Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gim, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (nuo 2019-04-01 atsakomybė už šią veiką numatyta BK 281¹ str. 1 d.)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. 2019 m. vasario 4 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties sankryža su Laisvės pr., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu K. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad įvykio vakarą atvažiavo draugas su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. K. M. jautėsi gerai. Vėliau sulaukė kito draugo skambučio, kuris kaltinamąjį paprašė atvežti jam skolintus įrankius. Kaltinamasis neįvertinęs situacijos, kad jis yra vartojo alkoholį, atsisėdo į automobilį ir nutarė nuvežti draugui įrankius. Važiuojant Laisvės prospektu padarė autoįvykį, kurio metu įsirėmė į kitą automobilį. Dėl šių priežasčių buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patikrino blaivumą ir nustatė 2,58 promilių girtumą. Kaltinamasis važiavo iš Rastinėnų, turėjo važiuoti apie 15 kilometrų iki Spaudos rūmų, kai padarė autoįvykį kaltinamasis jau buvo netoli tikslo.

Kadangi K. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2019 m. vasario 4 d., apie 20.14 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį Pilaitės prospekte ties sankryža su Laisvės prospektu. Atvykus į įvykio vietą rado automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam į galinę dalį atsitrenkusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo patikrintas vairuotojų blaivumas. Automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. M. buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Patrulių rinktinės pareigūnai nuvežė K. M. į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 27).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0229 duomenimis 2019 m. vasario 4 d., 20 valandą 22 minutes, K. M. nustatyta 2,57 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore (b. l. 38-39).

2019 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1348/2019 (01) K. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

VšĮ Emprekis duomenimis vidutinė Audi A 6 Avant 2.5 TDI, 2000 metų kaina Lietuvoje su PVM yra 1710 eurų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis K. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio. Kaltinamojo K. M. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, taip pat liudytojo policijos pareigūno parodymais, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. K. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis visiškai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. M. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną G. M. (b .l. 62). Analogišką rašytinį prašymą pateikė ir laiduotoja G. M. (b. l. 71).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja G. M. paaiškino, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, dirba restorane administratore. Jie augina du vaikus, santykiai su vyru geri, stengiasi nesipykti, nes auga du mažamečiai vaikai. Mano, kad sugebės daryti teigiamą įtaką vyrui. Iki santuokos draugavo ilgai, o susituokę jau 10 metų. Parodė, kad kaltinamasis alkoholio nevartoja dažnai, kuo mažiau stengiasi jo vartoti, be to nemano, kad vyrui reikia gydytis nuo alkoholizmo. Jai nesuprantama, kai iš viso jis sėdo už vairo girtas, nes niekad to nedarydavo. Ji žino, kad jis anksčiau vairavo neblaivus du kartus, po to buvo rimtas pokalbis. Po to buvo dar kartą įvykis kai vairavo neblaivus, bet ji negalėjo jo komentuoti, nes tuo metu jie buvo susipykę.

Pagal LR BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų LR BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis K. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl įvykdyto nusikaltimo K. M. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju pačiu nusikaltimu žala padaryta, po administracinėje teisenoje, pradėtoje dėl sukelto eismo įvykio, priimto procesinio sprendimo su draudimo bendrove regreso tvarka pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo susitarė įvykdyti iki rugpjūčio mėnesio, dalį žalos jau sumokėjo (b. l. 70), kas reiškia, jog egzistuoja ir LR BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant LR BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis K. M. anksčiau neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė dėl įvykdytų nusižengimų nėra nereikšminga, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad K. M. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 6 kartus, neskaitant šio sukelto eismo įvykio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės tesimo nutarimu (šiuo metu – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai) jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių girtumas. Be to, 2016 metais to paties teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, o būtent, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ją vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių girtumas. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės parodo, kad kaltinamasis neįvykdė atsitiktinio nusikaltimo, yra linkęs nusižengti nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, o būtent, vairuoti neblaivus, kas iš esmės reiškia, kad jis kaip kelių eismo dalyvis nėra teigiamas, kadangi vairuodamas neblaivus kelią pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismas mano, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos už analogiškus teisės pažeidimus (vairavimą neblaiviam) jau nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti K. M. asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad K. M. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. O pačio K. M. elgesys vairuojant automobilį esant sunkaus girtumo laipsniui, eismo įvykio sukėlimas rodo nepakankamą jo savikritiką dėl anksčiau padarytų teisės pažeidimų ir negebėjimą padaryti tinkamų išvadų dėl galimų nusikalstamos veikos pasekmių.

Kita vertus, teismui kyla abejonių ir dėl laiduotojos G. M. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Dėl paties asmens, prašančio būti laiduotoja, asmenybės klausimų nekyla. Matyti, kad tai ji yra teigiama asmenybė, neteista, dirbanti administratore, auginanti du mažamečius vaikus. Be to su kaltinamuoju yra susituokusi jau daug metų, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas pastebi, kad nors jie jau vedė apie 10 metų, kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo yra du kartus vairavęs neblaivus, jau tuo metu būdamas santuokoje. Iš laiduotojos pasisakymų matyti, kad ji supranta vairavimo esant neblaiviam pasekmes, žalą, tačiau pati sau prieštarauja, sakydama, kad sutuoktinis nėra geriantis, niekada nevairuoja neblaivus, vėliau pati nurodydama, kad kelis kartus yra vairavęs neblaivus, be to pažymėjo, kad buvo dėl to susipykę. Teismo vertinimo, šios aplinkybės leidžia teismui samprotauti, kad jei sutuoktinė jau tris kartus negalėjo padaryti kaltinamajam teigiamos įtakos ir sulaikyti nuo vairavimo neblaiviam, abejotina ar K. M. būdamas savarankiška, susiformavusi asmenybė klausys žmonos vėliau. Be to, teismas mano, kad pačios laiduotojos teiginiai apie galimą daryti poveikį buvo iš esmės abstraktūs, jos teigimu, ji su kaltinamuoju kalbėsis, akivaizdu, kad vien tokio argumento nepakanka, tikintis paveikti kaltinamąjį. Juolab, kad pati teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju buvo kalbėta, tačiau akivaizdu, kad jis jokių teigiamų išvadų nedaro, žmonos neklauso. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl G. M. galimybių ateityje daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų 2.57 promilių girtumą. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad K. M. praeityje neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas (b. l. 44-46), yra dirbantis.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, atsižvelgiant į tai, kad kartu su žmona jis augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2,58 promilių girtumas (sunkus girtumo laipsnis), siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu bei siekiant visuomenės saugumo, įvertinus tai, kad kaltinamasis jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, teisės atimtos, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi baudžiamasis kodeksas konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, todėl nėra kliūčių jo konfiskuoti. Nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti palikta galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomoji priemonė – asmens dokumento (tapatybės kortelės) paėmimas paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 33-35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 51 MGL, 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti K. M. galutinę bausmę - 34 MGL, 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nustatyti K. M. 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti K. M. LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, konfiskuoti K. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – asmens dokumento (tapatybės kortelės) paėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.