Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

r. s., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d., 227 str.2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą:

jis, 2013 m. vasario 10 d., apie 00 val. 45 min., Kaune, Radvilėnų plente, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės vyriausiajam specialistui M. K. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Toyota IQ“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimui, M. K. pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R., gim. 1994 m. vasario 17 d., vardu, kaip savo vairuotojo pažymėjimą, kuriame yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Be to kaltinamasis R. S. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto jo veikimo vykdant įgaliojimus:

jis, 2013 m. vasario 10 d, apie 00 val. 50 min., policijos tarnybiniame automobilyje „AUDI A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Kaune, Radvilėnų plente, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 6-ojo būrio specialistui M. S. pasiūlė 500 litų kyšį, pasiūlydamas tuoj pat atvežti pinigus, perspėtas dėl atsakomybės už kyšio siūlymą, pastarajam pasisiūlė atvežti 1000 litų, taip siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. l d., ir tokiu būdu leistų jam išvengti administracinės atsakomybės.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvendamas Anglijoje jis per internetą nusipirko vairuotojo teises pažaidimui. Jos buvo išduotos R. R. vardu, gimusio 1994 m. vasario 17 d. Grįžęs į Lietuvą jis šias netikras vairuotojo teises atsivežė kartu. Vieną vakarą, 2013 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jo draugo brolis V. N. paprašė jo šį pavežti automobiliu iki centro. Jis V. N. vežė mamos automobiliu „Toyota IQ“. Apie 24 val. 00 min. netoli Zoologijos sodo, Radvilėnų plente jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė dokumentų. Jis jiems padavė netikras vairuotojo teises. Jis žinojo, kad tai netinkamas dokumentas, kadangi nepanašus į tikras teises, bet padavė, nes neturėjo jokio kito dokumento. Pareigūnui paklausus jo vardo ir pavardės, jis prisistatė netikrose vairuotojo teisėse nurodyto asmens vardu ir pavarde. Padavus vairuotojo teises, pareigūnas pasikvietė jį į tarnybinį automobilį „Audi A6“, kuriame jis, norėdamas išvengti administracinės nuobaudos, pasiūlė pareigūnui 500 litų kyšį, policijos pareigūnas pasakė, kad už kyšio davimą gresia administracinė bauda, jis išsigando ir pasiūlė jam 1000 litų. Žinojo, kad kyšio duoti negalima, bet buvo išsigandęs gresiančios atsakomybės. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos be jo prisipažinimo taip pat įrodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

- liudytojo M. K. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės vyriausiojo specialisto pareigose. 2013 m. vasario 10 d. jis kartu su specialistu M. S. dirbo pagal patvirtintą priemonių planą Kauno mieste, turėjo fiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apie 00 val. 45 min. Radvilėnų plente jis sustabdė patikrinimui automobilį „Toyota IQ“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas pateikė plastikinę kortelę pavadinimu „European driving permit“, išduotą R. R., gimusio 1994 m. vasario 17 d. vardu, išduotą Didžiojoje Britanijoje. Plastikinėje kortelėje esanti fotonuotrauka sutapo su sustabdyto vairuotojo veido bruožais. Jaunuolis, vairavęs automobilį, nurodė, kad jis yra R. R., gim. 1994 m. vasario 17 d., gyvenantis Anglijoje. Jam pateiktas dokumentas sukėlė įtarimų, todėl jis padavė jį kolegai M. S. ir paprašė pasiaiškinti dėl šio dokumento tikrumo. Po kažkurio laiko jo kolega M. S. jam pasakė, kad vairuotojas prisipažino, jog šis vairuotojo pažymėjimas yra netikras, kad jis iš tikrųjų yra R. S., gimęs 1995 m. vasario 17 d., gyv. Kaune, Taikos pr. 40-29, ir neturi teisės vairuoti automobilį, o taip pat jo kolega jam pasakė, kad automobilio vairuotojas R. S. jam pasiūlė pinigų, kad nebūtų įformintas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - iš pradžių 500 litų, paskui 1000 litų (5 b.l.);

- liudytojo M. S. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-ojo būrio specialistu. 2013 m. vasario 10 d. jis dirbo pagal patvirtintą priemonių planą Kauno mieste. 00 val. 45 min. Kaune, Radvilėnų plente, netoli Zoologijos sodo, kartu su juo dirbęs jo kolega M. K. sustabdė nuo Vydūno alėjos link Tunelio gatvės važiuojantį automobilį „Toyota IQ“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinęs vairuotojo dokumentus jo kolega M. K. jam padavė vairuotojo pažymėjimą ir paprašė pasikalbėti su vairuotoju, nes jam kilo įtarimas dėl pateikto vairuotojo pažymėjimo. Jis pasikvietė automobilio vairuotoją į tarnybinį automobilį „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sėdint tarnybiniame automobilyje vaikinas, pateikęs dokumentą, tikino, kad jis yra R. R., gimęs 1994 m. vasario 17 d., bei nurodė, kad yra Anglijos pilietis. Tačiau jam kėlė įtarimų labai švari lietuviška jaunuolio kalba. Pokalbio metu matė, kad jaunuolis yra pasimetęs, iš pradžių atkakliai tvirtino, kad jis yra R. R., bet vėliau pasakė kad jo pavardė yra S., gim. 1995 m. vasario 17 d. Patikrinęs duomenis pagal VRIS naršyklę, nustatė, jog jaunuolis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ir yra nepilnametis. Paaiškėjus, kad jaunuolis pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, šis prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimą pasigamino, užsisakydamas internete. R. S. jam pasakė: „aš jums palieku tą vairuotojo pažymėjimą ir atvešiu jums 500 litų, turiu namuose“. Jis R. S. perspėjo, kad pinigų siūlymas pareigūnui siekiant išvengti atsakomybės yra nusikaltimas, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tada R. S. jam pasakė: „nepykit ant manęs, atvešiu 1000 litų, paleiskit mane, palaukit 10 minučių ir privešiu pinigus“. Be jo ir R. S. automobilyje nieko nebuvo. R. S. nesiliaujant siūlyti pinigų, jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikytų asmenų gabenimo vietą, ir pristatytas į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą (9 b.l.);

- liudytojo V. N. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013 m. vasario 10 d., vėlai vakare, tikslios valandos neprisimena, jam reikėjo nuvykti į Kauno miesto centrą. Kadangi pats nenorėjo vairuoti, paskambino brolio draugui Ralfui. R. S. jį vežė automobiliu „Toyota IQ“. Jiems tik pradėjus važiuoti ir pasukus link Tunelio gatvės, važiuojant Radvilėnų plentu, R. S. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė R. S. dokumentų, jis padavė dokumentus. Jis pastebėjo, kad pastarasis sunerimo. Po kurio laiko policijos pareigūnas pasikvietė R. S. į automobilį. Vėliau policijos pareigūnas priėjo prie automobilio, įsėdo į jį ir jo paklausė, koks automobilio vairuotojo vardas. Jis policijos pareigūnui pasakė, kad vairuotojo vardas yra „Ralfas“. Policijos pareigūnai R. S. sulaikė, dėl ko jis nesuprato, tik paskui sužinojo, kad dėl vairuotojo pažymėjimo (12 b.l.);

- liudytojos G. S. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. S. yra jos sūnus. Nuo 2008 metų R. S. kartu su ja gyveno Didžiojoje Britanijoje, o 2012 metų liepos mėnesį grįžo į Lietuvą. Jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota IQ“, automobilio dokumentai yra padėti namuose spintoje, sūnui vairuoti savo automobilio nėra leidusi. Apie tai, kad jos sūnus R. S. turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą, ji nežinojo iki tol, kol jis pateko į policijos komisariatą dėl to, kad pareigūnams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Po šio įvykio jos sūnus jai pasakojo, kad besimokydamas mokykloje Didžiojoje Britanijoje jis sužinojo tinklapio adresą, kur galima užsisakyti netikrą vairuotojo pažymėjimą ir minėjo, kad jam tai kainavo 20 svarų. Dėl to, ką padarė jos sūnus, labai gailisi (10 b.l.);

- 2013 m. vasario 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės vyriausiasis specialistas M. K. perdavė tyrimui dokumentą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti -„EUROPEAN DRIVING PERMIT“ vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. R. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.);

- 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-298, kurioje konstatuota, jog tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011 m. kovo 19 d. R. R. vardu, yra netikras. Šis vairuotojo pažymėjimas yra priskiriamas fantazijos dokumentams. Šio dokumento blankas yra atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu ( 17-19 b.l.).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamasis R. S. yra kaltinamas pagal BK 300 str. 2 d.- dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo.

BK 300 str. dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje, taikant BK 300 straipsnį, dokumento samprata suformuluota. Tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-406/2006, 2-7-200/2008, 2-263/2010 ir kt). Dokumentas yra netikras, tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu, netikras dokumentas, tai visiškai naujas žinomai melagingas dokumentas, tai yra toks dokumentas, kuris tikrovėje neegzistuoja. Netikro dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. BK 300 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už dokumento, tai yra „vairuotojo pažymėjimo“ panaudojimą. Vairuotojo pažymėjimas tai dokumentas, kuris tiesiogiai patvirtina tam tikrą asmeniui suteiktą teisę (2012 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-175/2012).

Kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl to, jog panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pripažino visiškai, teismui išsamiai paaiškino, jog šį vairuotojo pažymėjimą įsigijo internetu ir jį pateikė policijos pareigūnui kaip tikrą. Nors jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas teisinėje apyvartoje apskritai neegzistuoja, specialisto išvadoje nurodyta, jog jis priskiriamas fantazijos dokumentams (17 b.l.), tačiau R. S. pateiktame pažymėjime yra išdėstyta informacija apie asmenį bei jam suteiktą teisę vairuoti transporto priemonę. Šiame pažymėjime anglų kalba yra nurodyti vairuotojo pažymėjimui kaip dokumentui būdingi rekvizitai: vardas, pavardė, gimimo data, išdavimo data ir vieta, nuoroda, kokios kategorijos transporto priemone leidžiama vairuoti, tikra kaltinamojo nuotrauka, parašas ir kt. (18-19 b.l.). Taigi, darytina išvada, jog minimame tikrovėje neegzistuojančiame dokumente buvo įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija apie tariamą R. S. teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja netikrą dokumentą, juo siekia teisinių padarinių ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet yra vertinami ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant, siekiamas rezultatas ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2k-7-153/2012).

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė policijos pareigūnui M. K., kuomet šis sustabdė jo vairuojamą automobilį ir paprašė jo pateikti dokumentus, vienas kurių – dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemonę. Kadangi jis tikro vairuotojo pažymėjimo neturėjo, sąmoningai pateikė policijos pareigūnui turėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnui kilus įtarimams dėl pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumo ir paklausus jo anketinių duomenų, jis prisistatė netikrame vairuotojo pažymėjime nurodyto asmens R. R. vardu, gimusiu 1994 m. vasario 17d. Tik tuomet, kai policijos pareigūnai išsiaiškino, jog jis nėra pažymėjime nurodytas - R. R., jis nurodė savo teisingus duomenis. Šios nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. S. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo siekdamas patvirtinti savo veiksmų teisėtumą, tai yra siekė teisinių padarinių - įrodyti, jog jam yra suteikta teisė vairuoti transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, jog ištirtų įrodymų visuma (pačio kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojų M. K., M. S., G. S. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvada), neginčijamai nustatyta, kad būtent kaltinamasis R. S. pateikė policijos pareigūnui žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, nors nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis (17 metų), tačiau jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl darytina išvada, jog R. S. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2d. požymiai ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Prokurorė kaltinime buvo nurodžiusi, jo kaltinamasis pateikė pareigūnams suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Šioje byloje nustačius, jog kaltinamasis policijos pareigūnams pateikė ne suklastotą, o žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, atitinkamai ši aplinkybė kaltinime patikslintina. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi apie šią aplinkybę jis buvo informuotas teisiamojo posėdžio metu, jam buvo suteikta teisė prašyti teismo laiko pasiruošti gynybai (92 b.l.), be to ši korekcija neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorei pateikus teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą kaltinamojo R. S. atžvilgiu, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, jis taip pat yra kaltinamas pagal BK 227 str. 2 d.( 82 b.l.).

Pažymėtina, jog BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yras formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2009.

Kaltinamojo R. S. kaltė dėl valstybės tarnautojo papirkimo, be jo visiško prisipažinimo yra įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: (liudytojų M. K., M. S., G. S. parodymais, kurie leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis R. S., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą: transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str.1d.), pasiūlęs policijos pareigūnui M. S. iš pradžių duoti 500 litų kyšį, o šiam jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, pasiūlęs minėtam pareigūnui duoti 1000 litų kyšį, tokiu būdu siekė, jog policijos pareigūnas elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą ir jo nebaustų, pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jam pagal įstatymą priskirtų pareigų. Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 5 d.) redakcija, Žin., 2011, Nr.81-3959). Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 6-ojo būrio specialistas M. S., kuriam buvo pasiūlytas kyšis, laikytinas valstybės tarnautoju. Pasiūlyto duoti kyšio vertė (nuo 500 iki 1000 litų) yra didesnė negu 1 MGL, bet mažesnė nei 250 MGL dydžio. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. S. buvo 17 metų, tai yra jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už jo padarytą nusikaltimą (BK 13 str. 1 d.).

Taigi, kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d. sudėtį ir pakeistame kaltinime kvalifikuota teisingai.

Kadangi kaltinamajam R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis R. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimai baigti. Jis yra teisiamas pirmą kartą (51 b.l.), yra baustas administracine tvarka (54-55 b.l.). Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kurioje šiuo metu mokosi R. S., administracijos jis yra charakterizuojamas kaip labai gero elgesio, drausmingas, sąžiningas, kultūringas su klasės draugais ir dirbančiu personalu, linksmo būdo, draugiškas, paslaugus ir aktyvus, klasės draugų mėgiamas, jų tarpe įgijęs pozityvų autoritetą, gerai besimokantis (36, 50 b.l.), Anglijos (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos, kurioje jis prieš tai mokėsi taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas mokinys, suvokiantis mokslo svarbą ir aktyviai dalyvaujantis mokyklos renginiuose (38 b.l.), jis mokosi, apklaustas teisme jis parodė, jog ruošiasi toliau mokytis Anglijoje, stoti į (duomenys neskelbtini) koledžą, jo gynėjas pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (83-84 b.l.). Kaltinamasis R. S. priklausomybės ligų centre neužregistruotas, pas psichiatrą nesilankė ir nėra aktyvioje psichiatrų priežiūroje (45, 47 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, jog BK 300 str. 2 dalies sankcijoje yra numatytos dvi bausmių rūšys: areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 54 straipsnyje numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167/2008).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog kaltinamasis R. S. yra anksčiau neteistas, jauno amžiaus (tik sulaukęs 18 metų), mokosi, charakterizuojamas tik teigiamai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažadėjo teismui nebenusikalsti, šį įvykį suprato kaip pamoką ateičiai, turi piniginių lėšų, todėl šių aplinkybių visuma rodo, jog BK 41 str. ir 80 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti ir paskyrus R. S. švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 300 str. 2 d.) bei kurios prašo prokurorė, bausmės rūšį. Teismo nuomone, BK 300 str. 2 dalyje numatytų kurios nors iš bausmių rūšių: arešto arba laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, šios paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą R. S. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3d., skiriant jam švelnesnę nei BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė - baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bausmės – baudos skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 90 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

Taip pat atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam R. S. už nusikaltimo numatyto BK 227 str. 2 d. padarymą skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikalstamą veiką bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bausmės – baudos skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 90 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 227 str. 2 d. ir kaltinamojo R. S. asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės - baudos subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę.

Kaltinamojo R. S. gynėjas teismo prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 arba 93 straipsnio nuostatas ir pateikė teismui R. S. motinos G. S. rašytinį prašymą atleisti jos sūnų R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos atsakomybei (81 b.l.).

Pažymėtina, jog tiek pagal BK 40 str., tiek ir pagal BK 93 str. nuostatas asmuo (pagal BK 93 str. - nepilnametis) gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų, arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. S. yra padaręs dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, jo padarytos nusikalstamos veiksmo nesudaro idealiosios sutapties, todėl negalima laikyti, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Jau vien dėl šios būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimo, negalima atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. arba 93 str.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Plastikinė kortelė „EUROPEAN DRIVING PERMIT“, išduota R. R. vardu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1457-888/2013 (18 b. l., BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimt) MGL dydžio, tai yra 2 600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra vieno 1 950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę R. S. skirti - 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 3 250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) baudą.

Įpareigoti R. S. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Jam išaiškinti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinę kortelę „EUROPEAN DRIVING PERMIT“, išduotą R. R. vardu (18 b.l.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1457-888/2013.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.