- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 1-17-304/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27993-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- E. O.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. 2015 m. gegužės 17 d. apie 17.30 val., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje įrenginėjamame pirties pastate, dėl kilusių asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju E. O. vykdant statybos darbus „(duomenys neskelbtini)“ pirties pastate, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė E. O. į pilvo sritį, po to vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl ko E. O. pargriuvo ant grindų, tuo padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo ir dešiniųjų 44-45 dantų projekcijoje, ir taip nesunkiai sutrikdė E. O. sveikatą.
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad E. O. jo mamos sodyboje atliko miegamųjų kambarių remonto darbus. Dėl nekokybiškai atliktų darbų 2015 m. gegužės mėnesį paskambino E. O. ir pasakė, kad jam reikia atvažiuoti į sodybą ir apžiūrėti atliktus darbus. Atvažiavo į miestą pas E. O. ir keturiese: jis, A. V., M. D., automobiliu E. O. pasrsivežė į sodybą. Iš karto į pastato vidų įėjo jis, M. D., M. M., A. V., E. O. Viršuje su E. O. kalbėjosi dėl blogai atliktų darbų, parodė brokus, jis su viskuo sutiko. Besikalbant E. O. sukonfliktavo su M. M., kuris jo mamos sodyboje dirbo lauko darbus. E. O. kažką jam pasakė ir išprovokavo konfliktą. Gal pasakė „naglas“, o M. M. trenkė. Kur sudavė E. O., nematė, nes buvo nusisukęs. Matė tik, kad jis nuvirto ant šono, o M. M. apsisuko ir išėjo. Nežino, kodėl M. M. trenkė E. O. Kiek kartų sudavė, nežino. Viskas įvyko sekundžių greičiu. Su E. O. dėl broko jis susitarė susitikti vėliau. E. išėjo į lauką ir išvažiavo. Po įvykio M. M. sodyboje dirbo dar savaitę ir išėjo. Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jam darė spaudimą, todėl nedavė parodymų ir nesakė, kad M. M. kaltas. E. O. nori pinigų, kad jį apklaba, nes jam liepė sutvarkyti brokus arba grąžinti pinigus. Kiek E. O. turėjo grąžinti pinigų už padarytą broką, nepamena. Įvykio metu buvo blaivus. Tikrintis melo detektoriumi nesutinka.
Nukentėjusysis E. O. parodė, kad dirbo pas M. G., jo mamos sodyboje. Gegužės pabaigoje paskambino M. G. ir pasakė, kad reikia jam atvažiuoti pasižiūrėti padarytus jo darbo brokus. M. G. pats privažiavęs prie jo namų juodu džipu jį pasiėmė ir išsivežė apžiūrėti padarytų darbų. Kartu važiavo M. D. ir A. V. Nuvažiavo į sodybą, su kita mašina atvažiavo M. G. su broliu ir M. V. Visi ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ apsižiūrėti atliktų darbų. Apdailos darbai buvo atlikti prieš pusę metų, buvo atsiskaityta. Savo darbuose broko nematė. Ginčas tarp jo ir M. G. kilo dėl to, kad tai ne jo brokai, o M. G. sakė, kad jis kalčiausias. Tomas rodė kas blogai padaryta. Jis (Edgaras) nenorėjo pripažinti, kad tai jo padarytas brokas, todėl stovint prie laiptų pirmą smūgį į pilvą jam sudavė M. G. Po pirmo smūgio nenukrito. Perėjo į kitą kambarį ir toliau vyko aršus pokalbis apie brokus. Nelabai suprato ko M. G. norėjo pinigų ar, pasirodyti prieš kitus. Jam stovint prie lango M. G. stovėdamas priešais jį, kumščiu sudavė vieną smūgį į veido kairįjį žandikaulį. Po smūgio jis virto įsikabindamas į sieną ant nugaros, ne ant veido ir pajuto, kad „viskas“ yra nebe vietoje, žandikaulis skaudėjo. Burnoje buvo kraujo, spjaudėsi kraujais, visi tai matė. Po ko M. G. jį dar apšaukė. Tvirtina, kad smūgius sudavė M. G. M. M. ten nebuvo, M. V. laikėsi neutraliai, o visa kita kompanija buvo kaltinamojo pusėje. M. G. buvo mašinoje. Paprašė G., kad jį parvežtų namo. T. G. automobilyje jam pasakė, kad jis aiškintųsi su savo draugeliais kuriais dirbo darbus - T. V. ir V. B., nes jie čia kalti. Grįžo namo, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į ligoninę. Gydytojas nustatė žandikaulio lūžį, tą patį vakarą išvažiavo į Klaipėdą ir buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje gydėsi tris savaites, sukabino žandikaulį, negijo taip kaip reikėjo, tada darė operaciją. Po ligoninės dvi savaites negalėjo valgyti, numetė daug svorio, po to, kai išėmė kabes, dar kelis kartus važiavo pas gydytoją į Klaipėda. Blogai jautėsi, negalėjo bendrauti, iki šiandien jaučiasi blogai, dantys kliba, nejaučia vieno kampo, tebėra nušalęs. Po įvykio kaltinamasis negrasino, bet per T. V. siūlė pinigų apie 2000-3000 Eur. Niekas nenori liudyti, nes yra kaltinamojo draugai arba pažįstami. M. G. norėjo, kad jis pakeistų parodymus ir nurodytų, kad jį sumušė M. M. T. V. ir V. B. sakė, kad per Telšius nebepereis, bijojo ką nors sakyti. Už broką neatsiskaitė, turės atsiskaityti su T. V. ir V. B., kurie atidirbo už broką. Paskutinį kartą prieš įvykį sodyboje M. matė prieš pusę metų, jis ten dirbo, daugiau jo nematė. Pirtyje ir prie pirties M. M. tą dieną nematė. Nuo jo nusisuko bendri draugai, dauguma pasmerkė jį už parašytą pareiškimą. M. G. apie liepos mėnesį prašė keisti parodymus, kaltinamasis buvo vienas, o jis to pokalbio metu buvo su M. Kaltinamasis nesiūlė susitaikyti, pasiūlė pakeisti parodymus. Jis nesutiko. Buvo tikrintas melo detektoriumi, kuris patvirtino jo teiginius apie kaltininką. Visą vasarą buvo namuose, niekur negalėjo išvykti. Šeimoje santykiai buvo pašliję, nes nervinosi, vartojo nuo skausmo vaistus. Į psichologus nesikreipė. Po įvykio negalėjo dirbti apie du mėnesius, prarado siūlomą darbą užsienyje, tik 2015 m. spalio mėnesį išvažiavo į Belgiją. Ligoninėje Klaipėdoje lankė žmona su vaiku, pirko bilietus, vežė maistą. Pirko kurą, kai važiavo į Vilnių pasitikrinti melo detektoriumi. Yra sąskaita už danties traukimą pas stomatologę P., nes būnat ligoninėje pradėjo tupėti dantis. Į neturtinę žalą įeina patirti išgyvenimai, skausmas, operacinis gydymas, negalėjimas valgyti, kalbėti, prarastas bendravimas ir darbo galimybės, kontraktai. Prarado kontraktą Norvegijoje, nes negalėdamas dirbti ir valgyti negalėjo išvykti. Žala dėl sužalojimo neatlyginta. Šiuo metu dirba Didžiojoje Britanijoje. Su kiekvienu grįžimu į teismo posėdį turi pakeisti darbo vietą, nes atostogų niekas neduoda. Dirba sandėliuose, fabrikuose pagal trumpalaikes sutartis. Sodros išmokų negavo, civilinį ieškinį palaiko.
Ekspertas R. P. P. parodė, kad surašė išvadą Nr. G1227/15. Dėl bylos aplinkybių su nukentėjusiuoju nebendravo, jam buvo pateikti tik medicininiai dokumentai. Sužalojimas smakro srityje padarytas vienu smūgiu. Du lūžimai, du kartus operavo, pašalintas 48 dantis. Smūgis suduotas kumščiu, sugniaužus kietą daiktą smūgio jėga padidėja, bet šito niekas nenurodė. Tokio sužalojimo gydymas užtrunka du mėnesius. Buvo pravestas antimikrobinis gydymas, kad nesiformuotų uždegimas atviro lūžio vietoje. Jeigu žmogus sveikas, greičiau sugyja. Paskui tenka šalinti sąkabas po dviejų mėnesių. Kiti dantys dėl traumos galėjo skilti, įtrūkti. Medicininiuose dokumentuos nebuvo užfiksuota, kad buvo nuskilęs ar įskeltas dantis to smūgio pasekoje. Skaitė tyrėjos surašytas bylos aplinkybes. Po gydymo išleistas E. O. galėjo prižiūrėti mažamečius vaikus, būti tėvystės atostogose, galėjo išvykti dirbti. Medikai išmano savo darbą, operacijos atliktos tinkamai. Abu lūžgaliai rentgenogramose matėsi. Atlikta viena operacija, po to kita. Atviro lūžimo vietoje atliko operaciją, paskui atlikus kontrolinę rentgenogramą pamatė, kad lūžgaliai nestovi normaliai, padaryta kita operacija. Jeigu yra lūžimo linija, fragmentai pasislenka vienas kito atžvilgiu ir juos reikia atstatyti į vietą operaciniu būdu, kartais rankomis. Rūkymas žalingas, bet kardinalios reikšmės gydymo užtęsimui neturi. Dėl ko pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, negali pasakyti, gal gijimas buvo užsitęsęs. Po tokių operacijų liekamieji reiškiniai neturėjo likti ateityje, nebent apčiuopiant galėjo likti žandikaulio sustorėjimas, galėjo išlikti tik tam tikras užtirpimas. Po operacijų turėjo būti ambulatorinis gydymas 2 mėn. laikotarpyje. Gydytojui nurodžius apsilankymo laiką turėjo pasirodyti pas gydytojus. Iš savo bendros praktikos gali pasakyti, kad jam reikėjo lankytis pas gydytojus laikas nuo laiko.
Liudytojas M. D. parodė, kad prieš du ar tris metus, tikslios datos nepamena, su mašina atvažiavo į M. G. mamos „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo jis, M. G., E. O. Kartu dar buvo A. V. ir M. M.. E. O. sodyboje buvo atlikęs remonto darbus. Visi ėjo į pirtį, kur buvo atliekami remonto darbai. Kilo ginčas dėl darbų. Visi vaikščiojo po pirtį, kažkas rodė darbo broką. Matė, kaip M. M., kuris dirba M. G. sodyboje prie ūkio darbų, dėl kažko sudavė E. O. vieną smūgį į veidą. Po smūgio E. vaikščiojo ir išėjo savo kojomis. Su M. G. draugauja 5 metus, kartas nuo karto susitinka. Po to įvykio su M. G. susitiko gal po pusės metų, apie įvykį nekalbėjo. Kai M. M. sudavė smūgį E. O., kiti asmenys stovėjo toliau. Jis ir A. V. stovėjo arčiau, o M., M. ir E. stovėjo toliau. M. M. atėjo iš paskos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiūlyta tikrintis melo detektoriumi, bet atsisakė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t. b. l. 50-53).
Liudytojas M. G. parodė, kad pavasarį brolis T. G. prašė nuvežti į „(duomenys neskelbtini)“. Į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą pavakare važiavo dviese ir išbuvo apie pusvalandį. Mašiną pastatė 50 metrų nuo sodybos. Brolis nuėjo prie jų, o jis liko laukti. Ten lauke jau stovėjo E. ir kiti žmonės. Iš jų pažino E. O., nes su juo buvo dirbęs prieš du metus Šiauliuose viename objekte. Po to su juo nebendravo, tik susitikę pasisveikindavo. M. M. ir M. G. nepažįsta. Brolis iš sodybos grįžo po pusvalandžio. Jis jokio triukšmo negirdėjo. Matė, kad iš sodybos išėjo visi, E. O. kelnės buvo baltai apdulkėjusios. E. O. nusivalė kelnių šoną, parėjo į mašiną, atsisėdo mašinos gale, o T. priekyje. E. O. nieko nesakė, tik prašė leisti parūkyti. T. iš pradžių irgi nieko nesakė. E. O. išlaipino prie jo tėvų namų. Išlipus E. iš mašinos, brolio paklausė, kas buvo? T. pasakė, kad savininkas sudavė E. į veidą už padarytus brokus. Buvo akistata su broliu T. G. Jis patvirtino ką buvo sakęs brolis, kad M. G. sutrenkė E. O. į veidą. Po to su broliu susitikdavo tik pas mamą. Pyko ant brolio, nes per jį turi problemų.
Liudytojas A. V. parodė, kad M. G. yra sesers vyras. Su M. G., M. D. ir E. O. nuvažiavo į sodybą. M. pasiūlė pasiimti E., nes reikėjo su juo pakalbėti apie statybos darbus ir padarytus brokus. Atvažiavę į sodybą lauke parūkė ir visi suėjo į vidų. Kada M. įėjo į pastatą, nežino, įėjęs kalbėjo apie elektrą. M. ir kiti apžiūrėjo E. O. atliktus darbus. Pokalbio pabaigoje M. trenkė šalia jo stovėjusiam E. į viršutinę kūno dalį, o kur pataikė, nežino. Nežino, ar M. suduodamas smūgį E. ką nors sakė. M. pasirodė karštakošis, gal jam nepatiko E. Nežino, ar M. G. irgi sudavė nukentėjusiajam. Tada viskas baigėsi. Ką M. dirbo sodyboje, nežino.
Liudytojas M. V. parodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ pastato apačioje, todėl nieko nematė. Grįžtant mašinoje E. O. nieko nepasakojo, kas jam nutiko sodybos pastate.
Liudytojas T. G. parodė, kad 2015-05-1 į „(duomenys neskelbtini)“ važiavo paprašytas brolio M. dėl kiemo grindinio trinkelių klojimo. Kartu važiavo ir M. V. Vežė brolis M. G. Kai atvažiavo į sodybą, kieme nieko nebuvo, visi: E., M., „M.“, „S.“, A., jau buvo pastato antrame aukšte. Būdamas pirmame aukšte išgirdo, kad kažkas nuvirto ir balsus. Girdėjo, kad viršuj kalbėjosi apie broką. Palaukė 10-15 minučių, kol jie nusileido, į antrą aukštą pats nelipo. Lauke pabuvo, parūkė ir E. parvežė namo. E. nerūkė, buvo susiėmęs už smakro, visas murzinas, rūbai buvo murzini. Važiuodami nekalbėjo. Su broliu nelabai bendrauja. Pats anksčiau buvo aprodęs, kas blogai padaryta. „M.“ buvo kaip ūkvedys, tvarkydavo kitų darbininkų brokus, dėjo duris, dirbo darbus viduje ir lauke. Kas sudavė E. O., nematė.
Akistatos su E. O. nevengė, kaltinamasis prieš posėdį nieko neprašė paliudyti. Ir dabar „(duomenys neskelbtini)“ dirba laikas nuo laiko, iš dalies kaltinamasis yra jo darbdavys, dirba nelegaliai. E. pažįsta apie 7 metus, kaltinamąjį apie 2,5 metų. E. O. nesiskundė, kad yra sužalotas, sužalojimų nesimatė.
Liudytojas M. M. parodė, kad apie pusę metų dirbo pas M. G. „(duomenys neskelbtini)“. Sodyboje dirbo įvairius darbus kuriuos nurodydavo M. G. Pas M. G. dirbo ne pagal darbo sutartį, nes neturėjo paso. Gaudavo po 50-60 Eur už padarytą darbą. Įvykio dieną prireikė flekso, todėl jo ieškojo pirtyje. Palipo į viršų, nukentėjusysis jį kažkaip pavadino, todėl jam trenkė. Nežino, kodėl baudžiamoji byla iškelta M. G., o ne jam, nes tai jis trenkė nukentėjusiajam. Tą dieną nukentėjusysis buvo girtas, sklaidėsi, vos ant kojų pastovėjo. M. G. ir M. D. buvo blaivūs. Nukentėjusysis jį išvadino „gaidžiu“, „pyderu“, todėl jam rankos kumščiu vieną kartą sudavė į skruostą, į dešinę pusę. Daugiau nesudavė. Sako tiesą, niekas neprašė duoti tokių parodymų. Jam 16 metų buvo suparalyžiuota kairė ranka, todėl viską daro dešine ranka. Akistatoje nukentėjusysis viską neigė, nes iš jo jis nieko negautų. Įvykio nelabai atsimena, nes galva yra traumuota. Anglijoje nukrito nuo stogo, buvo gydomas Švėkšnos ligoninėje. Su E. O. anksčiau konfliktų neturėjo, kartu su juo nedirbo, tada jį pamatė pirmą kartą. E. O. buvo girtas, svyravo, vos pastovėjo ant kojų, suprato iš akių, eisenos. E. O. nuo jo smūgio buvo nukritęs ant žemės. Sudavė nukentėjusiajam, dar iš kojos spyrė. Nukrito pirties II aukšte ties viduriu, nes ten sienų nebuvo, tiesiai nuo laiptų. Pats vėliau vyko į policiją prisipažinti. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jis atsisakė žalos. Po muštynių grįžo į savo darbo vietą. Kiek po įvykio dar dirbo pas M. G., nepamena. Tikrintis melo detektoriumi, nenori, atsisako. Anksčiau buvo teistas. Nežino, koks paros metas buvo įvykio metu, gal vakaras, o gal buvo šviesu. Kaltinamuoju turi būti jis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus.
Liudytoja K. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK vyr. tyrėja. Įtariamajam išaiškino teisę turėti gynėją. M. G. gynėja buvo advokatė A. Žukienė. M. G. parodymų nedavė, nepripažino kaltės. Jam jokio spaudimo nedarė. Gal M. G. pirminėje apklausoje ir nurodė, kad duos parodymus prie gynėjos. Jį buvo sunku prisikviesti, kaip ir kitus proceso dalyvius. M. G. matė pirmą kartą, prieš jį nebuvo nusistačiusi. Norėjo vykdyti teisingą ikiteisminį tyrimą. Įtariamajam negrasino, jis jokių parodymų nedavė. Jei būtų ką nors pradėjęs pasakoti, viskas būtų buvę užfiksuota. Parodymų nedavė, paskui pradėjo kelti versijas, kad nusikaltimą padarė kitas asmuo. Ši versija buvo pateikta vėliau.
Iš E. O. sutikimo dėl psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) taikymo, matyti, kad nukentėjusysis sutiko būti tiriamas (1 t. b. l. 17).
Iš Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto 2016-09-29 išvados Nr.140-(4427)-ISI-5212 matyti, kad atliktus psichofiziologinį tyrimą (tyrimas poligrafu) duodama išvada matyti, kad MGQT testo metu tiriamasis E. O. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (1 t. b. l. 121-123).
Iš psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) taikymo sutikimo matyti, kad M. D., T. G., M. M. nesutiko atlikti tyrimo (1 t. b. l. 124-126).
Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl civilinio ieškinio matyti, kad yra pareikštas civilinis ieškinys 814,78 Eur dėl nukentėjusiojo E. O. gydymo (1 t. b. l. 131-133).
Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto 2015-07-15 išvados Nr. G 1227/15(03) matyti, kad E. O. buvo nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo ir dešiniųjų 44-45 dantų projekcijoje. Nustatytą dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą E. O. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo veidą kietu buku daiktu. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytą sužalojimą E. O. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-05-17 paros antroje pusėje. Pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - E. O. sužalojimas nesunkus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. l. 139-140).
Iš Telšių AVPK Telšių rajono kriminalinės policijos skyriaus pavedimų matyti, kad kviečiamas į apklausas M. M. neatvyksta, neatvesdintas nenustačius jo gyvenamosios vietos (1 t. b. l. 160-174).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, matyti, kad už analogišką veiką M. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o būtent iš liudytojo Š. L. parodymų matyti, kad 2014-09-29 degalinėje „Milda“ buvo įvykęs incidentas tarp jo ir M. G. Incidento metu M. G. jam sudavė vieną smūgį į veidą, po ko jis nedelsiant išvyko į ligoninę. M. G. žalą atlygino, sumokėjo gydymo išlaidas, jie susitaikė (2 t. b. l. 13-14, 136-138).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016-10-12 nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu (2 t. b. l. 40-42).
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. M. buvo teistas ir baustas (2 t. b. l. 55-73).
Iš Telšių AVPK Telšių kriminalinės policijos akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo E. O. ir įtariamojo M. M. matyti, kad E. O. nenurodė, kad smūgius jam būtų sudavęs M. M. M. M. priešingai nurodė, kad smūgius E. O. sudavė jis ( 2 t. b. l. 87-89).
Iš Telšių AVPK Telšių kriminalinės policijos skyriaus akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M. D. ir įtariamojo M. M. matyti, kad M. D. nurodė, jog smūgius E. O. sudavė M. M. (2 t. b. l. 87-89).
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. G. 2006-02-01 nutrauktas ikiteisminis tyrimas LR BK 93 str. 1 d. 3 p., 2015-03-16 LR BK 38 str. pagrindais. 2008-05-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. (2 t. b. l. 96-105).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. G. baustas (2 t. b. l. 106-128).
Iš UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro informacinio pranešimo matyti, kad M. G. nėra UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro įskaitoje (2t. b. l. 180).
Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas išrašo matyti, kad sąskaita atidaryta „Swedbank“ AB, tačiau sąskaitoje pinigų nėra ( 2 t. b. l . 131).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad M. G. vardu registruotų transporto priemonių nėra ( 2 t. b. l. 132).
Iš Telšių AVPK Telšių kriminalinės policijos skyriaus 2015-07-07 (matomai techninė klaida nurodant kardomosios priemonės paskyrimo datą) nutarimo matyti, kad M. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 149,150).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017-01-11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27993-15 nutrauktas kadangi prokuroro nuomone nėra pakankamai surinkta duomenų pagrindžiančių įtariamojo M. G. kaltę ( 2 t. b. l. 164-169).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017-02-06 nutarimo panaikinti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad panaikinti 2017-01-11 prokuroro nutarimo 2 ir 3 punktai ( 2 t. b. l. 179-182).
Dėl veikos kvalifikacijos
Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis M. G. 2015 m. gegužės 17 d. apie 17.30 val., būdamas „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties pastate, tyčia, iš asmeninių paskatų, dėl kilusių nesutarimų, smurtavo prieš nukentėjusįjį E. O. Tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė E. O. į pilvo sritį, po to vieną kartą kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo ir dešiniųjų 44-45 dantų projekcijoje, ir taip nesunkiai sutrikdė E. O. sveikatą.
Kaltinamojo iškeltą versiją, kad ne jis, o „(duomenys neskelbtini)“ lauko darbininku dirbęs M. M. sužalojo E. O. paneigia toliau teisiamajame posėdyje ištirti ir aptarti įrodymai.
Kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Nėra jokių įrodymų ar bent faktinių duomenų, kad nukentėjusiysis E. O. duotų melagingus parodymus. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesiskyrė. Vienintelis kuris sutiko, kad būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu). Tyrimas atliktas. Iš Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto 2016-09-29 išvados Nr. 140-(4427)-ISI-5212 matyti duodama išvada, kad MGQT testo metu tiriamasis E. O. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (1 t. b. l. 121-123). Iš psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) taikymo sutikimo matyti, kad M. D., T. G., M. M. nesutiko atlikti šio tyrimo (1 t. b. l. 124-126). Kaltinamasis M. G. taip pat nesutiko, kad būtų atliktus psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu). Tai jų teisė, tačiau vieningas atsisakymas tikrintis dar labiau patvirtina teismo įsitikinimą ir esančius faktinius duomenis dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir jo kaltės.
Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, nurodė, kad pasinaudos savo teise neduoti jokių parodymų. Paaiškindamas, kad parodymus galėtų duoti maždaug po poros savaičių (2 t. b. l. 144,145). Akivaizdžiai matyti, kad M. M. išvykus ir nesutarus dėl kaltės prisiėmimo M. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius parodymus.
Teismo neįtikino M. G. versija dėl M. M. kaltės, nes jis būdamas „autoritetu“ tarp samdomų darbininkų bei artimų draugų būtų toleravęs lauko darbininko išpuolį prieš jo paties atsivežtą asmenį, dirbusį jo motinos sodyboje, kuris pagal paties M. M. parodymus į patalpas užėjo pasiimti tik flekso.
Teismo neįtikino ir M. G. elgesys neduoti parodymų prieš M. M., jo paties teigimu kaltą asmenį. Tokiam savo elgesiui jokių paaiškinimų neteikė nurodydamas, kad tai jo teisė. kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą su asmeniu kuriuo nebuvo net pažįstamas, tik iš matymo matytas, toleravo išpuolį neįrodyta.
M. G. teistas, jo atžvilgiu ne vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, baustas už administracinius nusižengimus, todėl teismo nuomone siekdamas išvengti atsakomybės kaltu asmeniu nurodė M. M., kuris dirbo jo mamos „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad M. G. savo sąskaitose neturi piniginių lėšų, neturi ir savo vardu registruotų transporto priemonių ( 2 t. b. l. 131, 132), todėl ir ši jo versija, kad E. O. nori iš jo pasipelnyti neatitinka tikrovės. Visuotinai yra žinoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vyksta įvairūs pobūviai priklauso ne kaltinamajam M. G., o jo mamai G. G.
M. M. tvirtino, jog smūgį E. O. sudavė dešine ranka, nes kairė yra paralyžuota, į dešinę veido pusę, kas neatitinka Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto 2015-07-15 išvados Nr. G 1227/15(03) iš kurios matyti, kad E. O. buvo nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo ir dešiniųjų 44-45 dantų projekcijoje.
Iš M. M. parodymų duotų teisme matyti, jog jis nurodo, kad tą dieną nukentėjusysis buvo girtas, sklaidėsi, vos ant kojų pastovėjo. M. G. ir M. D. buvo blaivūs. Nukentėjusysis jį išvadino „gaidžiu“, „pyderu“, todėl jam rankos kumščiu vieną kartą sudavė į skruostą, į dešinę pusę. Daugiau smūgių nesudavė. Toliau duodamas parodymus teigė, jog nukentėjusiajam, dar iš kojos spyrė. Su E. O. anksčiau konfliktų neturėjo, kartu su juo nedirbo, tada jį pamatė pirmą kartą. Kiek po įvykio dar dirbo pas M. G., nepamena. Tikrintis melo detektoriumi, nenori, atsisako. Anksčiau buvo teistas. Nežino, koks paros metas buvo įvykio metu, gal vakaras, o gal buvo šviesu, tačiau jo teigimu gerai žino kaip atrodė ir kokio blaivumo buvo nukentėjusysis.
Apie tai, kad nukentėjusysis M. M. išvadino „gaidžiu“, „pyderu“, daugiau niekas iš liudytojų nenurodė. Visų liudytojų versijos skirtingos.
Nukentėjusiojo E. O. parodymus dėl kalto asmens tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 58-60), tiek teisme tvirtino ir davė analogiškus parodymus, kad brolis T. jam pasakė, jog E. anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje ir pridarė brokų. Iš T. jis suprato, kad jo brolis būtent ir važiavo į tą sodybą parodyti pridarytus brokus. Taip pat T. pasakė, kad už tuos pridarytus brokus „(duomenys neskelbtini)“ savininkas sudavė vieną smūgį E. į veidą. Savo parodymus M. G. patvirtino ir akistatos su broliu T. G. metu (1 t. b. l. 90-91).
Iš V. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 82-86), matyti, kad jis parodė, kad atsitiktinai sutiktas E. O. pasipasakojo, kad „gavo į galvą“ nuo M. G.
T. G. prieštaravo brolio M. G. parodymams paaiškindamas, kad E. O. nesiskundė, kad yra sužalotas, sužalojimų nesimatė. T. G. parodymais teismas neturi pagrindo tikėti, nes kaltinamasis yra jo darbdavys, pas kurį jis nelegaliai dirba.
Tyrėja K. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metru parodymų nedavė, paskui pradėjo kelti versijas, kad nusikaltimą padarė kitas asmuo. Ši versija buvo pateikta vėliau.
M. G. turėjo pagrindo suduoti E. O. už jo nuomone padarytus brokus ir padarytą žalą, o M. M. neturėjo jokio motyvo smurtauti prieš E. O., kuris pagal paties M. M. parodymus į patalpas užėjo pasiimti tik flekso. E. O., jei būtų M. M. buvęs tose patalpose, neturėjo jokio pagrindo jo užsipulti necenzūriniais žodžiais.
Visos šios teisiamajame posėdyje ištirtos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia teismui nvadovaudamasis teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamojo M. G. kaltė dėl E. O. nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl bausmės skyrimo.
Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamojo M. G. padarytas nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), tačiau šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamais nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaip sunkinanti aplinkybė neblaivumas nebuvo nustatyta, todėl nesant neginčytinų įrodymų dėl girtumo, teismas neblaivumą nepripažįsta sunkinančia aplinkybe. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. G. 2006-02-01 nutrauktas ikiteisminis tyrimas LR BK 93 str. 1 d. 3 p., 2015-03-16 nutrauktas ikiteisminis tyrimas LR BK 38 str. pagrindais. 2008-05-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. (2 t. b. l. 96-105). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. G. baustas (2 t. b. l. 106-128). Psichiatrinio gydymo, įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 180). Telšių AVPK nutarimu jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 149,150). Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pripažintina, kad būdamas nepilnamečiu, 2008-05-28 jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, teistumas išnykęs, todėl manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. G. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis bei vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 4 d., 6 d. 2 p., 5 p., teismo įpareigojimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti teismo skirtas valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Dėl civilinio ieškinio
Civiliniai ieškovai - Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, o nukentėjusiajam E. O. padaryta turtinė ir neturtinė žala kaltinamojo veiksmais, todėl už žalą asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 814,78 Eur sumai už nukentėjusiajam E. O. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 131-133) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 814,78 Eur į PSDF biudžetą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas.
Byloje pareikštas E. O. civilinis ieškinys 311,30 Eur sumai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtos proceso išlaidos (3 t., b. l. 26-27).
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. O. pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai 311,30 Eur už turėtos išlaidas dėl gydymosi yra pagrįstos, įrodytos ir pilnai tenkintinos, nes nusikaltimu jam padaryta žala. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajam E. O. turtui, privalo ją pilnai atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).
E. O. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.
Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.
Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. O. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą.
Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Kaip matyti iš kaltinamojo M. G. parodymų, susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, patirtos neturtinės žalos dydį ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 73,11 (1t. b. l. 121) pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš M. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro naudai.
Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b.l. 149-150), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 val. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą 311,30 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. O. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. O. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens M. G. 3000 (tris tūkstančius) eurų nukentėjusiojo E. O. naudai.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens M. G., žalos gavėjui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 814 eurus 78 ct (aštuonis šimtus keturiolika eurų 78 ct) (Europos aikštė 1, 03505 - Vilnius, įm. kodas 191351679, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbankas“, AB, banko kodas 7300) už E. O. gydymą.
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 73,11 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 11 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro naudai.
Daiktinius įrodymus - du kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinis pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.