Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei, Jolantai Šeškienei

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot Partner, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiavo A. Mickevičiaus g. link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Gedimino pr. ir A. Goštauto g. Degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į minėtą sankryžą, kur suko į kairę, į A. Goštauto g., ir išvažiuodamas iš sankryžos nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį kirto, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, per A. Goštauto g. ėjusį pėsčiąjį V. V., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo labai gailisi. R. V. paaiškino, jog 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., važiavo A. Mickevičiaus g., įvažiavo į sankryžą, nepastebėjo pėsčiojo ir jį partrenkė. Jis važiavo iš A. Mickevičiaus g. į A. Goštauto g., važiavo per tiltą link Gedimino pr., sankryžoje suko į Goštauto g. Sukant į A. Goštauto g. jam degė žalias šviesoforo signalas. Prieš sukdamas, praleido priešais važiuojančius automobilius. Pėsčiajam taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Pėsčiasis ėjo nuo Žvėryno pusės link Seimo. Pėsčiąjį partrenkė juostoje, kuri buvo arčiau pėsčiųjų salelės, pėsčiasis tuo metu buvo minėtos juostos viduryje. Pėsčiasis ėjo per perėją, jis buvo perėjos ribose. Pėsčiasis buvo kliudytas automobilio priekiu, beveik per vidurį, gal kiek dešiniau. R. V. teigė, jog bandė išvengti susidūrimo, tačiau atstumas buvo nedidelis, todėl išvengti susidūrimo nepavyko. Įvykis įvyko tuo metu, kai jis atliko darbines funkcijas. Pėsčiąjį pamatė tuo metu, kai iki jo buvo likę apie metrą. Pėsčiasis visų pirma užvirto ant automobilio, o vėliau nuslydo. Nuo tos vietos, nuo kurios pajudėjo, iki tos vietos, kurioje buvo kliudytas pėsčiasis, buvo keli metrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.30 val., A. Mickevičiaus g. šaligatviu nuo Žvėryno pusės priėjo prie Gedimino pr., A. Goštauto ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos. Sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Minėta sankryža jam buvo dešinėje pusėje. Ketino pereiti per A. Goštauto g. ir eiti link Lietuvos Respublikos Seimo. Sulaukęs žalio šviesoforo signalo, įžengė į pėsčiųjų perėją ir ramiu tempu ėjo į kitą gatvės pusę. Jam iš kairės pusės A.Goštauto g. buvo sustoję automobiliai. Nuėjęs iki važiuojamosios dalies vidurio sustojęs nebuvo, o tik apsidairė. Važiuojančių automobiliu nebuvo, todėl ėjo link kito gatvės krašto. Kai įžengė į važiuojamąją dalį už saugumo salelės, priekyje pastebėjo nuo šaligatvio žengiančius žmones, iš kurių reakcijos suprato, kad kažkas už jo vyksta. Pasisukęs pamatė, kad link jo važiavo oranžinės spalvos automobilis, kuris jį partrenkė. Nuo smūgio jis nukrito. Jam pasirodė, kad prie automobilio vairo sėdėjo moteris, už kurios ar šalia kurios buvo kitas žmogus, kuris bandė pasukti vairą. Girdėjo, kad ant šaligatvio kažkokia moteris šaukė, jog prie vairo buvo moteris. Po to jis prarado sąmonę ir atsigavo tik ligoninėje. (b. l. 73-74)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.30 val., šaligatviu priėjo prie Gedimino pr., A.Goštauto ir A.Mickevičiaus gatvių sankryžos, esančios priešais Seimą. Tiltas per Neries upę jai buvo iš dešinės pusės. Ji matė, kad kitoje A. Goštauto g. pusėje, t. y. nuo Seimo pusės prie perėjos stovėjo vyras. Pėsčiųjų perėjoje tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Priėjęs prie perėjos vyras apsidairė ir po to įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo link jos. Po to ji matė nuo tilto pusės važiuojantį lengvąjį automobilį, kuris sankryžoje pasuko į kairę ir važiavo link pėsčiųjų perėjos, kur partrenkė perėja ėjusį vyrą. Po partrenkimo vyras nukrito į priekį už perėjos, o automobilis liko stovėti perėjoje. Jai pasirodė, kad automobilis iki partrenkimo važiavo normaliai, negreitai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji nuėjo iki A. Goštauto g. vidurio. Liudytojai atrodė, kad vyras per gatvę ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojas nekaltas, nes važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. (b. l. 114-115)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 10.20 val., buvo mieste, jai paskambino vyras V. V. ir pasakė, kad iš namų, esančių A. Mickevičiaus g. 12, Vilniuje, eina pasivaikščioti ir užsuks į Gedimino pr. esantį DNB banką. Apie 14.00 val., kai ji sugrįžo į namus ir vyro nerado, pradėjo skambinti vyrui į mobilų telefoną, bet vyras neatsiliepė. Apie 15.00 val. jai paskambino iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir pasakė, kad jos vyras V. V. po eismo įvykio yra ligoninės reanimacinėje. Tada ji taksi nuvažiavo į ligoninę. Vyras gulėjo reanimacinėje palatoje. Vyras papasakojo, jog ėjo iš Žvėryno per tiltą kairiąja puse link Gedimino pr. Priėjęs prie sankryžos laukė, kol jam užsidegė žalias šviesoforo signalas, ir tuo metu įžengė į šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją, praėjo saugumo salelę ir toliau ėjo link šaligatvio. Einant pėsčiųjų perėja jam degė žalias šviesoforo signalas. Nespėjus prieiti iki šaligatvio, V. V. partrenkė iš dešinės pusės nuo tilto atvažiavęs automobilis. Koks tiksliai automobilis partrenkė, vyro neklausė. Po partrenkimo V. V. padėjo tamsiu kostiumu vilkėjęs vyras, kuris V. V. prašė nesikelti. Vyras gulėjo važiuojamoje dalyje, kol atvyko greitoji pagalba. Paskui V. V. buvo nuvežtas į ligoninę. Kitos eismo įvykio aplinkybės R. K. yra nežinomos. Vėliau internete matė minėto eismo įvykio nuotraukas. (b. l. 99-100)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 9 d. 10.38 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilis Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) partrenkė apie 60 metų vyriškį. Partrenktas vyriškis patyrė galvos traumą, išvežtas į ligoninę. (b. l. 9)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.40 val., buvo gautas pranešimas, jog Gedimino pr. – A. Goštauto g. sankryžoje yra partrenktas žmogus. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis Peugeot Partner, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V.. R. V. paaiškino, jog vairavo automobilį nuo Žvėryno tilto, suko į A. Goštauto g. mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu į akis spigino saulė, todėl jis nepastebėjo, kaip į važiuojamąją dalį įėjo pėsčiasis V. V., kurį partrenkė. Įvykio vietoje buvo liudytoja G. S., kuri paaiškino, kad į važiuojamąją dalį įžengė V. V., kuris ėjo nuo Žvėryno tilto link Gedimino pr. V. V. į perėją įžengė degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilis Peugeot sukdamas nuo Žvėryno tilto link A. Goštauto g. partrenkė pėsčiąjį. Pėsčiasis V. V. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. (b. l. 8)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės. (b. l. 10)

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad automobilis Peugeot Partner, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi A. Mickevičiaus – Gedimino pr. – A. Goštauto g. sankryžoje, konkrečiau stovi priekiu A. Goštauto g. link J. Tumo-Vaižganto g. Automobilis yra įvažiavęs į perėją. Kelio važiuojamojoje dalyje nuo automobilio priekinio kairio kampo 1,90 m atstumu ir 2 atstumu nuo dešinio kelio krašto yra sudužę akiniai, 2 m atstumu nuo automobilio kampo ir 2,20 m. atstumu nuo dešinio krašto matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes. (b. l. 11-15)

Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini)matyti, kad R. V. šlapime, paimtame 2014 m. liepos 9 d. 11.50 val., etilo alkoholio nerasta. Analogiška išvada pateikta Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 66, 67)

Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. šlapime, paimtame 2014 m. liepos 9 d. 11.10 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 76)

Iš specialisto E. S., dirbančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ EVC operatoriumi, paaiškinimo matyti, kad nagrinėjant šviesoforų Gedimino pr., A. Goštauto ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, darbo ciklų eismo įvykio dieną, t. y. 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., grafikus, šviesoforų gedimų nenustatyta. Minėtos sankryžos dešinėje pusėje A. Goštauto g. esantys pėsčiųjų perėjos šviesoforai Nr. 21/22 iki saugumo salelės ir nuo saugumo salelės Nr. 23/24 veikė vienodai abiem A. Goštauto g. važiavimo kryptimis. Pėsčiųjų šviesoforų darbo ciklas sutapo su automobilių eismą (nuo Gedimino pr. pusės link A. Mickevičiaus g. pusės ir atvirkščiai) reguliuojančių šviesoforų darbo ciklu. Pėsčiųjų eismą reguliuojančių šviesoforų Nr. 21/22 ir Nr. 23/24 darbo laikas priklauso nuo detektoriais užfiksuotų automobilių skaičiaus. Nuo A. Mickevičiaus g. pusės esantys detektoriai Nr. VD 41 ir nuo Gedimino pr. pusės Nr. VD 21 fiksuoja važiuojančių automobilių skaičių. Įvykio laiku, t. y. 10.38 val., važiuojančių automobilių nuo A. Mickevičiaus g. pusės į Gedimino pr. pusę ir atvirkščiai šviesoforų darbo ciklas sutapo su pėsčiųjų perėjoje per A. Goštauto g. esančiais šviesoforais, t. y. tuo metu žalio signalo pradžia ir degimo trukmė buvo vienoda. Žalio šviesoforo signalo darbo trukmė buvo 19 sekundžių. Pėsčiųjų šviesoforo Nr. 23/24 A. Goštauto g. nuo saugumo salelės link Gedimino pr. pusės šviesoforo signalas sutapo su automobilių eismo šviesoforo signalu, t. y. jei automobiliui sankryžos viduryje degė geltonas šviesoforo signalas, tai ir pėsčiųjų perėjoje pėstiesiems degė geltonas šviesoforo signalas. Pagal pranešimo apie įvykį laiką, t. y. 10.38 val., per A.Goštauto g. pėsčiųjų perėja ėjusiam nuo A. Mickevičiaus g. pusės į Gedimino pr. pusę pėsčiajam degė žalias šviesoforo signalas. (b. l. 52-55)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinio momens srityje, dešinės pusės išilginis klubakaulio sparno, gūžduobės skeveldrinis lūžis, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, automobiliui partrenkiant nukentėjusįjį. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos pirminis smūgis autotransporto priemone turėjo būti suduotas nukentėjusiajam į dubens dešinę pusę. Betarpiškai prieš kontaktą su autotransporto priemone nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje, pasisukęs dešiniuoju šonu į autotransporto priemonę. V. V. mirtis įvyko (duomenys neskelbtini) Tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. V. V. mirties priežastis – lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto). (b. l. 85-87)

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti, kad V. V. mirties priežastimi buvo ne sužalojimai, patirti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, o vėžinė intoksikacija, išsivysčiusi dėl kraujo vėžio – lėtinės limfoleukozės. V. V. sirgo sunkia nepagydoma liga – lėtine limfoleukoze. Mirtis, sergant vėžinėmis ligomis, įvyksta nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, patirtų traumų. Laikotarpyje nuo eismo įvykio (2014 m. liepos 9 d.) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) V. V. būklės blogėjimą lėmė besivystanti vėžinė intoksikacija Lėtinių ligų, kuriomis sirgo V. V. (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto) pablogėjimo, kuris galėtų turėti įtakos mirčiai nebuvo. (b. l. 89-90)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinio momens srityje, dešinės pusės išilginis klubakaulio sparno, gūžduobės skeveldrinis lūžis, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, automobiliui partrenkiant nukentėjusįjį. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. V. mirties priežastis – lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto). Tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. V. V. mirties priežastimi buvo ne sužalojimai, patirti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, o vėžinė intoksikacija, išsivysčiusi dėl kraujo vėžio – lėtinės limfoleukozės. V. V. sirgo sunkia nepagydoma liga – lėtine limfoleukoze. Mirtis, sergant vėžinėmis ligomis, įvyksta nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, patirtų traumų. Laikotarpyje nuo eismo įvykio (2014 m. liepos 9 d.) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) V. V. būklės blogėjimą lėmė besivystanti vėžinė intoksikacija. Lėtinių ligų, kuriomis sirgo V. V. (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto) pablogėjimo, kuris galėtų turėti įtakos mirčiai nebuvo. Taip pat eismo įvykio metu patirta trauma V. V. susirgimo, lėmusio mirtį, progresavimui įtakos neturėjo. (b. l. 108-109)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų priteisti 1212,23 Eur turtinei žalai atlyginti, 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Civiliniame ieškinyje yra nurodyta, jog turinę žalą sudaro išlaidos susijusios su vaistų, kitų medikamentų bei medicininių priemonių įsigijimu, V. V. šarvojimo – laidojimo išlaidos, išlaidos laidotuvių vainikams ir gėlėms, išlaidos gedulingiems pietums. Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnyje yra nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas konstatuoja, jog nustačius, kad dėl R. V. nusikalstamų veiksmų V. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o jo mirties priežastis buvo lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone, t. y. jo mirtis nėra susijusi su R. V. nusikalstamais veiksmais, nėra jokio pagrindo iš kaltinamojo ar civilinių atsakovų R. K. priteisti išlaidas, susijusias su V. V. šarvojimu – laidojimu, išlaidas laidotuvių vainikams ir gėlėms, išlaidas gedulingiems pietums (paminėtos išlaidos nėra susijusios su R. V. veiksmais priežastiniu ryšiu).

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog civilinis ieškinys dalyje dėl 125,87 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog vaistams, medikamentams bei medicininėms priemonėms R. K. išleido 125,87 Eur. Draudimo bendrovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis priemonių neturėtų būti kompensuojama, kadangi jos buvo pirktos gydymo stacionare metu. Vis tik R. K. teisme nurodė, jog ji visas mokėjimo kvituose nurodytas priemones pirko V. V., pirko tas priemones, kurias buvo nurodyta įsigyti, kadangi ligoninė tuo metu jų neturėjo. Tokiais R. K. teiginiais nėra pagrindo netikėti. Taigi R. K. priteistini 125,87 Eur turtinei žalai atlyginti, ši pinigų suma priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. R. K. civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų nukentėjusiajai priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Civiliniame ieškinyje buvo nurodoma, kad proceso išlaidas pagrindžiantys duomenys bus pateikti teismo posėdžio metu. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiąją baudžiamojo proceso metu atstovavo advokatas, vis tik teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, ar nukentėjusioji apskritai turėjo, išlaidų susijusių su jos interesų atstovavimu baudžiamajame procese, o jei turėjo, tai kokio dydžio jos buvo, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas negali būti tenkinamas.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teigtina, jog Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra nustatyti neturtinės žalos pasireiškimo būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai. Minėtame straipsnyje nėra nustatytas baigtinis neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašas, taip pat jame nėra nustatytas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais). Kaip jau minėta, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojama įstatymo, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nėra vertinami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kai kuriose išimtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-255/2005).

Nukentėjusioji R. K. civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl R. V. nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių ji patyrė didelių emocinių ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei sukrėtimų. Sužinojusi, kad V. V. pakliuvo į eismo įvykį ir yra gydomas reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje, ji patyrė emocinį šoką, stresą ir baimę dėl pavojaus sutuoktinio gyvybei. Lankydama sutuoktinį gydymo įstaigoje nukentėjusioji patyrė įtampą, nerimą ir jautė bejėgiškumo jausmą, kadangi matė, kaip jos sutuoktinis kenčia fizinius bei dvasinius skausmus. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė stresą, susijusį su tuo, kad V. V. buvo sužalotas eismo įvykio metu, nekyla abejonių, jog ji pergyveno dėl V. V. sveikatos būklės. Vis tik teismas čia atkreipia dėmesį į tai, jog neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). R. K. baudžiamojo proceso metu buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau teismas konstatuoja, kad jos patirti dvasiniai išgyvenimai, nėra tiesiogiai susiję su R. V. padaryta nusikalstama veika (tiesiogiai nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo V. V.), todėl neturtinė žala jai nepriteistina. Teigtina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad R. K. patyrė tokius išgyvenimus, kurie susidariusią situaciją leistų vertinti kaip išskirtinę ir nulemtų būtinybę nukrypti nuo bendros taisyklės, kad neturtinė žala priteisiama tik asmeniui, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Čia pažymėtina ir tai, jog iš pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. V. savo iniciatyva R. K. persiuntė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi teigtina, jog R. V. yra atlyginęs nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Jau anksčiau buvo konstatuota, jog V. V. mirtis priežastiniu ryšiu nėra susijusi su R. V. nusikalstamais veiksmais, todėl teismas nevertina R. K. argumentų dėl patirtos žalos, kurią ji sieja su V. V. mirties faktu. Taigi R. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestinas.

Byloje buvo gautas D. V. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog D. V. ir jos sutuoktinio santykiai yra labai geri, jie nuolat bendrauja, D. V. sutuoktinis ją gerbia, klauso jos nuomonės, todėl ji galėtų daryti jam teigimą įtaką. Prašyme paaiškinama, jog po to, kai R. V. padarė eismo įvykį, D. V. griežčiau kontroliuoja jo vairavimą, įsigilina į sutuoktinio problemas, poreikius. Teisiamojo posėdžio metu D. V. paaiškino, jog jos sutuoktinis yra puikus tėtis, geras ir atsakingas žmogus. Po eismo įvykio ji R. V. duoda pastabų dėl vairavimo, tačiau tai pasitaiko nedažnai, jis vairuoja labai atsargiai, po įvykio tapo dar atsargesnis. R. V. į jos pastabas reaguoja, daro išvadas. Po įvykio ji bendravo su savo vyru apie įvykį, jis labai gailėjosi dėl to, kas atsitiko. Po įvykio vyras bendravo su nukentėjusiaisiais, tačiau bendravimas nebuvo rezultatyvus, t. y. nukentėjusieji pageidavo, jog jiems nebūtų trukdoma, todėl jiems neįkyrėjo, jis domėjosi V. V. sveikata. Šeimoje jie yra pasiskirstę funkcijomis, t. y. R. V. dirba, o ji prižiūri namų ūkį, tvarko šeimos reikalus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisme teigė, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti R. V. išsakytos pozicijos nuoširdumu. Aplinkybė, kad R. V. nuolatos nesidomėjo tiesiogiai nuo jo neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens būkle, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis buvo abejingas sukeltoms pasekmėms, nekritiškai vertina savo elgesį. Čia būtina pabrėžti, kad tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo praėjus vienam mėnesiui nuo įvykio mirė. Taigi R. V. domėjimasis nukentėjusiojo sveikatos būkle ir negalėjo būti intensyvus, bereikalingai drumsčiantis sunkius sužalojimus besigydančio asmens ramybę. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Teismas įvertina tai, kad R. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, R. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra sukūręs šeimą, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas (jis buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nelaikytini šiukščiais, jis po nusikalstamos veikos padarymo nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), R. V. Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų galėjosi. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog R. V. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje galiojančių bendro elgesio taisyklių, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog R. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese R. V. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins šio asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau buvo minėta, R. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai prisipažino padaręs šią veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo kaltinamojo nusikalstamos veikos, civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs. Civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareiškė minėto asmens sutuoktinė R. K.. Iš pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. V. savo iniciatyva R. K. yra persiuntęs 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi konstatuotina, jog dalis žalos, kurią kaltinamasis manė padaręs nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais, yra atlyginta. Teismas pastebi, kad 500 Eur buvo pervesta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuo civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje, tačiau pinigų persiuntimo faktas nukentėjusiajai teigiamai charakterizuoja R. V., rodo, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų ir savo iniciatyva siekė kompensuoti nukentėjusiajai už jos patirtus nepatogumus. Pažymėtina, jog civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.264 straipsnis). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už R. V. didesnio pavojaus šaltiniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę – AB „Lietuvos draudimas“. Šiuo metu nukentėjusiosios patirta turtinė žala nėra atlyginta, tačiau nekyla abejonių, jog ji bus atlyginta draudimo bendrovės.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, D. V. yra pateikusi prašymą perduoti R. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. nėra teista ar bausta administracine tvarka. D. V. yra R. V. sutuoktinė (susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų). Iš prašymo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turinio, taip pat pačios D. V. paaiškinimų matyti, jog jos ir R. V. santykiai yra geri, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, bendradarbiavimu bei pagarba, R. V. įsiklauso į savo žmonos nuomonę. Teismo įsitikinimu, D. V. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir R. V. santykių pobūdis, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, gali daryti teigiamą poveikį R. V.. Teismui nekyla abejonių, kad D. V. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Įvertinus R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis (byloje nėra duomenų, kurie leistų kaltinamąjį apibūdinti, kaip asmenį, piktybiškai ignoruojantį visuomenėje nustatytas taisykles), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigtina, jog šiuo metu egzistuojančių šeiminių santykių tolimesnis palaikymas, D. V. papildoma kontrolė, siekis įsigilinti į jos vyrui kylančias problemas darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas konstatuoja, kad R. V. yra tikslinga atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad R. V. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamas veikas ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai. Nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, teismas įvertina tai, kad R. V. po nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaltinamasis yra persiuntęs nukentėjusiajai 500 Eur neturinei žalai atlyginti, jis vienintelis išlaiko šeimą, jo pajamos yra vidutinės, dukra studijuoja aukštojoje mokykloje, taip pat atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, jos padarymo aplinkybes, anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Taigi teismas nustato minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą minėtos įmokos dydį.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, administracine tvarka jis anksčiau buvo baustas tik už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nuobaudos negalioja), yra vedęs, išlaiko šeimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl teismas mano, jog R. V. nėra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 71 straipsniais,

nusprendžia:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį D. V. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ R. K. priteisti 125,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti R. V., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. V., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.