- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-7603-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06703-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- M. O.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. rugsėjo 7 d., 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. O. vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. O. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, jog apgadino kitą automobilį, nes nukentėjusysis turėjo jo automobilio detales, tačiau teigė nepastebėjęs, jog įvyko eismo įvykis. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną buvo su mergina, nuvažiavo iki brolio darbo, paskui parvežė merginą namo. Užsuko kartu su broliu į „Maxima“ nusipirkti baterijos. Įvažiavo į aikštelę šalia parduotuvės, užgesino variklį, tačiau pastebėjo, jog nei jam, nei broliui nėra vietos išlipti. Tada nusprendė važiuoti į „Maxima“ aikštelę, išsukinėjo, nuvažiavo į minėtą aikštelę ir apžiūrėjo automobilį. Automobilį apžiūri visada, pasitikrina, ar gerai prisiparkavo. Pastebėjo, jog bamperis atsikabinęs, jį prikabino, nežinojo, kaip taip galėjo atsitikti. Nuėjo į „Maxima“, nusipirko bateriją, sumokėjo draudimą. Grįžo namo, tėvas praeidamas pro automobilį pasakė, jog trūksta bamperio dalių, jis bandė tų dalių ieškoti, lankėsi visose vietose, kuriose buvo, tarp jų – ir „Maxima“ aikštelėje. Kitą dieną tėtis jam pasakė, jog jo automobilį kažkas apžiūrinėjo, nuėjo, paklausė, kas atsitiko, tie žmonės pasakė, jog vakar jis pabėgo iš eismo įvykio vietos, o už poros valandų paskambino darbdavys ir pranešė, jog jo ieško policija (b. l. 31-32, 43, 47).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. O., parodė, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo kartu su M. O., kuris atvažiavo jį pasiimti po darbo kartu su mergina, nuvežė merginą namo ir grįžtant namo užsuko apsipirkti į parduotuvę ,,Maxima“. Įsuko į aikštelę šalia parduotuvės, sustojo ir pastebėjo, kad nėra vietos atsidaryti duris ir nusprendė pavažiuoti į parduotuvės aikštelę. M. O. pasistatė ,,Maxima“ aikštelėje ir pasitikrino kaip mašina stovi, pamatė, kad yra atšokęs bamperis vairuotojo pusėje, prisikabino jį ir nuėjo apsipirkti. Apie įvykį M. O. sužinojo, kai praėjo žmonės, kurių automobilis buvo apgadintas ir pasakė. Jokio susidūrimo nejautė (b. l. 32-33).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. D. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, jog įvyko eismo įvykis ir eismo įvykio kaltininkas pasišalino, nuvykęs su kolega į įvykio vietą rado apgadintą automobilį, kolega R. G. nubraižė eismo įvykio vietos schemą, o jis nufotografavo (b. l. 42).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad įvykio dieną matė eismo įvykį. Išėjo į balkoną parūkyti ir išgirdo, kaip suveikė jo mašinos signalizacija, ji specifinė ir jis ją atskiria. Persisvėrė per balkoną pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad stovi šalia sidabrinės spalvos Citroen ir jo mašina, šalia mašinos gulėjo plastmasė – bamperio apdaila. Persisvėręs žiūrėjo, o tuo metu Citroen pavažiavo, įsuko į ,,Maxima“ aikštelę, sustojo. Du vaikinukai išlipo iš Citron, vaikšto apie mašiną, apžiūrinėjo. Nusileido į apačią, o vaikinai nuėjo į ,,Maximą“. Nuėjo prie savo mašinos, pamatė, kad gan stiprokai nubraukta jo mašina, apgadinimai aiškiai matomi. Iš dešimto aukšto automobilio nematė valstybinių numerių, matė tik mašiną, ir kad joje buvo du vaikinukai. Tada susirinko trys kaimynai, pasakė valstybinius numerius (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. O. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė kliudęs stovėjusį automobilį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. M. O. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo M. P. parodymai, kad įvykio dieną jis tiesiogiai matė M. O. sukeltą eismo įvykį, būdamas balkone išgirdo savo automobilio signalizaciją, pamatė, kad šalia jo automobilio stovi sidabrinės spalvos Citroen. Paskui automobilis Citroen nuvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę. Jis nuėjo apžiūrėti savo automobilį, rado jį apgadinta, taip pat rado automobilio Citroen detalių. Kaimynai jam pasakė automobilio Citroen valstybinius numerius (b. l. 42-43).
Liudytojo M. P. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno E. D. teisme duoti paaiškinimai, jog nuvyko į eismo įvykio vietą, kadangi buvo gautas iškvietimas, kad vairuotojas apgadino automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje rado tik apgadintą automobilį, kitas automobilis buvo pasišalinęs (b. l. 42). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, fotonuotraukos (b. l. 13-14, 18), iš kurių matyti, jog automobilis BMW apgadintas ženkliai, braukimo žymės aiškiai matomos, likusios dažų žymės atitinka automobilio Citroen spalvą, padaryti apgadinimai atitinka Citroen apgadinimus ir kontakto vietas bei aukščius, taip pat pamesta detalė, kuri, kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jo vairuotam automobiliui Citroen (b. l.31). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), M. P. paaiškinimas (b. l. 6), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 19), CD su vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parduotuvės „Maxima“ aikštelėje išlipa iš automobilio Citroen, jį apžiūri (b. l. 37).
Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo D. O. parodymais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, įvykio metu jie buvo kartu, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimų, dėl kurių padarymo yra kaltinamas M. O., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti M. O. administracinės atsakomybės.
Teismas kaip gynybinę versiją vertina M. O. argumentus, jog jis nejautė, kad sukėlė eismo įvykį, kadangi nuėjo į parduotuvę ir joje apsipirko (b. l. 22). Kaip parodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atvažiavęs į „Maxima“ aikštelę, jis pastebėjo, jog atsikabinęs jo automobilio bamperis, tačiau jį prikabino, tėčiui pasakius, jog trūksta bamperio dalių – važinėjo po visas vietas, kuriose buvo (b. l. 31-32), tačiau sąmoningai ignoravo pareigą kreiptis į policiją, kai nukentėjusiojo nėra eismo įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 222 punktas, taip pat ignoravo faktą ir tai, kai apgadinto automobilio savininkas praėjo pro jo automobilį ir pranešė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį apgadino (b. l. 5, 32).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, M. O. elgesį po eismo įvykio (važiavo susirinkti pamestų detalių), darytina išvada, kad M. O. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. O. vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. M. O. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Vertinant M. O. rašytiniuose paaiškinimuose išreikštą prašymą skiriant administracinę nuobaudą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti baudą (b. l. 24-29), teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad M. O. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojant automobiliu nedideliu greičiu, ir nesukėlė sunkių padarinių nukentėjusiajam (apgadinimai braukiamojo pobūdžio, žalą draudimas atlygino (b. l. 43)), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, M. O. iškviestas atvyko į policijos įstaigą ir davė paaiškinimus (b. l. 5). M. O. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. O., turėdamas mažiau nei 1 metų vairavimo stažą, už administracinius teisės pažeidimus ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas nei karto. Teismo posėdžio metu teismui pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado charakteristiką, iš kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba apsaugos šauliu, studijuoja Vytauto Didžiojo universitete muzikos pedagogiką, yra pareigingas, atsakingas, komunikabilus, iniciatyvus bei sąžiningas (b. l. 23).
Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).
Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, M. O. asmenybę bei turimą vairavimo stažą, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą M. O. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
M. O. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061353302. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.