Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-368-1059/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e2A-368-1059/2024
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01110-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Ieškovas
mažosios bendrijos „Aukštaitijos stogai“
Atsakovas
D. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-368-1059/2024Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01110-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.19.1(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Aukštaitijos stogai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Aukštaitijos stogai“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Aukštaitijos stogai“ dėl žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Mažoji bendrija (toliau ir MB) „Aukštaitijos stogai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. V. 3 528 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ginčo šalys 2023-06-02 sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vėdinamo fasado įrengimo. Žodžiu sutarė, kad už medžiagas atsakovas apmokės pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, o už darbą - pagal Sutartį.

3. Ieškovė pradėjo rengtis darbams ir tuo tikslu kaupti reikalingas medžiagas. Atsakovas 2023-06-18 ir 2023-07-01 jam išrašytas už medžiagas sąskaitas, atitinkamai 2 490 Eur ir 2 127,10 Eur sumoms, apmokėjo.

4. Nurodė, kad ieškovė darbus baigė 2023-08-10. Pagal Sutartį už darbus atsakovas ieškovei sumokėjo 8 890 Eur. Tuo pačiu ieškovė atsakovui pateikė ir 2023-08-10 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 528 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Tačiau atsakovas atsisakė šią sąskaitą apmokėti.

5. Ieškovė medžiagas pirko iš įvairių tiekėjų, ką patvirtina prie ieškinio pridedamos sąskaitos, o medžiagų panaudojimą objekte – fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo naudojama lygi skarda, įvairiausi skardos gaminiai, naudotas hermetikas, fasado tvirtinimo elementai, parapeto plokštės, bitumas stogui ir varžtai dailylentėms taip, kaip ir nurodyta sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas atsisakė apmokėti.

6. Taip pat mano, kad yra pagrindas priteisti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas D. V. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 990 Eur žalos atlyginimui; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, jog ieškovei atliekant vėdinamo fasado su pilna apdaila darbus, pagal Sutartį, buvo sugadintos atsakovo namo durys, ką įrodo pateiktos sugadintų durų nuotraukos. Padarytą žalą įvertino 990 Eur, t. y. 890,00 Eur durų su pritraukėju kaina ir 100 Eur durų pakeitimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024-04-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė bei nusprendė nepriteisti nei vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidų.

2. Teismas nurodė, kad pagal 2023-06-02 Sutarties dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) vėdinamo fasado įrengimo, 3.3 punktą, atsakovas buvo įsipareigojęs parūpinti medžiagas vėdinamo fasado įrengimui. Tačiau šios pareigos įgyvendinti negalėjo, todėl šalys žodžiu sutarė, kad vadovaujantis kooperavimosi pareiga, medžiagas parūpins ieškovė. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai.

3. Pažymėjęs, kad tokiai sutarčiai privaloma rašytinė forma nenumatyta, tad šalių sudarytos sutarties dalies korekcija dėl to, kas pasirūpins vėdinamo fasado įrengimui reikalingomis medžiagomis, formos aspektu gali būti galiojanti.

4. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas ieškovės sąskaitas už medžiagas praktiškai padengęs. Nurodė, kad atsakovas pagrįstai pasirinko teisę reikalauti, kad ieškovė pagrįstų 2023-08-10 atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 528 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė turėjo įrodymais pagrįsti atsakovui išrašytą galutinės sąskaitos už medžiagas pagrįstumą.

5. Teismas vertino, kad atsakovui 2023-08-10 pateiktoje sąskaitoje nėra duomenų apie galutinai sunaudotų medžiagų kiekius, kainas, todėl sutiko su atsakovu, kad teismui ieškovės pateiktos sąskaitos šių kiekių ir sunaudotų likusių medžiagų nepatvirtina. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir kitose dvejose sąskaitose nėra duomenų apie sunaudotų medžiagų kiekius. Byloje nėra ginčo dėl prekių kainos, tačiau teismo vertinimu, ieškovė atsakovui, kaip vartotojui, turėjo padaryti namo fasado apdailai reikalingų medžiagų sąmatą.

6. Teismas pasisakė, kad iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų ir sąskaitų nėra galimybės nustatyti, kiek lygios skardos, kokie skardos gaminiai, hermetikai/klijai, tvirtinimo elementai fasadui, parapeto plokštės, koks bitumas stogui, kokie varžtai dailylentėms panaudoti, kokia jų kaina. Juolab, kad ir atsakovas taip pat pateikė sąskaitas iš įvairių tiekėjų dėl pirktų medžiagų ir paslaugų, o susirašinėdama su atsakovu ieškovė atsakovui taip pat yra nurodžiusi, jog po šitos (antros) sąskaitos dar bus truputį varžtelių paskutinei sienai ir trūks tik baltos langų skardos.

7. Įvertinęs, kad ieškovė nepagrindė atsakovui išrašytos galutinės sąskaitos už medžiagas, jų kiekius, kainas, likučius, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

8. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nesuprantamas atsakovo nurodytas žalos dydis. Atsakovo paskaičiuota durų su pritraukėju kaina ir jų pakeitimas sukėlė teismui pagrįstas abejones dėl žalos dydžio.

9. Teismas pasisakė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja nors viena sąlyga ir ieškovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pretenzijas dėl durų sugadinimo pradėjo reikšti tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Ir nors byloje nustatyta, kad atsakovo namo durys yra apgadintos – pagal 2023-11-27 Defektinį aktą pažeista durų varčia ir durų užpildas, tačiau atsakovui nereiškiant pretenzijų dėl darbų kokybės, iš esmės toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip ieškovės nekokybiškų darbų pasekmė.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog pažeistoje vietoje pradėjo luptis laminatas ir durų negalima naudoti pagal paskirtį. Taigi, atsakovas neįrodė ieškovės atliktų darbų nekokybiškumo, todėl atsakovo priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Atmetęs ieškinį ir priešieškinį, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. UAB „Aukštaitijos stogai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024-04-23 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti ieškovės naudai iš atsakovo D. V. 3 528 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad nors esant vartojimo rangos sutartiniams teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis. Tačiau teismas darydamas išvadą, kad atsakovas pagrįstai pasirinko teisę reikalauti, kad ieškovė pagrįstų 2023-08-10 atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą 3 528 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams medžiagas, nenurodė kokia teisės norma grindžia šią savo išvadą, t. y. kokį įstatyme įtvirtintą gynybos būdą atsakovas šiuo atveju naudoja.

15. Pažymi, kad teismas to ir negalėjo/negali padaryti, nes jokia galiojanti teisės norma nenumato tokio užsakovo gynybos būdo esant vartojimo rangos sutarties santykiams.

16. Kadangi byloje nėra ginčo dėl ieškovės netinkamai atlikto sutartyje numatyto darbo, skundžiamo teismo sprendimo 37-38 punktuose pateiktų teisės normų analizė šiuo klausimu, yra nesuprantama ir teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas prieštaringu.

17. Nurodo, kad ieškovės (rangovo) atliktiems darbams pagal vartojimo rangos sutartį, atsakovas (užsakovas) neturi jokių pretenzijų, nes dėl kokybiškai atlikto darbo nėra nustatyta jokių defektų, todėl atsiskaityti už sunaudotas medžiagas yra atsakovo (užsakovo) įstatyminė pareiga. Ieškovės darbai atlikti kokybiškai ir sutarties rezultatą atsakovas jau ilgą laiką naudoja pagal jo paskirtį.

18. Ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti už sunaudotas medžiagas, atsakovas, nesutikdamas su mokėtina suma, galėjo atsikirtimuose remtis tik netinkama atliktų darbų kokybe. Tai, kad atsakovas atsisako apmokėti ieškovės pateiktą paskutinę sąskaitą už sunaudotas medžiagas vartojimo rangos sutarties dalykui pasiekti, galima traktuoti, kad atsakovas siekia sumažinti darbų kainą. Tai patvirtina ir teismo posėdžių metu atsakovo argumentai, jog jis mano, kad yra atsiskaitęs su ieškove apmokėdamas pirmas dvi pirmas sąskaitas už ieškovės sunaudotas medžiagas.

19. Nesutinka su teismo vertinimu, kad 2023-08-10 sąskaitoje nėra duomenų apie galutinai sunaudotų medžiagų kiekius, kainas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas apmokėjo ieškovės jam pateiktas dvi sąskaitas – faktūras bendrai 4 617,10 Eur sumai už ieškovės sunaudotas medžiagas. Šios sąskaitos nėra detalizuotos pagal sunaudotus medžiagų kiekius ir jų kainas, taip pat kaip ir trečia sąskaita 3 528 Eur sumai, kurią atsakovas atsisako apmokėti.

20. Pažymi, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato skirtingų nuo bendrųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių. Todėl užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį ir gera valia vykdyti mokėjimo prievolę, yra teisinis pagrindas ieškovei (rangovui) reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus, ir už tam darbui atlikti reikalingas suvartotas medžiagas. Vartojimo rangos sutarties šalių teisių apsaugą turi lemti tai ar užsakovas yra nustatęs atliktų darbų rezultato trūkumus.

21. Darbų eigoje atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovei nei dėl suvartotų medžiagų kiekių, nei dėl kokybės, nei dėl kainų. Tai reiškia, kad atsakovą tenkino ieškovės atliekamas darbas ir tam darbui atlikti ieškovės naudojamos medžiagos. Todėl ieškovė turėjo pagrįstą manymą, jog atsakovas apmokės ir už laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-08-10 sunaudotas medžiagas, t. y. iki darbų atlikimo pabaigos, nes ir per laikotarpį nuo 2023-07-01 iki 2023-08-10 atsakovas neišreiškė jokių pretenzijų ieškovei.

22. Tik 2023-08-10 pabaigus darbą, atsakovas atsisakė su ieškove galutinai atsiskaityti už pastarosios sunaudotas medžiagas Sutarčiai įvykdyti. Toks atsakovo atsisakymas neturi teisinio pagrindo, nes nėra siejamas su ieškovės netinkamu Sutartyje numatytų darbų atlikimu, t. y. sutarties pažeidimu.

23. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė turėjo pateikti atsakovui medžiagų sąmatą. Toks teismo vertinimas neparemtas jokia teisės norma, o bylos duomenys patvirtina faktą, kad pagal Sutartį medžiagomis turėjo pasirūpinti atsakovas. Nebegalėdamas to įgyvendinti, atsakovas paprašė tai padaryti ieškovės.

24. Atsakovas turėjo suprasti, kad tinkamam vėdinamo fasado įrengimui laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-08-10 buvo būtina naudoti medžiagas, kurių įsigijimas taip pat reikalauja sąnaudų.

25. Apeliantės nuomone, teismo išvados, kad ieškovė įrodymais nepagrindė atsakovui išrašytos galutinės sąskaitos už medžiagas, jų kiekius, kainas, likučius, niekaip nesusiejamos su vartojimo rangos sutarties pagrindu – ieškovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamu įvykdymu.

26. Atsakovas D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo parengimą.

27. Nurodo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad už medžiagas atsakovas apmokės pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, o už darbą apmokės pagal Sutartį. Apeliantė 2023-06-18 ir 2023-07-01 atsakovui išrašė dvi sąskaitas faktūras sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui, kurias atsakovas apmokėjo.

28. Baigus darbus, 2023-08-10 pagal Sutartį už atliktus darbus atsakovas apeliantei sumokėjo 8 890 Eur. Apeliantė pateikė dar vieną 2023-08-10 išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 528 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Kadangi atsakovas apeliantei apmokėjo dvi sąskaitas 4 617,10 Eur sumai ir jo paskaičiavimu už sunaudotas medžiagas yra pilnai atsiskaitęs, sąskaitą, išrašytą 2023-08-10, 3 528 Eur sumai, jis atsisakė apmokėti.

29. Pažymi, kad aplinkybę, jog atsakovas pilnai atsiskaitęs už sunaudotas medžiagas įrodo apeliantės rašyta žinutė. Ji 2024-06-29 atsiuntė žinutę, kad 2024-07-01 išrašyta sąskaita bus galutinė ir daugiau medžiagų nebereiks pirkti.

30. Nurodo, kad Sutartyje nebuvo nurodyta kokios medžiagos ir koks kiekis bus naudojamas, nei kiek reikės sumokėti pinigų už sutartas medžiagas, t. y. nebuvo nurodyta darbų apimties visos kainos. Apeliantė silpnesnei sutarties šaliai – atsakovui privalėjo pateikti sąmatą ir nurodyti kiek kainuos darbai, kiek kainuos medžiagos.

31. Mano, kad apeliantės pateiktos sąskaitos atsakovui nėra informatyvios, sąskaitose nurodytos medžiagos dubliuojasi, yra įtrauktos medžiagos, kurios nebuvo panaudotos.

32. Ginčas kilo ne dėl darbų kokybės, bet ar atsakovas turi apmokėti ieškovės pateiktą dar vieną sąskaitą 3 528 Eur sumai, kai už dvi sąskaitas jau buvo apmokėjęs. Pagal MB „Metrija“ atliktus skaičiavimus atsakovas yra permokėjęs apeliantei už medžiagas. Apeliantės pateiktos sąskaitos neįrodo, kad būtent tiek medžiagų buvo sunaudota.

33. Ieškovė teisme negalėjo įrodymais pagrįsti 2023-08-10 išrašytos sąskaitos. Joje nėra duomenų apie galutinai sunaudotų medžiagų kiekius, kainas, todėl sąskaitos nepatvirtina, kokios ir kiek likusių medžiagų buvo sunaudota. Taip pat ir anksčiau pateiktose sąskaitose nėra duomenų apie tikslius sunaudotų medžiagų kiekius. Todėl apeliantės reikalavimas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atsakovui dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nesant atsakovo apeliacinio skundo dėl jo priešieškiniu keliamų reikalavimų atmetimo, plačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-06-02 ginčo šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) vėdinamo fasado įrengimo, 263 m² ploto. Atsakovas ir ieškovės direktorius tą pačią dieną pasirašė Sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėto vėdinamo fasado įrengimo (Darbas), kurioje nurodyta, kad darbų kaina sudaro 7 890 Eur. Ieškovė 2023-06-18 atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2 490 Eur sumai, 2023-07-01 ji atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2 127,10 Eur sumai. Šias sąskaitas atsakovas apmokėjęs. Į bylą pateikta 2023-08-10 ieškovės sąskaita AS0 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta atsakovui už atliktus darbus 8 890 Eur sumai. Tos pačios dienos kasos pajamų orderis serija PAJ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas už atliktus darbus su ieškove yra atsiskaitęs. Ieškovė 2023-08-10 atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 528 Eur sumai, kuria grindžia savo reikalavimą atsakovui atsiskaityti už jos teigimu likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Atsakovas šią sąskaitą apmokėti atsisakė.

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

38. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

39. Remiantis bylos duomenis ir ginčo šalių procesinėmis pozicijomis, nustatyta, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, įsipareigojo atlikti atsakovui jam priklausančio gyvenamojo namo vėdinamo fasado įrengimo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

40. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl darbų kainos tarp šalių nėra. Kaip minėta, atsakovas už juos yra atsiskaitęs, tačiau ieškovės vertinimu, atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs už vėdinamo fasado įrengimui panaudotas medžiagas.

41. Vartojimo rangos sutarties atveju, kaip ir bendrai rangos sutartyse, įstatyminis reguliavimas neriboja sutarties šalių teisės susitarti, iš kurios šalies – rangovo ar užsakovo – medžiagos bus atliekami rangos darbai (CK 6.647 straipsnis, 6.675 straipsnis). Darbų atlikimo iš užsakovo medžiagos ypatumai „Vartojimo rangos“ skirsnio normose nenustatyti, tačiau viena speciali taisyklė, skirta vartojimo rangai (buitinei rangai), yra „Bendrosiose nuostatose“ pagal CK 6.648 straipsnio 4 dalį, jeigu darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas, aprašymas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu.

42. Pabrėžtina ir tai, kad šalims tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau ir LAT) 2024-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

43. Apeliantės argumentai, kad teismas darydamas išvadą, kad atsakovas pagrįstai pasirinko teisę reikalauti, kad ieškovė pagrįstų atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą 3 528 Eur sumai, turėjo nurodyti kokį įstatyme įtvirtintą gynybos būdą atsakovas šiuo atveju naudoja, atmestini kaip nepagrįsti, nes akivaizdu, kad teismas šią išvadą grindė šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo aspektais. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus dėl atsakovui 2023-08-10 išrašytos sąskaitos už medžiagas pagrįstumo.

44. Ieškovė teikdama ieškinį pateikė statybinių medžiagų pirkimo dokumentus tik 1 957,72 Eur sumai, o atsakovo atstovui pareikalavus pateikti tokius dokumentus, kurie pagrįstų bendrą atsakovui pateiktų sąskaitų sumą už statybines medžiagas, ieškovė pateikė įvairių sąskaitų bendrai 6 814,72 Eur sumai, į ją įtraukdama ir tik 2023-08-10 jai UAB „Snetlauža“ išrašytą sąskaitą 1040 Eur sumai už pastolių nuomai.

45. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo šalys dėl dalies fasado įrengimo darbams atlikti būtinų medžiagų įsigijimo susitarė žodžiu, tačiau ieškovė, kaip verslo subjektas jokių preliminarių paskaičiavimų, t. y. sąmatos, kuri leistų nustatyti tiek šalių susitarimo turinį pinigine išraiška, tiek būtinų medžiagų charakteristikas, kiekį ir atitinkamas kainas atsakovui, kaip vartotojui taip ir nepateikė. Todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovė atsakovui, kaip vartotojui, turėjo padaryti namo fasado apdailos „Rockwool“ sistemai reikalingų medžiagų sąmatą, yra nepagrįstas, kaip, kad teigia apeliantė, nėra pagrindo.

46. Beje, atsakovo atstovas ne kartą reikalavo ieškovę pateikti įrodymus – finansinius medžiagų įsigijimo dokumentus, pagal atsakovui pateiktas visas sąskaitas. Tačiau ieškovė šia procesine teise nesinaudojo pakankamai aktyviai. Jos pateiktų sąskaitų bendra suma (6 814,72 Eur) nesutampa ir yra ženkliai mažesnė už atsakovui apmokėti pateiktas sąskaitas už medžiagas (8145,10 Eur). Be to, į išlaidas medžiagoms įsigyti, ieškovė įtraukė ir transportavimo paslaugų įkainius bei pastolių nuomą (1040 Eur), nors byloje neįrodinėjo, buvus tarp šalių susitarimą ir dėl įrangos darbams atlikti nuomos užsakovo sąskaita. Kita vertus sąskaita už pastolių nuomą išrašyta tą pačią dieną, kai atsakovas atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus ir į atsakovui pateiktą sąskaitą faktūrą 2023-08-10 pastolių nuomos išlaidos nėra įtrauktos.

47. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodymais nepagrindė atsakovui išrašytos galutinės sąskaitos už medžiagas, jų kiekius, kainas, likučius, kad iš ieškovės pateiktų medžiagų įsigijimo sąskaitų, teismui nėra galimybės nustatyti, kiek lygios skardos, kokie skardos gaminiai, hermetikai/klijai, tvirtinimo elementai fasadui, parapeto plokštės, koks bitumas stogui, kokie varžtai dailylentėms panaudoti, kokia jų kaina.

48. Apeliantės teikiamos kritinės pastabos teismo sprendime pateiktų CK 6.680 ir 6.334 straipsnių ir 6.363 straipsnio 9 dalies nuostatų analizei nesuponuoja vertinimo dėl teismo sprendimo prieštaringumo, kaip nurodo apeliantė.

49. Materialinės teisės normos, reglamentuojančios užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, vartotojo teisių gynimo galimybes, buvo aktualios ne ieškinio sprendimui, o dėl atsakovo priešieškiniu keliamo reikalavimo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo, kuomet anot atsakovo buvo sugadintos namo durys. Kadangi, kaip jau minėta, priešieškinio išsprendimo klausimas nepatenka į apeliacijos dalyką, todėl plačiau dėl šių aplinkybių pasisakyti pagrindo nėra.

50. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis).

51. Atsakovas į ieškovės reikalavimą atsiskaityti už darbams panaudotas medžiagas atsikirtinėjo ne netinkama atliktų darbų kokybe, bet argumentais, kad jis pagal šalių susitarimą už medžiagas jau buvo atsiskaitęs apmokėdamas 2023-06-18 ir 2023-07-01 pateiktas sąskaitas.

52. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į ginčo šalių pozicijas dėl aptariamos ginčo dalies, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti už sunaudotas medžiagas, atsakovas, nesutikdamas su mokėtina suma, galėjo atsikirtimuose remtis tik netinkama atliktų darbų kokybe.

53. Atsakovas, kaip jau minėta, už atliktus darbus yra pilnai atsiskaitęs, tiesioginių reikalavimų dėl darbų kokybės nereiškė, tik priešieškiniu prašė atlyginti žalą dėl ieškovės atliktų darbų metu sugadintų durų. Tad subjektyvi apeliantės nuomonė, kad atsakovas atsisakydamas apmokėti ieškovės pateiktą paskutinę sąskaitą už sunaudotas medžiagas siekia sumažinti darbų kainą, yra nepagrįsta bylos duomenimis. Juolab, kad pagal šalių sudarytos Sutarties priedą – sąmatą ieškovės atliktinų atsakovui priklausančiame objekte darbų kaina sudarė 7 890 Eur, o jau atsiskaitant už darbus, atsakovas neprieštaraudamas apmokėjo 8 890 Eur sumą, t. y. 1 000 Eur daugiau nei nurodyta sąmatoje.

54. Tai, kad darbų eigoje atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovei nei dėl suvartotų medžiagų kiekių, nei dėl kokybės, nei dėl kainų, neatleido ieškovės nuo pareigos įrodyti ieškinio reikalavimus. Taip pat šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad 2023-06-29 ieškovės atstovas susirašinėdamas žinutėmis su atsakovu nurodė, kad atsiųs dar vieną sąskaitą (galima suprasti, kad rašoma apie 2023-07-01 sąskaitą), ir patikslino, kad po tos sąskaitos dar bus viena – varžtelių paskutinei sienai ir trūks tik baltos langų skardos. Kas akivaizdžiai sudarė prielaidas atsakovui vertinti, kad po 2023-07-01, jis nepatirs ar patirs tik minimalias išlaidas medžiagoms, bet ne gaus apmokėjimui sąskaitą, kuri ženkliai viršijo ankstesniosiose sąskaitose nurodytas sumas.

55. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė keliamų reikalavimų neįrodė, vertinti kaip nepagrįstų, vien remiantis faktine aplinkybe, kad atsakovas apmokėjo ieškovės jam pateiktas dvi sąskaitas – faktūras, kuriose taip pat, kaip ir paskutinėje sąskaitoje (2023-08-10) nedetalizuoti sunaudotų darbams medžiagų kiekiai ir jų kainos. Darbų priėmimo – perdavimo akte taip pat neišskirti nei sunaudotų medžiagų, nei atliktų darbų kiekiai.

56. Be kita ko, šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama Sutartį ir su atsakove, veikė kaip verslo subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, dėl to jai yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, vykdant sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir koreguotus žodiniu šalių susitarimu. Taigi, ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kad šalys buvo sutarusios būtent dėl tokių išlaidų medžiagoms įsigyti, šias išlaidas pagrįsti atitinkamais įrodymais dėl konkrečių medžiagų, jų kiekių būtinybės, bei įsigijimo iš trečiųjų asmenų, o to nepadariusi, turi prisiimti prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

58. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui aktualias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

59. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

62. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo teisę atsakovas D. V., kuris pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme yra patyręs 350 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., el. b. l. 36, 38).

63. Šios atsakovo išlaidos neviršija patvirtintų Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11. punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-04-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Aukštaitijos stogai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėDalia PranckienėIgnas Totilas