Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ dėl dvišalės restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino teisėtu atsakovės atliktą gauto pelno ir patirtų nuostolių paskirstymą pagal visas lizingo sutartis bendrai, o ne kiekvieną sutartį atskirai ir tuo pažeidė LR CK 6.222 str., 6.574 str. nustatytas dvišalės restitucijos taikymo taisykles. Ieškovė teigė, kad atsakovei pardavus lizinguotą turtą, atsirado pagrindas taikyti dvišalę restituciją dėl tos lėšų sumos, kurią sudarė atsakovės gautas pelnas atskirai realizavus daiktus pagal kiekvieną iš lizingo sutarčių. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys nuo 2008 metų sudarė vienuolika lizingo sutarčių, pagal kurias atsakovė finansavo sutartyse nurodytų transporto priemonių įsigijimą bei perdavė jas valdyti ir naudoti ieškovei lizingo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei sutartyse nustatyto dydžio įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovė nuo 2012-04-24 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis Nr. LT056144, LT077484, LT088285, LT090935, LT090936, LT091320, LT091321, o nuo 2012-05-14 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis Nr. LT092592, LT092594, LT092595, LT092596. LR CK 6.574 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal visas lizingo sutartis ieškovei perduotas turtas po šių sutarčių nutraukimo buvo grąžintas atsakovei ir vėliau parduotas tretiesiems asmenims. Spręsdamas dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo lizingo sutarčių nutraukimo atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl LR CK 6.574 str. numatytų lizingo sutarties nutraukimo padarinių būtina nustatyti, ar šalys buvo susitarusios dėl lizingo objekto nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, dvišalė restitucija yra galima, bet tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. LR CK 6.222 str. norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Iš byloje esančių lizingo sutarčių matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog tinkamai įvykdžius sutartines prievoles, lizinguojamų transporto priemonių nuosavybės teisė pereis ieškovei. Taigi grąžinusi lizinguojamą turtą atsakovei, ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti dalį sumokėtų lizingo įmokų pagal LR CK 6.222, 6.574 str. nuostatas, tačiau ne daugiau nei šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Dėl to sprendžiant dėl dvišalės restitucijos taikymo nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atsakovės patirtų nuostolių ir gautų pajamų dydį realizavus ieškovės grąžintas transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti bei kitos pagal lizingo sutartį mokėtinos sumos. Be to, lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos (LR CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-463/2011). Atsakovės turtine nauda LR CK 6.574 str. nuostatų taikymo prasme laikytinas skirtumas tarp atsakovės pagal lizingo sutartis gautų įmokų, realizuoto turto kainos bei atsakovės patirtų nuostolių. Pažymėtina, kad lizingo sutartys tarp šalių buvo sudarytos skirtingu laiku, jose buvo susitarta dėl atskirų skirtingos vertės transporto priemonių, o ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų dydis pagal kiekvieną iš lizingo sutarčių jų nutraukimo dieną buvo skirtingas. Be to, atsakovė patyrė skirtingo dydžio išlaidas realizuodama jai grąžintas transporto priemones. Dėl to kolegija sutinka su ieškovės nuostata, jog tikslus atsakovės nuostolių bei turtinės naudos dydis pagal kiekvieną lizingo sutartį galėjo būti nustatytas tik įvertinus kiekvieną iš šių sutarčių atskirai. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013-02-21 pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT090935 ieškovės grąžintą vikšrinį ekskavatorių VOLVO EC210CL ir gavo 31 477,77 Lt turtinės naudos; 2013-02-21 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT090936 ieškovės grąžintą vikšrinį ekskavatorių VOLVO BL71B ir gavo 32 758,82 Lt turtinės naudos; 2013-03-06 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT091320 ieškovės grąžintą ratinį ekskavatorių VOLVO EVV160C ir gavo 3 170,07 Lt turtinės naudos; 2013-03-07 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT091321 ieškovės grąžintą ratinį ekskavatorių VOLVO EVV160C ir gavo 3 170,07 Lt turtinės naudos; 2013-10-30 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT056144 ieškovės grąžintą automobilį BMW 525 ir gavo 7 606,15 Lt turtinės naudos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2013-11-18 pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT092595 ieškovės grąžintą automobilį CITROEN BERLINGO MULTISPACE ir patyrė 2 653,24 Lt nuostolių; 2013-11-19 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT092592 ieškovės grąžintą automobilį OPEL VIVARO 2.0 CDTI ir patyrė 3 921,67Lt nuostolių; 2014-01-30 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT092594 ieškovės grąžintą automobilį CITROEN BERLINGO 1.6 HDI MULTISPACE ir patyrė 4 807,57Lt nuostolių; 2014-01-31 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT092596 ieškovės grąžintą automobilį MERCEDES - BENZ (duomenys neskelbtini) 3.0 CDI ir patyrė 8 341,50 Lt nuostolių, 2014-02-22 pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT077484 ieškovės grąžintą automobilį HYUNDAI SANTA FE ir patyrė 474,45Lt nuostolių, 2014-04-07 atsakovė pardavė pagal lizingo sutartį Nr. LT088285 ieškovės grąžintą automobilį MERCEDES - BENZ S450 4 - M ATI C ir patyrė 54 605,93 Lt nuostolių. Kolegija atsižvelgia į tai, jog skaičiavimai dėl atsakovės patirtų nuostolių ir gautos turtinės naudos dydžio buvo atlikti atskirai įvertinus pagal kiekvieną lizingo sutartį gautas įmokas, likutinę turto vertę, šio turto pardavimo kainą, ieškovės pagal sutartis nesumokėtų palūkanų dydį, ieškovės įsiskolinimo dydį bei atsakovės patirtas papildomas išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė pagal lizingo sutartis Nr. LT056144, LT090935, LT090936, LT091320, LT091321 gavo iš viso 78 182,88 Lt (22 643,33 Eur) turtinės naudos, o pagal lizingo sutartis Nr. LT092595, LT092592, LT092594, LT092596, LT077484, LT088285 atsakovė patyrė iš viso 74 804,36 Lt (21 664,84 Eur) nuostolių. Pažymėtina, kad šalių sudarytų lizingo sutarčių sąlygos, pagal kurias vienašališkai nutraukus sutartis ieškovės sumokėtos įmokos jai nėra grąžinamos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes tai nepagrįstai išplėstų ieškovės atsakomybės ribas bei neatitiktų šalių interesų pusiausvyros. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią konstatavus, jog lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžintina lizingo gavėjui restitucijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis Nr. 3K-3-472/2012). Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad realizavusi po lizingo sutarčių nutraukimo grąžintą turtą atsakovė įgijo pareigą LR CK 6.222 str., 6.574 str. pagrindu grąžinti ieškovei atsakovės patirtus nuostolius viršijančią sumą, tai yra 22 643,33 Eur.

Skunde nurodoma ir tai, kad atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes pagal dalį lizingo sutarčių savo patirtus nuostolius padengė pagal kitas lizingo sutartis gautu pelnu. Apeliantės teigimu, šis įskaitymas atliktas po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl yra neteisėtas ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė po bankroto bylos ieškovei iškėlimo atliko neteisėtą pagal dalį lizingo sutarčių gauto pelno įskaitymą į atsakovės patirtus nuostolius pagal kitas lizingo sutartis. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog atsakovė turėjo teisę savo nuožiūra paskirstyti iš ieškovės gautas įmokas pagal bet kurią iš lizingo sutarčių, todėl šalys priešpriešinių reikalavimų viena kitai neturėjo ir tai negali būti vertinama kaip įskaitymas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovė pagal lizingo sutartis Nr. LT056144, LT090935, LT090936, LT091320, LT091321 gautą 22 643,33 Eur dydžio turtinę naudą įskaitė į pagal lizingo sutartis Nr. LT092595, LT092592, LT092594, LT092596, LT077484, LT088285 atsakovės patirtus 21 664,84 Eur dydžio nuostolius ir konstatavo, kad bendra pagal visas lizingo sutartis atsakovės gauta turtinė nauda sudaro 978,49 Eur. Kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei pardavus turtą ieškovė įgijo teisę restitucijos pagrindu reikalauti iš atsakovės pagal lizingo sutartis Nr. LT056144, LT090935, LT090936, LT091320, LT091321 gautos turtinės naudos, viršijančios atsakovės patirtus nuostolius, ir kartu pareigą atlyginti atsakovės pagal lizingo sutartis Nr. LT092595, LT092592, LT092594, LT092596, LT077484, LT088285 patirtus nuostolius. Taigi šalys pagal atskiras lizingo sutartis įgijo priešpriešinių piniginių reikalavimų viena kitos atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ginčo šalys buvo sudariusios kompleksą sutarčių ir pagal jas šalys įgijo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitai, tai nereiškia, kad vienų reikalavimo teisių įskaitymas į kitas yra ne įskaitymas, kaip vienas iš įstatyme numatytų prievolių pabaigos būdų, bet kitokia prievolės pabaigos rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-274-381/2015). Dėl to galima daryti išvadą, jog iš turtinės naudos, gautos pagal dalį lizingo sutarčių, padengdama savo nuostolius pagal kitas lizingo sutartis, atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kolegija pažymi, kad lizingo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedraudžia lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti į lizingo gavėjui grąžintinas įmokas pagal kitą lizingo sutartį. Kartu kolegija pažymi ir tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-11 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2013-09-19. LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą kreditoriams draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012 ir kt.). Akivaizdu, jog galutinis pagal visas lizingo sutartis atsakovės patirtų nuostolių ir gautos turtinės naudos santykis galėjo būti nustatytas tik realizavus visą pagal lizingo sutartis ieškovės grąžintą turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį transporto priemonių atsakovė pardavė jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Taigi atsakovės nuostoliai, atsiradę dėl dalies lizingo sutarčių nutraukimo, įskaityti į kitas pagal lizingo sutartis ieškovei grąžintinas įmokas jau po teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl atsakovės atliktas įskaitymas pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas. Pažymėtina, kad po bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovė savo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą galėjo realizuoti tik LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka reikšdama kreditinį reikalavimą bankroto byloje, o ne atlikdama priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma nuo 978,49 Eur padidintina iki 22 643,33 Eur.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, perskirstytinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 735,96 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 911,18 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, valstybei iš atsakovės priteistinas 679 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 93 str. 5 d.). Pažymėtina, kad apeliaciniame procese bylose pagal bankrutuojančių įmonių reikalavimus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami visi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei iš atsakovės nepriteisiamas (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimą pakeisti ir ieškovei BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ priteistą sumą nuo 978,49 Eur padidinti iki 22 643,33 Eur.

Padidinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimu ieškovei BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 32,38 Eur iki 735,96 Eur.

Priteisti ieškovei BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ 911,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ 679 Eur žyminio mokesčio valstybei.