Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-539-839/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. laikytini įteiktais per 30 dienų nuo išsiuntimo.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: palūkanų paskaičiavimo aktą, išrašą iš priedo prie paskolų portfelio pardavimo sutarties, kredito mokėjimo sąskaitos išrašą, pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą, vartojimo kredito sutarties specialiąsias ir bendrąsias sąlygas, paskolų portfelio pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pateiktų įrodymų vertinimu ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu ir tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 13 d., UAB ,,4finance“ ir A. R. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. 919150007, kuriomis UAB ,,4finance“ suteikė atsakovui sutartyse nurodyto dydžio kreditus (bendroje sumoje 579,24 EUR), o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas UAB ,,4finance“ naudai (galutinė kredito grąžinimo data 2014-01-12). Atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė ir suteiktų kreditų nustatytu terminu negrąžino, numatytų palūkanų nemokėjo. 2017-05-04 UAB ,,Gelvora“, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. informavo atsakovą apie reikalavimų perleidimą bei paragino per tris dienas nuo pranešimo gavimo sumokėti skolą, tačiau atsakovas įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Ieškovei, perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas jam pagal sutartį tekusios prievolės sumokėti įsiskolinimą neįvykdė (CK 6.881 straipsnio 1 dalis), o ieškovei paraginus sumokėti skolą – nepadengė įsiskolinimo (CK 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis), tuo padarė ieškovei nuostolius, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atsakovas privalo sumokėti įsiskolinimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 579,24 EUR įsiskolinimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1289,61 EUR mokėjimo palūkanų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kredito sutartį UAB ,,4finance“ su atsakovu sudarė 2013 m. gruodžio 13 d., ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo 2017-05-04, o į teismą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2019-08-10, ieškovė kreipėsi 2019-12-27, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo reikalavimo teisės įgijimo, todėl ieškovės paskaičiavimu taikant 75 proc. palūkanų normą, susidaro palūkanų suma daugiau nei du kartus viršijanti pačią skolos sumą. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija paneigia ir neatitinka prievolės šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo principų, atsiranda šalių interesų disbalansas. Duomenų, jog ieškovė dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, atsakovas yra vartotojas, skolos suma nėra labai didelė, paskaičiuota palūkanų suma, kaip ir minėta viršija skolos sumą daugiau du kartus, palūkanos paskaičiuotos daugiau nei už dviejų metų laikotarpį, o įgijusi reikalavimo teisę į skolą – UAB ,,Gelvora“ delsė kreiptis teisminės gynybos, kas iš esmės lėmė palūkanų sumos didėjimą, todėl pripažintina, kad prašomos priteisti palūkanos vertintinos kaip aiškiai per didelės, neatitinka prievolės šalių interesų pusiausvyros ir yra mažintinos.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei 2017-05-04 buvo perleista 579,24 EUR kredito skola bei 129,30 EUR bendros kredito kainos palūkanų suma ir 27,22 EUR palūkanų suma. Taigi palūkanų suma už laikotarpį nuo kredito suteikimo 2013-12-13 iki 2017-05-04, t. y. už 3 metus ir 4 mėnesius yra apie 9 proc. metinių palūkanų.

Vadovaujantis CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovės reikalaujamo dydžio palūkanos mažintinos iki 9 proc. metinių palūkanų dydžio sumos, t.y. prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinos 313 EUR dydžio palūkanų suma už laikotarpį 2013-12-13 iki 2019-08-10. Toks palūkanų dydis iš esmės atitinka skaičiuotą ir taikytą palūkanų dydį ieškovei perėmus reikalavimo teisę, nes pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovės priskaičiuotų palūkanų dydis yra apie 15 proc. nuo negrąžintos skolos sumos už trejų metų laikotarpį nuo 2014-01-12 iki 2017-05-24 (579,24 EUR skola bei 253,96 EUR palūkanų), tačiau pranešime pateiktas palūkanų skaičiavimas nėra detalizuotas ir nėra pakankamai aišku, kodėl praėjus 20 dienų nuo reikalavimo teisės įgijimo palūkanų suma padidėjo 97,44 EUR. Tokie duomenys leidžia teigti, jog kreditorių pozicija sudarė atsakovui pakankamą pagrindą tikėtis ir lūkestį, kad taikoma palūkanų suma neviršys kredito dydžio, todėl ieškiniu prašoma priteisti palūkanų suma nėra sąžininga atsakovo atžvilgiu.

Be to, byloje nepateikti duomenys ir informacija, kokiu būdu sutartis buvo sudaryta, kaip skolininkas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, jam išaiškintas sutarties turinys, galimos pasekmės (kredito sąlygos ir kaina, galimos palūkanos ir jų dydis sutarties nevykdymo atveju) ar sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos, kaip buvo įvertintas skolininko kreditingumas. Pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas nėra atlikęs nei vienos kredito grąžinimo įmokos, nes prašoma priteisti pagrindinė skolos suma yra būtent suteikto kredito suma (579,24 EUR). Nors atsakovas kredito sutartyje yra nurodęs savo gaunamų pajamų sumą 2027,37 EUR, tačiau pagal bylos duomenis galima manyti, jog kreditorius skolininko kreditingumo ir jo nurodytos informacijos objektyviai neįvertino ir nepatikrino, nes nėra pagrindo manyti, jog gaunant nurodyto dydžio pajamas nebuvo įmanoma atlikti nei dalies kredito grąžinimo įmokos, kas leidžia konstatuoti, jog kreditorius netinkamai vykdė pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustačius faktą, jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje (nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijos 8 straipsnio 7 dalyje) įtvirtintos teisinės pasekmės. Kartu, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į nustatytas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, greta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų pasekmių gali būti mažinama vartojimo kredito kaina pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį.

Teismo vertinimu tokios aplinkybės yra pakankamas pagrindas ieškinį dalyje dėl likusios palūkanų sumos dalies priteisimo atmesti (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui. Pagal teismų praktiką, skolininko pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas išlieka ne tik nutraukus sutartį, bet ir iškėlus bylą teisme, kurioje reikalaujama tokių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad kreditą atsakovas ėmė 1 mėnesio laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį atsakovas turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovas sutiko. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Taip pat nėra jokios informacijos, kad buvo tikrintas atsakovo kreditingumas prieš kredito suteikimą. Taigi vertintina, kad ieškovės reikalavimas dėl 75 proc. (pagal sutartį nustatytos 114,37 proc.) palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) ir tokios sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti šios sutarties sąlygos nesąžiningumą, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 9 proc. Remiantis nurodytais motyvais, iš atsakovo priteistinos sutartyje numatytos sumažintos iki 9 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 579,24 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinant iš dalies (tenkinta apie 48 proc. reikalavimų sumos) iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kas sudaro 20,00 EUR ir 0,23 EUR komisinis mokestis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma tenkanti atsakovui (3,68 EUR) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 579,24 EUR skolą, 313 EUR mokėjimo palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 579,24 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 892,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. 2020 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 EUR žyminio mokesčio bei 0,23 EUR komisinio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.