Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2A-433-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-26Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-08-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2A-433-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00895-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.)
Ieškovas
Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
L. L., A. L., R. K., S. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 433 - 252 - 2012

Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00895-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.8; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-266/2012 pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškių V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams L. L., A. L., R. K. ir S. K., institucijai, teikiančiai išvadą, - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti N. K. ir S. K. iš atsakovų L. L., A. L., R. K. ir S. K. solidariai po 15 000 Lt (viso 30 000 Lt) V. K. ir J. L. veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog 2011-07-12 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas bendraieškės V. K. pareiškimas apie tai, kad jos mažamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkino atsakovų R. K., S. K. sūnus V. K. ir L. L. ir A. L. sūnus J. L.. Surinkus medžiagą buvo konstatuota, jog V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 150/1 straipsnio 1 dalies, t. y. lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, sudėtis. 2011-07-15 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes V. K. ir J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie galėtų atsakyti baudžiamąja tvarka. Prokuroras nurodė, jog dėl V. K. ir J. L. nusikalstamų veiksmų N. K. ir S. K. yra padaryta neturtinė žala, todėl prokuroras, konstatuodamas, jog mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, ir taip liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas, vadovaudamasis CPK 49 str. nuostatomis, kreipėsi su ieškiniu į teismą viešajam interesui apginti. Nurodė, jog bendraieškiai ir atsakovai yra giminės, todėl dėl interesų konflikto negali tinkamai apginti savo vaikų teisėtų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2011-07-12 policijos komisariate buvo gautas bendraieškės V. K. pareiškimas, jog jos mažamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkino R. K. ir S. K. sūnus V. K. ir L. L. ir A. L. sūnus J. L.. Surinkus medžiagą dėl šio pareiškimo, 2011-07-15 policijos pareigūnė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatavo, jog V. K. ir J. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 151/1 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai, tačiau šie vaikai V. K. ir J. L. neturėjo tokio amžiaus, kuriam esant gali atsakyti baudžiamąja tvarka. Šios medžiagos pagrindu Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., CPK 49 str. 1 d., gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs ieškovą, atsakovus, institucijos, teikiančios išvadą, atstovą, teismas nenustatė viešojo intereso buvimą. O būtent: mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus, kurie yra veiksnūs, jiems neapribota tėvų valdžia, tačiau jie nesikreipė į prokurorą su prašymu apginti jų vaikų interesus, nors įstatymas jiems patiems suteikia visas teises, jei jie mano, jog jų vaikų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiųjų mažamečių vaikų tėvai į teismo posėdį neatvyko, teismui atsiuntė pareiškimą, jog visiškai nepalaiko prokuroro ieškinio ir kategoriškai atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog prokurorui nebuvo jokio pagrindo, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog 2011-07-11 įvykio metu visi vaikai buvo mažamečiai, todėl konstatuoti, jog V. K. ir J. L. veiksmai buvo jų lytinės aistros tenkinimas, nėra jokio pagrindo, t. y. negalima kategoriškai teigti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 151/1 str. 1 d., padarymą. Be to, bendraieškiai V. K. ir V. K. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų pasekmių. Jie labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas išaiškėjo. Liekamieji reiškiniai išnyko, ką konstatavo psichologė. Teismas taip pat nenustatė ir kitų sąlygų, būtinų neturtinei žalai priteisti. Tokiu būdu, teismas prokuroro reikalavimą priteisti neturtinę žalą, padarytą nusikaltimu, laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, prokuroras galėjo savarankiškai kreiptis į teismą, net ir nesant bendraieškių prašymo. Sutikus su Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo argumentacija, kad viešojo intereso pažeidimo byloje nėra, reikštų, kad ieškinys negalėjo būti reiškiamas, nepaisant faktinių aplinkybių. Byloje surinkti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bendraatsakovių vaikų – V. K. ir J. L. veiksmai mažamečių N. K. ir S. K. atžvilgiu juos sukrėtė, jiems buvo teikiama psichologo pagalba, t. y. jų atžvilgiu buvo taikoma prievarta ir padaryta žala. Nukentėjusiųjų mažamečių tėvams nepareiškus ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės ir negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas. Todėl tai, kad jų tėvai nesikreipė į prokurorą, prašydami apginti vaikų interesus, nėra pagrindo laikyti, kad prokuroras be jokio pagrindo reiškė ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2007). Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Šių esminių nuostatų laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pasisakė dėl viešojo intereso nebuvimo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad prokurorui nebuvo jokio pagrindo, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu. O būtent – nukentėjusieji mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus V. K. ir V. K., tėvai yra veiksnūs, jiems neapribota tėvų valdžia. Taigi, šiuo atveju mažamečių vaikų tėvai, manydami, jog jiems padaryta žala ( tiek turtinė tiek neturtinė ), turi teisę patys ginti jų interesus. Tačiau priešingai, jie nesikreipė į prokurorą su prašymu apginti jų vaikų interesus, teismo prašė netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo. Teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tokia jo teisė nustatyta CPK 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. 7 p. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Tačiau būtent galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog buvo pažeistos mažamečių vaikų N. K. ir S. K. teisės ir teisėti interesai dėl 2011-07-11 įvykio, savaime nereiškia, kad egzistuoja viešasis interesas, sudarantis pagrindą prokurorui reikalauti priteisti neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina skundo argumentus, jog liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad vaikai būtų patyrę baimę, fizinį skausmą, nepatogumus. Tiek iš nukentėjusiųjų vaikų N. K. ir S. K., tiek iš V. K. ir J. L. paaiškinimų galima spręsti, jog viskas vyko žaidimo forma. Kaip matyti, vaikai labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas apskritai išaiškėjo. Byloje esanti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad psichologo konsultacijos N. K. ir S. K. buvo nutrauktos, kai psichologė konstatavo, kad išliekamieji reiškiniai išnyko. Konstatuotas tik tikėtinumo faktas, kad nepilnamečiai V. K. ir J. L. savo veiksmais padarė žalos nepilnamečių N. K. ir S. K. psichologinei sveikatai (b. l. 65-66). Bendraieškiai V. K. ir V. K. taip pat nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų pasekmių.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė