- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-579-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01995-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo A. R. 579,24 Eur skolą, 1 289,61 Eur palūkanų, 75 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 579,24 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013-12-13 UAB „4finance“ ir A. R. sudarė Vartojimo kredito sutartis pagal kurias UAB „4finance“ atsakovui suteikė sutartyse nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyse numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl UAB „4finance“ pastarąją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
3. 2017-05-04 UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Sutartį. Ieškovė Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 579,24 Eur skolą, 313 Eur mokėjimo palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 579,24 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 892,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. 2020 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminio mokesčio bei 0,23 Eur komisinio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., UAB ,,4finance“ ir A. R. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. 919150007, kuriomis UAB ,,4finance“ suteikė atsakovui sutartyse nurodyto dydžio kreditus (bendroje sumoje 579,24 Eur), o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas UAB ,,4finance“ naudai (galutinė kredito grąžinimo data 2014-01-12). Atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė ir suteiktų kreditų nustatytu terminu negrąžino, numatytų palūkanų nemokėjo. 2017-05-04 UAB ,,Gelvora“, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovei, perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas jai pagal sutartį tekusios prievolės sumokėti įsiskolinimą neįvykdė (CK 6.881 straipsnio 1 dalis), o ieškovei paraginus sumokėti skolą – nepadengė įsiskolinimo (CK 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteisė 579,24 Eur įsiskolinimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo 2017-05-04, o į teismą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2019-08-10, ieškovė kreipėsi 2019-12-27, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo reikalavimo teisės įgijimo, todėl ieškovės paskaičiavimu taikant 75 proc. palūkanų normą, susidaro palūkanų suma daugiau nei du kartus viršijanti pačią skolos sumą. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija paneigė ir neatitiko prievolės šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo principų, atsiranda šalių interesų disbalansas. Teismas nenustatė, jog ieškovė dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, atsakovas yra vartotojas, skolos suma nėra labai didelė, paskaičiuota palūkanų suma viršija skolos sumą daugiau du kartus, palūkanos paskaičiuotos daugiau nei už dviejų metų laikotarpį, o įgijusi reikalavimo teisę į skolą – UAB ,,Gelvora“ delsė kreiptis teisminės gynybos, kas iš esmės lėmė palūkanų sumos didėjimą, todėl pripažino, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinka prievolės šalių interesų pusiausvyros, todėl jas sumažino.
7. Teismas nustatė, kad ieškovei 2017-05-04 buvo perleista 579,24 Eur kredito skola bei 129,30 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma ir 27,22 Eur palūkanų suma. Todėl palūkanų suma už laikotarpį nuo kredito suteikimo 2013-12-13 iki 2017-05-04, t. y. už 3 metus ir 4 mėnesius yra apie 9 proc. metinių palūkanų.
8. Vadovaujantis CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovės reikalaujamo dydžio palūkanas sumažino iki 9 proc. metinių palūkanų dydžio sumos, t. y. prašomų priteisti palūkanų sumą sumažino iki 313 Eur dydžio už laikotarpį 2013-12-13 iki 2019-08-10. Teismas sprendė, kad toks palūkanų dydis iš esmės atitinka skaičiuotą ir taikytą palūkanų dydį ieškovei perėmus reikalavimo teisę, nes pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovės priskaičiuotų palūkanų dydis yra apie 15 proc. nuo negrąžintos skolos sumos už trejų metų laikotarpį nuo 2014-01-12 iki 2017-05-24 (579,24 Eur skola bei 253,96 Eur palūkanų), tačiau pranešime pateiktas palūkanų skaičiavimas nėra detalizuotas ir nėra pakankamai aišku, kodėl praėjus 20 dienų nuo reikalavimo teisės įgijimo palūkanų suma padidėjo 97,44 Eur. Teismas nurodė, jog kreditorių pozicija sudarė atsakovui pakankamą pagrindą tikėtis, kad taikoma palūkanų suma neviršys kredito dydžio, todėl laikė, kad ieškiniu prašoma priteisti palūkanų suma nėra sąžininga atsakovo atžvilgiu.
9. Pagal pateiktus duomenis teismas darė išvadą, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Skolininkas nėra atlikęs nei vienos kredito grąžinimo įmokos. Nors atsakovas kredito sutartyje yra nurodęs savo gaunamų pajamų sumą 2 027,37 Eur, tačiau kreditorius skolininko kreditingumo ir jo nurodytos informacijos objektyviai neįvertino ir nepatikrino, nes nėra pagrindo manyti, jog gaunant nurodyto dydžio pajamas nebuvo įmanoma atlikti nei dalies kredito grąžinimo įmokos, kas leido konstatuoti, jog kreditorius netinkamai vykdė pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo. Todėl ieškinį dalyje dėl likusios palūkanų sumos dalies priteisimo atmetė (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).
10. Teismas nurodė, kad kreditą atsakovas ėmė 1 mėnesio laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, tačiau byloje nenustatė, kad sudarant sutartį atsakovas turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovas sutiko. Teismas vertindamas, kad ieškovės reikalavimas dėl 75 proc. (pagal sutartį nustatytos 114,37 proc.) palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) ir tokios sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti šios sutarties sąlygos nesąžiningumą, todėl palūkanų dydį mažino iki 9 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-04-20 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 976,61 Eur palūkanas ir 75 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; papildomai iš atsakovo priteisti 976,61 Eur palūkanas; priteisti iš atsakovo 75 proc. metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodo, kad 2013-12-13 UAB ,,4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 919150007, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 114,37 proc. metinių palūkanų. Sutartyje numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį - atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.
13. Pastebėtina, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17-50-03, pradinis kreditorius perleido apeliantui reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Taigi, pagal CK 6.101 str. bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17-50-03, apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jai priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet apeliantas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl, apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi.
14. Pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).
15. Vien tai, kad ieškovės siųstame pranešime apskaičiuotų palūkanų suma buvo mažesnė už susidariusios skolos dydį, savaime neužkerta kelio ieškovei reikalauti Vartojimo sutartyse numatyto dydžio neviršijančios sumos, t. y. sumos, dėl kurios atsakovė buvo išreiškusi savo valią ir sudarė kredito sutartis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nuo reikalavimo perleidimo ieškovė nėra gavęs nė vienos įmokos minėtam įsiskolinimui dengti, bei į tai, kad ieškovė nuo reikalavimo perleidimo dienos palūkanas atsakovui skaičiavo atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p., t. y. vartojimo kredito palūkanų normą sumažino iki 75 proc., mažinti ieškovei priteistinų palūkanų dydį nėra pagrindo.
16. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d., UAB ,,4finance“ ir A. R. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. 919150007, kuriomis UAB ,,4finance“ suteikė atsakovui sutartyse nurodyto dydžio kreditus (bendroje sumoje 579,24 Eur), o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas UAB ,,4finance“ naudai (galutinė kredito grąžinimo data 2014-01-12). 2017-05-04 UAB ,,Gelvora“, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį. 2017-05-27 UAB „Gelvora“ pranešė atsakovui apie Reikalavimo perleidimą bei paragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nepadengė.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 579,24 Eur skolą, 313 Eur mokėjimo palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 579,24 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 892,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. 2020 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio bei 0,23 Eur komisinio mokesčio.
21. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei mano, kad teismas nepagrįstai sumažino palūkanas, kadangi sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka. Taip pat nurodė, kad apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jai priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.
22. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
23. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pelno palūkanos gali būti mažinamos. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.
24. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalaujamų priteisti pelno (mokėjimo) palūkanų mažinimą motyvavo tuo, jog ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti 1 289,61 Eur mokėjimo palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2019-08-10, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo reikalavimo teisės įgijimo, be to palūkanų suma daugiau nei du kartus viršija pačią skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasyvumas delsiant kreiptis į teismą yra nepateisinamas ir nesuderinamas su sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnis) principų turiniu. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, tačiau prašomos priteisti palūkanos yra didesnės, nei pagrindinė skola (prašoma priteisti skola – 579,24 Eur, prašomos priteisti palūkanos – 1 289,61 Eur). Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienas iš pagrindų mažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 3 d.).
25. Be to pažymėtina, kad, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šiuo atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kokias išlaidas patyrė pirminis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu. Tikėtina, jos nebuvo didelės. Tai dar vienas pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 3 d.).
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo diskrecijos teisę, sprendžiant šalių ginčus konkrečiose bylose, kontroliuoti priteistinų palūkanų ir netesybų dydį, kad nebūtų sudarytos prielaidos asmeniui ar šaliai piktnaudžiauti teise ir taip nepagrįstai praturtėti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnis, 6.37 str. 3 d., 6.242 straipsnis). Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, teismas turi teisę mažinti palūkanų dydį netgi nesant nustatytos prezumpcijos, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą ėmė 1 mėnesio laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos jo mokėtinos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovas sutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai t.p. yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 3 d.).
28. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl paminėto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.