valandų vieną kartą per mėnesį – šeštadieniais, taip pat antrą Kalėdų ir Velykų dieną. Tačiau, atsakovo nuomone, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra intensyvesnė, nei siūlė atsakovas, pagal byloje nustatytas aplinkybes ji yra tinkama. Atsakovas taip pat nori pažymėti, kad jei įgyvendinant teismo nustatytą ieškovės ir vaikaitės V. V. bendravimo tvarką paaiškėtų, jog ieškovės ir vaikaitės ryšys atsikūrė, kad V. jau nejaučia baimės, jog močiutė (ieškovė) vėl pradės kalbėti ką nors negražaus apie tėtį (atsakovą), būtų galima spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artima giminaite (močiute) tvarkos nustatymo.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo dalimis dėl 1-6 punktuose (iš 7 punktų) nurodytos jos ir nepilnametės anūkės bendravimo tvarkos.
21. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
22. Pirmosios instancijos teismas pirmuoju bendravimo tvarkos punktu nustatė, kad L. K. bendrauja su anūke V. V. telefonu, SMS žinutėmis ar internetu darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 21.00 val. neviršijant 1 valandos laiko, o šeštadieniais ir sekmadieniais bet kuriuo laiku, neviršijant 1 valandos laiko, atsižvelgiant į anūkės užimtumą dalyvaujant įvairiuose renginiuose bei šventėse bei į jos naktinio poilsio laiką; atsakovas V. V., užtikrina, kad nurodytu metu jo dukra būtų ieškovei L. K. pasiekiama telefonu ar per Messenger / Viber programėles.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliantė, nesutikdama su šiuo punktu, nurodo, kad šis bendravimo tvarkos punktas yra realiai neįgyvendinamas, kadangi nėra nustatytas minimalus ieškovės ir nepilnametės anūkės bendravimo laikas. Skundžiamu sprendimu buvo nustatytas maksimalus ieškovės ir jos anūkės bendravimo telefonu laikas – ne daugiau kaip 1 valanda per dieną. Esant tokiai situacijai, gali susidaryti situacija, kai ieškovei paskambinus anūkei, pokalbis truks kelias akimirkas ir būti visiškai neefektyvus šeiminių ryšių palaikymui. Su tokiu apeliantės argumentu nesutiktina.
24. Apeliantė ieškiniu prašė nustatyti, kad ji bendrauja su anūke telefonu ir internetu neribojamai, atsižvelgiant į anūkės užimtumą mokykloje ir popamokinėse veiklose, taip pat į jos naktinio poilsio laiką. Taigi, ji pati nebuvo nurodžiusi minimalaus bendravimo laiko su anūke, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo poreikio jo nustatinėti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytas bendravimo laikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis kasdien, bet neviršijant 1 valandos laiko yra lankstus ir optimalus bendravimui, suteikiantis ieškovei su anūke susitarti dėl konkretaus bendravimo laiko darbo dienomis nuo 18 iki 21 val., o savaitgalį bet kuriuo laiku. Apeliantės argumentas, kad gali susidaryti situacija, kai ieškovei paskambinus anūkei, pokalbis truks kelias akimirkas ir būti visiškai neefektyvus šeiminių ryšių palaikymui, yra tik apeliantės nepagrįsta prielaida. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyta apeliantės bendravimo su vaikaite tvarka telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) apima ne tik žodinius pokalbius, bet ir susirašinėjimą žinutėmis. Vertinant ieškovės siūlomą neriboto bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis tvarką, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, byloje nėra pakankamai duomenų, kad šalys geba pagarbiai vienas su kitu bendrauti. Nenustačius konkretaus bendravimo laiko, kurį būtų galima kontroliuoti (neribotas bendravimas), kiltų dar daugiau konfliktų dėl tokios tvarkos vykdymo užtikrinimo, o tai reiškia, kad vaikui artimų asmenų konfliktai neigiamai paveiktų ir vaiko interesus.
25. Pirmosios instancijos teismas antruoju bendravimo tvarkos punktu nustatė, kad kas antrą šeštadienį ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 14.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip (šis punktas netaikomas V. V. atostogų metu, kai bendravimas vyksta pagal 5 ir 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką atostogų metu).
26. Apeliantė, nesutikdama su teismo nustatytu antruoju punktu nurodo, kad ši bendravimo tvarkos sąlyga yra sunkiai įgyvendinama ir nustatytu trumpu bendravimo laikotarpiu ieškovė neturėtų realios galimybės efektyviai įgyvendinti savo teisės bendrauti su anūke ir anūkės teisės bendrauti su savo išplėstine šeima ir perimti savo motinos giminės pusės vertybes, papročius ir socialinius ryšius. Taip pat nurodo, kad nepilnametės mergaitės motina yra mirusi ir ji be bendravimo su savo močiute, ieškove, neturi jokių kitų galimybių palaikyti artimus ryšius su savo motinos giminės puse, nepilnamečio vaiko interesas yra praleisti pakankamai laiko su velionės motinos giminės puse (šiuo atveju senele), kad būtų užtikrintas vaiko pilnavertis ugdymas ir socialinių, šeiminių, emocinių ir kitų mergaitės ryšių su senele palaikymas.
27. Atsakovas, nesutikdamas su apeliante, nurodo, kad kelionė visuomeniniu transportu nuo ieškovės iki atsakovo namų trunka vos 30 minučių, kelionė privačiu transportu - apie 15 minučių. Todėl 4 val. laikas yra pakankamas ieškovei bendrauti su vaikaite, nes bendrauti su ja ji gali ir kelionės iš namų/ į namus metu. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, kad ir kelionės metu ieškovė galės bendrauti su vaikaite. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantei nustatyta ne tik bendravimo tvarka kas antrą šeštadienį po 4 val., bet ir kasdieninis bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis iki vienos valandos, kad per savaitę sudaro pakankamai laiko apeliantės ir jos vaikaitės bendravimui ir artimo ryšio palaikymui. Pasisakydama dėl apeliantės itin akcentuojamo argumento, kad mergaitės motina yra mirusi, todėl ji turi perimti savo motinos giminės pusės vertybes, papročius ir socialinius ryšius, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina), ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Aplinkybė, kad V. neturi mamos, pati savaime šios situacijos nekeičia, nes močiutė negali pakeisti mamos, ji bet kuriuo atveju išlieka tik artima giminaite.
28. Pirmosios instancijos teismas trečiuoju bendravimo tvarkos punktu nustatė, kad kiekvienais metais antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną ieškovė L. K. pasiima anūkę V. V. iš jos namų 10.00 val. ir parveža ją atgal į namus iki 16.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip.
29. Apeliantė, nesutikdama su trečiuoju bendravimo tvarkos punktu, nurodo, kad esant tokiam bendravimo tvarkos punktui, nepilnametis vaikas praleistų neproporcingai daug laiko su savo tėvo giminės puse ir nepakankamai laiko su savo mamos giminės puse, tokiu būdu pažeidžiant nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesus bei teises. Apeliantė siekė, kad šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą ir trečią švenčių dienas iš eilės su nakvyne ieškovė pasiima anūkę iš atsakovo namų antrą švenčių dieną 10 val. ir parveža ją atgal į namus kitą dieną iki 17 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip. Taigi, vertinant apeliantės prašomą nustatyti tvarką, matyti, kad ji siekia itin intensyvaus bendravimo šventiniu laikotarpiu. Pagal teismų praktiką, toks intensyvus bendravimas švenčių dienomis su vaikais paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme V. nurodė, kad dar nenori nakvoti pas močiutę, nes jaučia baimę dėl to, kad ji pradės negražiai kalbėti apie tėtį. Taigi, tokia bendravimo tvarka atitinka ir vaiko norą praleisti laiką su močiute be nakvynių. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka šventiniu laikotarpiu yra pakankama bendravimui.
30. Ketvirtuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktu teismas nustatė, kad kitą dieną po anūkės gimtadienio (rugsėjo 9 d.) ieškovė pasiima anūkę iš mokyklos 17.30 val. ir parveža ją į namus iki 20.00 val.; jei ši diena yra šeštadienis arba sekmadienis ieškovė pasiima anūkę iš namų 10.00 val. ir parveža ją į namus tą pačią dieną 12.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip.
31. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog pagal šį bendravimo tvarkos punktą ieškovė galėtų bendrauti su savo anūke, kitą dieną po jos gimtadienio – 2,5 valandos jeigu tai darbo diena, ir 2 valandas, jeigu tai savaitgalis, o įvertinus, kad ieškovės ir anūkės bendravimo metu reikalinga nuvykti į bendravimo ar pramogų vietą, nustatytas bendravimo laikotarpis yra objektyviai per trumpas ir neatitinka nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesų. Apeliantė nurodo, kad palikus galioti tokį bendravimo tvarkos punktą, būtų sudaryta situacija, kad per mergaitės gimtadienį, ieškovė neturėtų galimybės net pavakarieniauti ar papietauti su savo nepilnamete anūke, kadangi per nustatytą 2-2,5 valandų laikotarpį, nebūtų objektyvios galimybės nuvykti į maitinimo įstaigą, užsisakyti maisto, jį suvalgyti ir parvykti namo. Realiam ir efektyviam bendravimui, atitinkančiam vaiko interesus reikalingas bent 6-8 valandų nepertraukiamas bendravimo laikotarpis. Tačiau apeliaciniu skundu ji prašo patenkinti pareikštą ieškinį pilna apimtimi ir nustatyti ieškovės prašomą jos ir nepilnametės anūkės V. V. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė susitinka su anūke jos gimtadienio dieną (rugsėjo 8 d.) arba kitą dieną po pamokų ir parveža anūkę į atsakovo namus tą pačią dieną iki 17 val. Taigi, iš esmės ieškovė pareikštu ieškiniu siekė, kad ieškovė su anūke bendrautų beveik visą gimtadienio dieną, tačiau neatsižvelgia, kad anūkė šiuo metu yra 10 metų ir paprastai tokio amžiaus vaikai gimtadienius švenčia savo šeimoje arba jiems organizuojamos šventės su draugais. Tuo tarpu kitą dieną galimas susitikimas su močiute, tačiau nėra jokio poreikio tam skirti tam beveik visą dieną (6-8 val.). Tuo labiau, kad vaiko gimtadienis ir sekanti po gimtadienio diena nėra šventinės dienos ir tomis dienomis vaikas turės būti mokykloje, o po pamokų ruošti namų darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pakankamai skirta laiko pabendrauti su vaikaite sekančią dieną po jos gimtadienio dieną 2 val.
Žemesnės instancijos teismas
32. Penktuoju ir šeštuoju nustatytos bendravimo tvarkos punktais teismas nustatė, kad moksleivių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu – pirmą atostogų dieną (pirmadienį) ieškovė pasiima anūkę iš namų 11.00 val. ir atveža ją į namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip; vasaros atostogų metu ieškovė pasiima anūkę iš namų kiekvieną pirmadienį 11.00 val. ir grąžina į namus tą pačią dieną 17.00 val., nebent šalys raštu (žinutėmis) sutaria kitaip, o vasaros atostogų metu ieškovė pasiima anūkę po pamokų iš mokyklos paskutinę mokslo dieną ir praleidžia su ja keturias savaites iš eilės; jei anūkės atostogų metu yra suplanuotos tėvo ir dukters atostogos su išvykimu, susitikimai su močiute nevykdomi, tėvas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau, nei likus savaitei iki išvykimo.
33. Apeliantė siekia, kad, kad beveik pusė vaiko atostogų vaikas turės praleisti su močiute. Kaip minėta, apeliantė negali tikėtis, kad ji praleis tiek pat laiko, kiek vaikas praleidžia su savo tėvu. Išvadą duodanti institucija VTAS nurodė, kad ieškovės siekis palaikyti ryšį su vaikaite yra gerbtinas, tačiau pagal teismų praktiką, toks intensyvus bendravimas, kokio prašo ieškovė (kas antra savaitgalį su nakvyne) su vaiku paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teismo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinka, kad bent jau dabartiniu metu, per bet kurias atostogas mergaitė pasiliktų pas ieškovę nakvynei dėl vaiko nuteikinėjo prieš ieškovę, dėl ko dukra pradėjo nebeatsiliepti į atsakovo (tėvo) skambučius. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui susiaurinti ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, nenustatant bendravimo tvarkos su nakvynėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka būtų pernelyg intensyvi, pagrįstai nustatė ne tokią intensyvią bendravimo tvarką, kuri atitinka susiklosčiusią situaciją, nesukeliant nepilnamečiam vaikui streso, ir kuri padės atkurti santykį tarp jos ir vaikaitės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ieškovės ir anūkės bendravimo intensyvumas vaiko atostogų metu neatitinka vaiko interesų, kadangi yra neproporcingai suvaržomos mergaitės galimybės bendrauti su motinos giminės puse, tokiu būdu atskiriant nepilnametę mergaitę nuo jos motinos giminės pusės.
34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atostogų laikotarpiu bendravimo tvarka nebus vykdoma dėl to, kad atsakovas planuodamas vaiko atostogas, gali jas suplanuoti taip, kad ieškovė realiai niekada atostogų metu nebendrautų su savo anūke, tuo neabejotinai pažeidžiant ieškovės interesus. Kaip teisingai atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovas su dukra moksleivių pavasario, rudens, žiemos ar vasaros atostogų metu išvyksta į iš anksto suplanuotas keliones. Todėl ieškovės argumentai, kad ieškovės susitikimai su vaikaite nustatyta tvarka gali nevykti yra grindžiami tik prielaidomis.
35. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad tėvui būnant darbe, su nepilnamete mergaite bendrauja jo motina, kita mergaitės močiutė, kuri praleidžia ženkliai daugiau laiko su nepilnamete nei skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka suteikta galimybę ieškovei bendrauti su anūke. Pasak apeliantės, šios aplinkybės yra esminės, sprendžiant dėl ieškovės ir nepilnametės anūkės bendravimo intensyvumo, vaiko poreikio palaikyti ryšius su velionės mamos giminės puse (senele) ir nustatant senelės (ieškovės) ir jos bendravimo tvarką. Nesutikdama su šiuo apeliantės argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. gyvena su tėčiu (atsakovu) jo motinai priklausančiame bute, todėl natūralu, kad V. daugiau laiko praleidžia su kita močiute. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė šios aplinkybės neturi reikšmės. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama būtent apeliantės ir jos vaikaitės tvarkos nustatymo klausimas, vertinamos byloje visos svarbios aplinkybės susijusios su jų tarpusavio santykiais. Taip pat byloje buvo vertinama, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Šiuo atveju V. su kita močiute praleidžiamas laikas negalėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl apeliantės ir jos vaikaitės V. bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių artimojo giminaičio bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
39. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.