Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, susipažinusi su pareiškėjos A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka G. Č., gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad 2012-01-06 LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje, vykusioje Gedimino pr. 53, Vilnius, Preilos Botelio savininkų interesus atstovaujantis G. Č. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, neva „...kitoje barikadų pusėje tokia aktyvi yra jūsų (LR Seimo) kolegė ponia A. S., kuri...pati prieš kelerius metus vadovavo Kuršių nerijos parko direkcijai, kuri ir išdavė visus statyboms būtinus leidimus. Pustrečių metų vyko statybos ir ta ponia neturėjo jokių pretenzijų. Bet kai tapo Seimo nare, kažkodėl ėmė itin aktyviai reikštis tuo klausimu.“ Nurodoma, jog ši tikrovės neatitinkanti ir pareiškėją šmeižianti informacija vėliau buvo paskleista itin plačiai įvairiuose spaudos leidiniuose – 2012-01-07 d. dienraščiuose „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ bei tinklapiuose „Delfi“ ir „Lrytas“.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Pateiktame teismui skunde pareiškėja nurodo, jog G. Č. 2012-01-06 LR Seime surengtoje konferencijoje apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios vėliau buvo paskleistos itin plačiai įvairiuose spaudos leidiniuose – 2012-01-07 d. dienraščiuose „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ bei tinklapiuose „Delfi“ ir „Lrytas“. Pareiškėja prašo A. Č. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją pažemino 2012-01-06 LR Seime vykusioje konferencijoje G. Č. pasakyti teiginiai. Tačiau kaip pati pareiškėja nurodo, minėta informacija vėliau buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, dėl kurios paskleidimo buvo suklaidinti žmonės, ir tokius teiginius įvertino sekančiai – „... kazkokia Stancike dalyvavusi išduodant leidimus statybai ir tikriausiai negavusi „otkato“ pakele triukšmą su panašiais i save, sukele ta pragarą, kuris tesiasi daugeli metu...“, „... Lietuvoje visada buvo pilna visokiausiu reksniu...“ ir panašiai, iš to galima daryti prielaidą, kad tai taip pat galimai pažemino pareiškėją, tačiau pateiktame kaltinime tai nenurodoma, tačiau minėtos aplinkybės nurodomos skunde, o kaltinime nurodoma tik tai, jog G. Č. apšmeižė pareiškėją 2012-01-06 konferencijos metu (nurodo - Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą nėra aišku, ar pareiškėja A. S. kaltina G. Č. paprastu šmeižimu be kvalifikuojančių požymių ar požymio, ar su kvalifikuojančiais požymiais ar požymiu, ar kaltina pagal abi dalis, jei kaltina pagal abi dalis - pateiktame skunde galimai padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybės nėra nurodytos konkrečiai, kur kada ir kokia informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemones ar spaudą. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kiek ir kokie konkretūs asmens, prieš kurį paduotas privataus kaltinimo tvarka skundas, teiginiai sudaro kaltinimą. Kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai. Pažymėtina tai, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis).

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, jog G. Č. 2012-01-06 LR Seime surengtoje konferencijoje apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios vėliau buvo paskleistos itin plačiai įvairiuose spaudos leidiniuose – 2012-01-07 d. dienraščiuose „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ bei tinklapiuose „Delfi“ ir „Lrytas“. Paskleista informacija ją šmeižia, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje, ji pradėjo dirbti tik 2005 m. pabaigoje. Jai pradėjus dirbti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje, Preilos botelių statybos jau buvo įpusėję. Ji yra Seimo narė, todėl jos, kaip viešo asmens įvaizdis žmonių akyse jai yra labai svarbus, tačiau dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ji buvo neigiamai vertinama, kritikuojama, vadinama rėksne, kas pademonstravo jos reputacijos bei įvaizdžio pablogėjimą. A. S. nurodo, jog dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertins vėliau. Tačiau teismui prie pateikto skundo nebuvo pateikta nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (BPK 412 str. 2d.). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 7 str., 34 str.). Kaip jau buvo nurodyta ir aukščiau jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų aiškus ir išsamus kaltinimas, kas lemia teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Privataus kaltinimo procese teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus, t.y. negali pats savo iniciatyva rinkti įrodymus. Todėl pareiškėjai kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka, būtina teismui pateikti duomenis, dokumentus kurie patvirtintų galimai skunde nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nurodyti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. S. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjos A. S. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą siųsti A. S., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.