Utenos apylinkės teismo sprendimas

2012-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-58-266/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-26Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-08-30Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-05-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
2-58-266/2012
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00895-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
Anykščių rajono apylinkės vyriausiajam
Atsakovas
L. L., A. L., R. K., S. K.
Civilinė byla Nr. 2-58-266/2012Proceso Nr. 2-14-3-00895-2011-6
Procesinio dokumento kategorija: 44.5.2;113.8;116(S)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė ,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,

dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui Ričardui Juozainiui,

atsakovams L. L., A. L.,nedalyvaujant bendraieškiams V. K. ir V. K.,nedalyvaujant atsakovams R. K. ir S. K.,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškių V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams L. L., A. L., R. K. ir S. K. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir-,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti N. K., S. K. iš atsakovų L. L., A. L., R. K. ir S. K. solidariai po 15 000 litų , viso 30 000 litų V. K. ir J. L. veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog 2011m. liepos 12d., Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas bendraieškovės V. K. pareiškimas apie tai, kad jos mažamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir S. K. , gim. (duomenys neskelbtini), tvirkino atsakovių R. K., S. K. sūnus V. K. ir L. L. ir A. L. sūnus – J. L.. Surinkus medžiagą buvo konstatuota, jog V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L. , gim. (duomenys neskelbtini)veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 150/1 straipsnio 1 dalies , t.y. lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą) sudėtis. 2011m. liepos 15d., nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes V. K. ir J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie galėtų atsakyti baudžiamąją tvarka. Prokuroras nurodė, jog dėl V. K. ir J. L. nusikalstamų veiksmų N. K. ir S. K. yra padaryta neturtinė žala, todėl prokuroras , konstatuodamas, jog mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, ir taip liko neužtikrintas neturtinės žalos , padarytos asmeniui dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų atlyginimas , vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio nuostatomis kreipėsi su ieškiniu į teismą viešėjam interesui apginti ir prašo jo ieškinį tenkinti. Taip pat prokuroras nurodė, jog bendraieškiai ir atsakovai yra giminės, todėl dėl interesų konflikto negali tinkamai apginti savo vaikų teisėtus interesus . Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog atsižvelgiant atsakovų turtinę padėtį , gali būti mažintinas neturtinės žalos priteisimas.

Bendraieškiai V. K. ir V. K. į teismo posėdį neatvyko. Teismui atsiuntė pareikšimą, jog jie nepalaiko prokuroro ieškinio , kategoriškai jo atsisako ir nereikalauja jokios moralinės žalos atlyginimo. Į teismo posėdį neatvyks, nes augina du mažamečius vaikus, kurių neturi kur palikti.

Atsakovai L. L. , A. L. ir jų atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Šioje byloje nėra jokio juridinio pagrindo ieškovui , ginant viešąjį interesą , reikšti ieškinį ir prašyti priteisti neturtinės žalos, nes yra mažamečių vaikų tėvai, jiems tėvų valdžia neapribota ir jie patys gali apginti savo vaikų teises, jei manys, jog jos pažeistos. Tačiau, kaip matyti iš jų pareiškimo, jie kategoriškai atsisako neturtinės žalos priteisimo. Be to, atsakovų atstovas nurodė, jog , jei teismas manytų kitaip, tai prašė ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą , grindžia tuo, jog atsakovų vaikų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 151/1 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tai niekuo nepagrįstas motyvas, nes atsakovų vaikai V. K. ir J. L. yra mažamečiai ir negali atsakyti baudžiamąja tvarka, nes nėra nusikalstamos veikos subjektai . Pagal minėto straipsnio nuostatas tokie veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Šiuo atveju visi vaikai buvo mažamečiai, todėl negali būti jokių išvadų apie bet kokio nusikaltimo buvimą. Nei vienas iš vaikų nesuprato kaip lytinės aistros tenkinimą, tai buvo jų žaidimas. Surinktoje medžiagoje teigiama, jog įvykis buvo filmuojamas, tačiau renkant medžiagą nebuvo imtasi priemonių filmuotą medžiagą išimti, todėl negalima įvertinti vaikų reakcijos tų veiksmų metu. Prokuroro teiginiai , jog vaikai patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus ir baimę, niekuo neįrodyti ir yra tik deklaratyvūs , todėl negali būti vertinami kaip įrodymas neturtinei žalai priteisti. Iš esamos medžiagos matyti, jog vaikams tie veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių . Be to, atsakovų turtinė padėtis yra labai bloga, jie augina tris mažamečius vaikus. L. L. niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą, registruota darbo biržoje. Atsakovas A. L. dirba, tačiau jo uždarbis minimalus. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinį prašė atmesti.

Atsakovai R. K. ir S. K. į teismo posėdį neatvyko. Nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį. Teismo šaukimai atvykti į teismo posėdį jiems įteikti asmeniškai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Institucijos, duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaikų V. K. ir J. L. elgesys buvo svarstytas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijoje.. Jiems buvo paskirtos minimalios priežiūros priemonė – psichologo konsultacijos. Bendraieškovė V. K. atvykusi į skyrių paaiškino, jog ieškinio nepalaiko ir nereikalauja moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog jos vaikai po šio įvykio jautė kaltės jausmą, kad toks faktas išaiškėjo , tačiau jokių neigiamų veiksmų nėra išlikę. V. K. nurodė, jog atsakovai R. K. ir S. K. yta jos vyro V. K. tėvai . Skyriaus atstovė nurodė, jog jei bus įrodyta , kad mažamečiams vaikas N ir S. K. buvo padaryta žalą, tuomet mano, jog yra pagrindas priteisti jiems neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga , ieškovo, atsakovų paaiškinimais nustatyta, jog 2011-07-12 policijos komisariate buvo gautas bendraieškės V. K. pareiškimas , jog jos mažamečius vaikus N, gim. (duomenys neskelbtini) ir S, gim. (duomenys neskelbtini) tvirkino R. K. ir S. K. sūnus V. K. ir L. L. ir A. L. sūnus J. L. . Surinkus medžiagą dėl šio pareiškimo, 2011-07-15 policijos pareigūnė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą . Nutarime konstatavo, jog V. K. ir J. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 151/1 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai , tačiau šie vaikai V. K. ir J. L. neturėjo tokio amžiaus kuriam esant gali atsakyti baudžiamąja tvarka . (b.l. 8) Šios medžiagos pagrindo Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras , vadovaudamasis LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalimi , gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti mažamečiams vaikams N. K. ir S. K. iš atsakovų solidariai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą 30 000 litų.

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Prokuratūros įstatymas. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešėjam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai, nustatę visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą , turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu .Įstatymo leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne . Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvo sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, išklausius ieškovą, atsakovus, institucijos, teikiančios išvadą, atstovą teismas nenustatė viešojo intereso buvimą. Mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus V. K. ir V. K.. Abu tėvai yra veiksnūs, jiems neapribota tėvų valdžia, jie nesikreipė į prokuroro su prašymu apginti jų vaikų interesus. Įstatymas jiems patiems suteikia visas teises, jei jie mano, jog jų vaikų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors vyriausiasis prokuroras vaikų tėvus V. K. ir V. K. įtraukė į bylą kaip bendraieškius, tačiau šie asmenys į teismo posėdį neatvyko. Teismui atsiuntė pareiškimą, jog visiškai nepalaiko prokuroro ieškinio ir kategoriškai atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo. Todėl prokurorui nebuvo jokio pagrindo , ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to, byloje nustatyta, jog prokuroro nurodyti atsakovai R. K. ir S. K. yra bendraieškio V. K. tėvai, o N ir S. K. seneliai. Prokurorui, ruošiant ieškinį į teismą, šios aplinkybės buvo žinomos. Ir dėl šios priežasties mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į prokurorą , prašydami apginti jų vaikų interesus, todėl prokuroras visiškai be jokio pagrindo reiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalios atlyginimo.

Prokuroras, prašydamas priteisti iš atsakovų neturinę žalą mažamečiams vaikams, teigia, jog neturtinė žala padaryta nusikaltimu, jog vaikų V. K. ir J. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 151/ straipsnio 1 dalies , požymiai. Kadangi vaikai neturi amžiaus , kuriam suėjus gali atsakyti baudžiamąją tvarka, todėl buvo priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl jų atliktų veiksmų. Tačiau įvertinus medžiagoje nustatytas aplinkybes, vaikų V. K., J. L. ir vaikų N. K. ir S. K., su kuriais buvo atlikti nurodyti veiksmai, amžių , negalima kategoriškai teigti apie tokios nusikalstamos veikos padarymą. Visi vaikai buvo mažamečiai, todėl konstatuoti, jog V. K. ir J. L. veiksmai buvo jų lytinės aistros tenkinimas , nėra jokio pagrindo. Todėl prokuroro reikalavimas priteisti neturtinę žalą , padarytą nusikaltimu, nepagrįstas.

Neturtinės žalos priteisimą, reglamentuoja LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, tai asmens fizinis skausmas , dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti neturtinės žalos atlyginimo kriterijai . Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais . Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į :1) neturtinės žalos pasekmes ; 2) į žalą padariusio asmens kaltę; 3) į žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) ar padaryta turtinė žala ; 5) ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių; ir kita. Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė , jog buvo padaryta neturtinė žala, nes prokuroro ieškinyje nurodytos neturtinės žalos sąlygos yra niekuo nepagrįstos . Bendraieškiai V. K. ir V. K. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų pasekmių . Jie labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas išaiškėjo. Liekamieji reiškiniai išnyko , tai konstatavo psichologė. Teismas taip pat nenustatė ir kitų sąlygų, būtinų neturtinei žalai priteisti . Jau aukščiau sprendime konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog neturtinė žala padaryta nusikaltimu .

Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog vyriausiasis prokuroras , neturėjo jokio pagrindo gindamas viešąjį interesą , kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė tokios žalos atsiradimo, dėl to jo ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 str., teismas

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškių V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams L. L., A. L., R. K. ir S. K. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė