Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams savininkui E. P. ir advokatui Arvydui Peneliui, atsakovui D. V. ir atsakovo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1. Priteisti iš atsakovo 3528,00 Eur skolos. 2. Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 3. Priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas iš pradžių žodžiu, o vėliau, t. y. 2023 m. birželio 2 d. raštu sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, vėdinamo fasado įrengimo, 263 m² ploto. Tarp šalių žodžiu buvo sutarta, kad už medžiagas atsakovas apmokės pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, o už darbą apmokės pagal Sutartį.

3. Ieškovė pagal Sutartį pradėjo rengtis darbams ir tuo tikslu kaupti reikalingas medžiagas. 2023 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą (toliau – sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2490,00 Eur sumai. Atsakovas šią sąskaitą apmokėjo. Ieškovė 2023 m. liepos 1 d. atsakovui išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2127,10 Eur sumai. Atsakovas iš šią sąskaitą apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad šios aplinkybės įrodo, jog tarp šalių buvo sutarta, kad už medžiagas atsakovas mokės pagal ieškovės pateiktas sąskaitas.

4. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. baigė darbus. Pagal Sutartį už darbus atsakovas ieškovei sumokėjo 8890,00 Eur. Tuo pačių ieškovė atsakovui pateikė ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3528,00 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Tačiau atsakovas atsisakė šią sąskaitą apmokėti.

5. Ieškovė raštu paragino atsakovą sumokėti skolą gražiuoju, neinicijuojant teisminio proceso. Atsakovas atsiliepime ieškovei nurodė, kad 3528,00 Eur skola nebus mokama, nes esą, ji yra menama. Tačiau ieškovės pateikiamos sąskaitos iš įvairių tiekėjų įrodo, kad ji pirko medžiagas atlikti sutartus darbus (pridedamos sąskaitos apie ieškovės pirktas medžiagas iš uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) „K. S. L.“, „K.“, „N.“, „S.“, A.“, „E. M.“, „J.“), todėl atsakovo skola nėra menama. Tai, kad ieškovės pirktos ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos medžiagos buvo panaudotos gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, vėdinamo fasado su pilna apdailą įrengimui, patvirtina pridedamos fotonuotraukos. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad buvo naudojama lygi skarda, įvairiausi skardos gaminiai, naudotas hermetikas, fasado tvirtinimo elementai, parapeto plokštės, bitumas stogui ir varžtai dailylentėms taip, kaip ir nurodyta sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas atsisakė apmokėti.

6. Ieškovė sprendžia, kad atsakovas be pagrindo nevykdo savo prievolės apmokėti sąskaitą už medžiagas, kurias ieškovė sunaudojo jo gyvenamo namo vėdinamo fasado su pilna apdaila įrengimui. Tokiu būdu, ieškovė turi teisę teisminiu keliu reikalauti atsakovą įvykdyti prievolę bei sumokėti su tuo susijusias visas patirtas išlaidas.

7. Atsakovas ieškinio pateikimo dieną ieškovei yra skolingas 3528,00 Eur už medžiagas, todėl šią skolą ieškovė prašo priteisti. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad atsakovas nepateikė tinkamų bei pakankamų leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būtent dėl ieškovės neteisėtų ir kaltų veiksmų jis patyrė žalą. Pažymėtina, kad įrodymų, kuriais remdamasi atsakovas įrodinėja durų apgadinimus ir žalos dydį, patikimumas abejotinas, nes ieškovė jų nustatyme nedalyvavo.

9. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškovei pradedant namo remonto darbus, durys buvo naujos ir neapgadintos, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, namas yra senas. Tai reiškia, kad durys galėjo būti apgadintos dar iki ieškovei pradedant darbus pagal šalių sudarytą Sutartį.

10. Ieškovei yra nesuprantamas atsakovo nurodytas žalos dydis ir, kaip fotonuotraukose fiksuoti defektai siejami su tariamais neteisėtais ieškovės veiksmais, kurie nulėmė priešieškinio dalyke prašomos priteisti žalos sumą. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad egzistuoja nors viena sąlyga ieškovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti, priešieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

11. Ieškovė pažymėjo, jog darbus pagal Sutartį baigė dar 2023 m. rugpjūčio 10 d. Tuo metu atsakovo nebuvo Lietuvoje, todėl 2023 m. rugsėjo 16 d. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą išsiuntė elektroniniu paštu. 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovas elektroniniu paštu atsakė, kad šio akto nepasirašys, todėl pagal įstatymą ieškovė pasirašė už atsakovą.

12. Pagal Sutarties 3.3 p. atsakovas buvo įsipareigojęs parūpinti visas reikalingas medžiagas vėdinamo fasado įrengimui. Tačiau nuo statybos pradžios iki jos pabaigos atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo parūpinti statybai reikalingų medžiagų. Kadangi atsakovas negalėjo įgyvendinti Sutarties 3.3 p., tai šalys žodžiu sutarė, kad vadovaujantis kooperavimosi pareiga, būtent ieškovė parūpins medžiagas reikalingas atlikti vėdinamo fasado darbams su pilna apdaila (Sutarties 2.1 p.).

13. Rašytiniais paaiškinimais ieškovė paaiškino, jog atsakovo prašymu gyvenamojo namo fasado apdailos darbus atliko jo pasirinkta sistema („Rockwool“ kietąja vata) ir pritarimu už 7890,00 Eur (30,00 Eur x 263 m² = 7890,00 Eur). Su atsakovu pradžioje susitarė, kad medžiagomis pasirūpins jis pats, tačiau artėjant darbų pradžiai (2023 m. birželio 12 d.) jis paprašė pasirūpinti likusiomis medžiagomis fasado įrengimui. Paaiškino, jog atsakovas po truputį pirko medžiagas – medieną, akmens vatą, apdailos dailylentes ir akmens skalūno plokštes apdailai (ieškovės teigimu, – 5 proc. medžiagų, reikalingų darbams pradėti). Darbų eigoje atsakovas apmokėjo dvi sąskaitas (4617,10 Eur) už medžiagas. Mano, jog atsakovas, nesutikdamas su ginčo suma, galėjo atsikirtimuose remtis tik netinkama atliktų darbų kokybe, bet ne mažosios bendrijos (toliau – MB) „M.“ skaičiavimais dėl sunaudotų medžiagų, atliekant tokio pobūdžio darbus. Atsakovui pageidaujant pasirūpinti reikiamomis statybinėmis medžiagomis, sąmata nebuvo sudaryta. Tik už darbą pas atsakovą buvo sutarta suma – 7890,00 Eur (Sąmata Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Atstovai iš esmės rėmėsi atsiliepime į priešieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais.

15. Savininkas papildomai paaiškino, jog dėl (namo) fasado įrengimo su juo susisiekė atsakovas. Susitiko pas jį objekte, kur atsakovas paaiškino, kad nori, jog fasado darbai būtų atlikti pagal jo sistemą. Atsakovui buvo įdomu tik darbų kaina, nes visomis medžiagomis pasirūpins jis pats. Prasidėjus darbams pirmą – antrą darbų savaitę pagal šalių pasirašytą Sutartį iškilo toks (atsakovo) prašymas, kad medžiagomis pasirūpintų ieškovė. Žodžiu susitarė, kad už medžiagas išrašys sąskaitą, kurią atsakovas apmokės. Pažymėjo, jog atsakovas dvi sąskaitas (už medžiagas) apmokėjo, o paskutinė (trečia) liko neapmokėta. Nurodė, kad sąskaitas siuntė atsakovui elektroniniu paštu, šalys bendravo žinutėmis. Už darbus atsakovas yra atsiskaitęs 8890,00 Eur. Kitam objektui ieškovė medžiagų nesunaudojo, yra pateiktos teikėjų sąskaitos dėl medžiagų ir jų kiekio. Yra susipažinęs su (MB „M.“) skaičiavimais dėl sunaudotų medžiagų, tačiau tik jis žino kiek yra medžiagų sunaudota. Su priešieškiniu nesutinka, nes (namo) durų tikrai nesugadino, jų nesubraižė, jokių priekaištų iš atsakovo pabaigus darbus nebuvo. Darbus atsakovui pagal Sutartį atliko kokybiškai. Atsakovas pretenzijas dėl durų sugadinimo pradėjo reikšti tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo.

16. Ieškovės atstovas advokatas papildė, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovas šiomis teisės normomis nesinaudoja, tačiau atsisako ieškovei sumokėti už sunaudotas medžiagas. Tik statybos rangos darbų eigoje atsakovas gali reikšti pretenzijas dėl medžiagų kokybės ar jų sunaudojimą. Pagal įstatymą atsakovas nepranešęs apie pastebėtus trūkumus darbų eigoje netenka teisės jais remtis ateityje. Tų darbų atlikimo eigoje iki jie buvo užbaigti iš atsakovo nebuvo pareikšta jokių pretenzijų nei dėl ieškovės naudojamų medžiagų, kiekio, kokybės, ar atliekamų darbų kokybės. Atsakovas dvi ieškovės sąskaitas dėl darbams sunaudotų medžiagų yra apmokėjęs. Pažymėjo, kad atsakovas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl iš esmės be pagrindo nevykdo savo prievolės apmokėti sąskaitą už sunaudotas medžiagas. MB „M.“ atlikti skaičiavimai negali byloje daryti jokios įtakos teismo sprendimui, nes ne ji atsakinga yra už atliktų darbų kokybę ir ji nėra Sutarties šalis. Dėl pareikšto priešieškinio atstovas nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog durys yra pralaidžios šalčiui ar kitaip blogos yra. Nėra duomenų, jog šių durų negalima naudoti pagal paskirti ir duomenų, jog durų sugadinimą atliko ieškovės darbuotojai. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kad atlyginti padarytus nuostolius, negalima tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimų.

17. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1. Priteisti iš ieškovės 990,00 Eur žalos atlyginimui. 2. Priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 3. Priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Priešieškinyje nurodė, jog ieškovei atliekant vėdinamo fasado su pilna apdaila darbus pagal 2023 m. birželio 2 d. Sutartį, buvo sugadintos atsakovo namo durys. Priešieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais: penkios sugadintų durų nuotraukos. Padarytą žalą atsakovas įvertino 990,00 Eur, t. y. 890,00 Eur durų su pritraukėju kaina ir 100,00 Eur durų pakeitimas.

19. Atsakovas duris įvertino pagal analogiškų durų vidutinę vertę ir naudą, kuria galima iš jų gauti. Šią sumą žalai atlyginti atsakovas prašo priteisti iš ieškovės.

20. Kartu su priešieškiniu pateiktu atsiliepimu atsakovas visiškai nesutiko su ieškovės ieškiniu. Nurodė, kad prievolė atsiskaityti su ieškove kyla tik priėmus atliktus darbus pagal aktą (Sutarties 3.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų išrašiusi sąskaitas po pasirašyto atliktų darbų akto.

21. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas sudaro pagrindą jos ieškinį atmesti.

22. Teismo posėdyje atsakovas ir atsakovo atstovas prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, o ieškinį atmesti. Atstovas iš esmės rėmėsi procesiniuose priešieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais tiek dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo, tiek dėl ieškinio reikalavimų atmetimo. Atsakovas iš esmės patvirtino ieškovės atstovo savininko nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas leido ieškovei imti medžiagas darbams, išrašant sąskaitas, kurias pažadėjo apmokėti. Pradžioje buvo sumokėta ieškovei už medžiagas, kuri žadėjo pateikti sąskaitas, čekius (dėl medžiagų). 2023 m. liepos 13 d. ieškovei medžiagų netrūko, jų atsakovo nupirkti neprašė, ką rodo ir šalių susirašinėjimas. Tačiau (ieškovė) darbų pabaigoje pateikė sąskaitą (dėl medžiagų), tačiau sąskaitų dėl įsigytų medžiagų jam ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad sąskaitose nėra duomenų apie sunaudotų medžiagų kiekius, o teismui ieškovės pateiktos sąskaitos šių kiekių ir sunaudotų medžiagų nepatvirtina, pridėti net sau (ieškovei) pirkti įrankiai. Mano, jog apmokėjęs ieškovei dvi sąskaitas, yra jos sąskaitas (už medžiagas) praktiškai padengęs. Kreipėsi į atestuotą įmonę, kuri suskaičiavo medžiagas (reikalingas fasado įrengimui) ir realius jos kiekius. Atsakovas yra apmokėjęs ieškovei už pagal Sutartį atliktus darbus ir papildomus darbus. Skaičiavo, kad maksimaliai (namo) karkaso padarymas be apdailos medžiagos turėjo kainuoti iki 15,00 Eur/m². Nurodė, jog iš savęs prisidėjo per pusę prie ieškovės medžiagų nupirkimo. Pažymėjo, jog prašė ieškovės darbus atlikti pagal Sutartį kokybiškai ir jie padaryti gerai. Namo fasado apdailos „Rockwool“ sistemai reikalingų medžiagų ieškovė sąmatos nepadarė. Dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino ir pateikė įrodymus, jog sugadintas durų karkasas, suplonėjusi plastmasė, prie kiekvienų vyrių pažeistas durų sluoksnis ir nuo oro poveikio jos prakiurs, eis vanduo ir jos bus netinkamos naudojimui, peršals, sudrėks. Šiuo metu per duris eina šaltis, jos sunkiai varstosi. Durų sugadinimus pamatė tik grįžęs (į Lietuvą), o ieškovė su juo jau nebebendravo. Patvirtino, kad dėl padarytos žalos reikės keisti visas duris. Pažymėjo, kad ieškovė pridėjo nuotrauką, iš kurios matyti, kad durys ne iki galo apskardintos, todėl nesugadintos. Gręžiant skyles skardelės skardinimui ieškovės darbų eigoje ir įvyko durų sugadinimas.

23. Atsakovės atstovas advokatas papildė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nesumokėtų pinigų už tam tikras medžiagas, kurios buvo panaudotos atsakovo namo remontui. Pagal šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nurodyta nei kiek kainuos darbai, nei kokios medžiagos, nei kiek reikės sumokėti pinigų už sutartas medžiagas, t. y. nebuvo nurodyta darbų apimties visa kaina. Tarp šalių susiklostė vartotojiški santykiai, nes atsakovas vartotojas, ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis paslaugas, atsakovas – vartotojas. Ieškovė silpnesnei sutarties šaliai privalėjo pateikti sąmatą ir nurodyti kiek kainuos darbai, kiek kainuos medžiagos, kad atsakovas žinotų kiek jam už visa tai reikės sumokėti. Nuo susitarimo, jog ieškovė nupirks likusias medžiagas, kurios reikalingos fasado darbams, turėjo sudaryti sąmatą ir nurodyti kokios bus medžiagos, kiek reikės mokėti, kad atsakovas žinotų, kiek jam visa tai kainuos. Susiklosčius piniginiams, santykiams atsakovas ieškovei pervedė per du kartus 4617,10 Eur sumą. Ieškovės pateiktos sąskaitos atsakovui nėra informatyvios, nenurodytos medžiagos, nenurodyti jų kiekiai. Ginčas kilęs ne dėl darbų kokybės, bet ar atsakovas turi apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą 3528,00 Eur sumai. Atsakovas nežino už ką jam mokėti ieškovei. Pagal MB „M.“ atliktus skaičiavimus atsakovas byloje yra kaip ir permokėjęs ieškovei už medžiagas. Ieškovės pateiktos sąskaitos neįrodo, kad būtent tiek medžiagų yra sunaudota pas atsakovą. Nėra ginčo nei dėl darbų kokybės, nei atsiskaitymo už atliktus darbus. Priešieškinys yra įrodytas atsakovo paaiškinimu, pridėta pažyma, fotonuotraukomis, todėl jis turi būti tenkintinas.

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 2 d. tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) ir D. V. (užsakovas) sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (Biržuose) vėdinamo fasado įrengimo, 263 m² ploto. Pateikta sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėto vėdinamo fasado įrengimo (Darbas). 2023 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2490,00 Eur sumai (pridedamas el. laiškas dėl šios sąskaitos siuntimo). Atsakovas šią sąskaitą apmokėjo. Ieškovė 2023 m. liepos 1 d. atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptoms medžiagoms vėdinamo fasado įrengimui 2127,10 Eur sumai (pridedamas el. laiškas dėl šios sąskaitos siuntimo). Atsakovas iš šią sąskaitą apmokėjo. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3528,00 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Atsakovas šios sąskaitos nėra apmokėjęs. Byloje yra raginimas atsakovui sumokėti skolą gražiuoju, neinicijuojant teisminio proceso ir atsakovo atsiliepimas į raginimą. Ieškovė pateikė sąskaitas iš įvairių tiekėjų dėl pirktų medžiagų atlikti sutartus darbus (pridedamos sąskaitos apie ieškovės pirktas medžiagas iš UAB „K. S. L.“, „K.“, „N.“, „S.“, A.“, „E. M.“, „J.“, „B.“, „S.“, „L.“). Ieškovė pateikė fotonuotraukas AS foto 1-15 dėl sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų medžiagų naudojimo vėdinamo fasado su pilna apdaila įrengimui (duomenys neskelbtini), Biržuose. Pagal Sutartį už darbus atsakovas ieškovei sumokėjo 8890,00 Eur. Pateiktas 2023 m. rugsėjo 16 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir D. V. atsakymas dėl jo pasirašymo. Ieškovė pateikė durų fotonuotrauką.

25. Atsakovas pateikė sugadintų durų nuotraukas. 2017 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D. V. iš UAB „R.“ užsakė pvc lauko duris, vidines duris (gaminių ir darbų vertė 1150,00 Eur). Pateiktas UAB „R.“ 2023 m. lapkričio 27 d. Defektinis aktas. Atsakovas pateikė sąskaitas iš įvairių tiekėjų dėl pirktų medžiagų ir paslaugų (pridedamos sąskaitos apie atsakovo pirktas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „S.“, „L.“, „V.“). Pateiktas MB „M.“ Atliktų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), Biržuose, kiekių įvertinimas

26. Į bylą pateiktas ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimas.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

27. Kaip teismo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinyje (priešieškinyje) suformuluotas reikalavimas (ieškinio ar priešieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas pažymi, jog ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį vertina pagal juose suformuluotus reikalavimus šios civilinės bylos nagrinėjimo ribose.

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3528,00 Eur skolos už medžiagas vėdinamo fasado įrengimui. Pagal 2023 m. birželio 2 d. tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) ir D. V. (užsakovas) sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (Biržuose) vėdinamo fasado įrengimo, 263 m² ploto, 3.3 p. užsakovas (atsakovas) buvo įsipareigojęs parūpinti visas reikalingas medžiagas vėdinamo fasado įrengimui. Tačiau nuo statybos pradžios iki jos pabaigos užsakovas (atsakovas) negalėjo įgyvendinti Sutarties 3.3 p., todėl šalys žodžiu sutarė, kad vadovaujantis kooperavimosi pareiga, ieškovė (vykdytojas) parūpins medžiagas reikalingas atlikti vėdinamo fasado darbams su pilna apdaila (Sutarties 2.1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad vykdytojas (ieškovė) pasirūpino medžiagomis vėdinamo fasado įrengimui ir vėdinamą fasadą įrengė bei į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė darbų atlikimo sutartis, teismas sprendžia, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 4 dalis).

30. Nustatyta, jog pagal abiejų šalių žodinę rašytinės vartojimo rangos sutarties korekciją ieškovė (rangovas) įsipareigojo atsakovui (užsakovui) įrengti vėdinamą fasadą, įsipareigojant pasirūpinti visomis reikalingomis medžiagomis vėdinamo fasado įrengimui, o šis įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Įstatymas nenumato vartojimo rangos sutartims privalomos rašytinės formos, todėl šalių sudaryta sutarties dalies korekcija dėl to, kas pasirūpins vėdinamo fasado įrengimui reikalingomis medžiagomis, formos aspektu gali būti galiojanti.

31. Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžimą, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atsakovas už medžiagas yra ieškovei sumokėjęs 4617,10 Eur, tačiau nėra atsiskaitęs už jos išrašytą galutinę 3528,00 Eur sumos sąskaitą už medžiagas vėdinamo fasado įrengimui.

32. Jeigu darbai atliekami iš rangovo medžiagos, užsakovas sutarties sudarymo metu sumoka visą ar dalį medžiagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu atlikus darbą (CK 6.675 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog apmokėjęs ieškovei dvi sąskaitas, yra jos sąskaitas (už medžiagas) praktiškai padengęs. Teismas su šiais atsakovo argumentais visiškai sutinka. Atsakovas pagrįstai pasirinko teisę reikalauti, kad ieškovė pagrįstų 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3528,00 Eur sumai už likusias sunaudotas darbams atlikti medžiagas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė turėjo įrodymais pagrįsti atsakovui išrašytą galutinės sąskaitos už medžiagas pagrįstumą.

33. Vartojimo rangos teisės normos neapsprendžia situacijos, kai tarp šalių kyla ginčas dėl galutinai suvartotų medžiagų kiekių, kai rangovas atlieka sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis. Tačiau vertinant atsakovui 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateiktą sąskaitą, joje nėra duomenų apie galutinai sunaudotų medžiagų kiekius, kainas, todėl visiškai sutiktina su atsakovu, kad teismui ieškovės pateiktos sąskaitos šių kiekių ir sunaudotų likusių medžiagų nepatvirtina. Pažymėtina, jog ir kitose dvejose sąskaitose nėra duomenų apie sunaudotų medžiagų kiekius. Byloje nėra ginčo dėl prekių kainos, tačiau teismo vertinimu, ieškovė atsakovui, kaip vartotojui, turėjo padaryti namo fasado apdailos „Rockwool“ sistemai reikalingų medžiagų sąmatą.

34. Nors ieškovė pateikė fotonuotraukas ir sąskaitas iš įvairių tiekėjų, kurios įrodo, kad ji pirko medžiagas atlikti sutartus darbus (pridedamos sąskaitos apie ieškovės pirktas medžiagas iš uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) „K. S. L.“, „K.“, „N.“, „S.“, A.“, „E. M.“, „J.“), tačiau teismui nėra galimybės nustatyti, kiek lygios skardos, kokie skardos gaminiai, hermetikai/klijai, tvirtinimo elementai fasadui, parapeto plokštės, koks bitumas stogui, kokie varžtai dailylentėms panaudoti, kokia jų kaina. Atsakovas taip pat pateikė sąskaitas iš įvairių tiekėjų dėl pirktų medžiagų ir paslaugų (pridedamos sąskaitos apie jo pirktas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „S.“, „L.“, „V.“). Susirašinėdama su atsakovu ieškovė atsakovui taip pat yra nurodžiusi, jog po šitos (antros) sąskaitos dar bus varžtelių truputis paskutinei sienai ir trūks tik baltos langų skardos. Dėl to ir atsakovui pagrįstai kilo abejonių, vertinant ir pateiktus į bylą MB „M.“ skaičiavimais, kiek sunaudota medžiagų, atliekant tokio pobūdžio darbus.

35. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurios pagrindinė veikla pagal viešai skelbiamus duomenis yra stogų dangos, paslaugos, turėjęs patirties sudaryti sutartis dėl paslaugų suteikimo ir medžiagų įsigijimo. Vertindamas įrodymų visumą, atsakovo, šalių atstovų pasisakymus, teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodymais nepagrindė atsakovui išrašytos galutinės sąskaitos už medžiagas, jų kiekius, kainas, likučius, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185, 178 straipsniai).

36. Atsakovo nepasirašytas 2023 m. rugsėjo 16 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto vertinimas esminės įtakos šalių ginčui neturi, nes atsakovas už darbus ieškovei yra atsiskaitęs, ginčo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nėra.

37. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis.

38. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai yra esminis sutarties pažeidimas. Šie užsakovės teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo (atsakovo) teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

39. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 990,00 Eur žalos atlyginimui. Savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusi šalis – vartotojas, t. y. šiuo atveju – atsakovas.

40. Ieškovė pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo. Nuostolius nagrinėjamos bylos atveju turtinę žalą sudaro 890,00 Eur durų su pritraukėju kaina ir 100,00 Eur durų pakeitimas.

41. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovei yra nesuprantamas atsakovo nurodytas žalos dydis, nes atsakovas užsakė pvc lauko duris, vidines duris (gaminių ir darbų vertė 1150,00 Eur). Atsakovo paskaičiuota durų su pritraukėju kaina ir jų pakeitimas kelia teismui pagrįstas abejones dėl žalos dydžio. Atsakovo pateiktose fotonuotraukose fiksuoti defektai siejami su tariamais neteisėtais ieškovės veiksmais, kurie nulėmė priešieškinio dalyke prašomos priteisti žalos sumą, tačiau iš tiesų atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja nors viena sąlyga ir ieškovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovės pateikta fotonuotrauka padaryta ieškovei nebaigus visų darbų, todėl negali būti neginčijamu įrodymu, kad ir po darbų pabaigos durys buvo be apgadinimų.

42. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas pretenzijas dėl durų sugadinimo pradėjo reikšti tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas pažymi, kad nors byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančio namo durys yra apgadintos (pagal 2023 m. lapkričio 27 d. Defektinį aktą pažeista durų varčia ir durų užpildas), tačiau atsakovui nereiškiant pretenzijų dėl darbų kokybės, iš esmės toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip ieškovės nekokybiškų darbų pasekmė. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodė, jog pažeistoje vietoje pradėjo luptis laminatas, kad durų negalima naudoti pagal paskirtį.

43. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų argumentų visumą, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl 990,00 Eur žalos priteisimo iš atsakovo. Teismas taikydamas dėl žalos atlyginimo kaip ieškovės (vartotojos) teisių gynybos būdą, vertino šios konkrečios vartojimo rangos sutarties dalyko specifiką, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės atliktų darbų nekokybiškumo, todėl atsakovo priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.678 straipsnio 3 dalis, CPK 176, 178, 185 straipsniai).

44. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, netenkintini ir šalių išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

45. Bylinėjimosi išlaidas šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.

46. Byloje atmestas ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys. Nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Todėl ieškovės patirtos 1600,00 Eur (1200,00 + 400,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 80,00 Eur žyminio mokesčio ir atsakovo patirtos 800,00 bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 30,00 Eur žyminio mokesčio bei 260,00 Eur išlaidos už sąmatos sudarymą paliktinos kiekvienai iš šalių (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Teismo patirtos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnės už minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną sumą, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nepriteisti iš šalių viena kitai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.