- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1-410-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35711-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- M. K.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teista:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiais laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,92 EUR) bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmę atlikusi, 2020 m. sausio 14 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Ji, 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas), konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė šeimos nariui - sugyventiniui M. K. į pilvą, padarydama jam durtinę-pjautinę pilvo dešinio pašonkaulio srities žaizdą ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad M. K. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 15 metų, šiuo metu taip pat gyvena kartu. Kaltinime nurodytą dieną ji buvo svečiuose pas draugę, namo grįžo neblaivi, sugyventinis buvo blaivas, tarp jų su sugyventiniu kilo konfliktas. Jie sėdėjo prie staliuko, ant stalo gulėjo peilis, su juo vieną kartą ir dūrė M. K., dūrė mažesniu peiliu, užfiksuotu nuotraukoje Nr. 6. Nenorėjo sugyventinio nei nudurti, nei padurti, net negalvojo, kad peilis palies jį. Jie abu su sugyventiniu iš karto net nesuprato kas atsitiko, paskui tik M. K. atsikėlus nueiti į tualetą, pamatė bėgantį kraują, iškvietė greitąją ir jį išvežė. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tarp jų būdavo barnių, tačiau peilio niekada nebuvo paėmusi, paprastai nesmurtauja. Įvykio dieną tarp jų buvo nemalonus pokalbis dėl dukros, taip pat buvo pokalbis dėl M. K. važiavimo į (duomenys neskelbtini), jos elgesiui įtakos galėjo turėti ir pavydas. Anksčiau yra teista už smurtą prieš M. K., buvo trenkusi jam lėkšte. Savo veiksmus vertina labai blogai, po to įvykio daugiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, šiuo metu iš naujo tvarkosi neįgalumą, todėl kol kas jokių pajamų negauna, nuo balandžio mėnesio pradės mokėti ieškinį dalimis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. A. parodė, kad kartu su M. K. dviese gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. 2020 m. rugsėjo 5 d. nuo 10 val. kartu su M. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Per dieną kartu išgėrė nepilną 1 litro butelį degtinės. M. dar ryte vienas išgėrė 0,5 litro degtinės. Kadangi M. ne vieną kartą teistas už tai, kad jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, bei dabar turi atlikinėti bausmę, t. y. registruotis probacijoje, už tai ją pastoviai terorizuoja. 2020 m. rugsėjo 5 d. visą dieną sakė, kad už tai jai atkeršys, ji stengėsi nepasiduoti jo provokacijoms. Kai apie 19 val. M. paminėjo jos dukrą, sakydamas, kad už tai, jog dabar turi reikalų su probacija, jos dukra turės čiulpti jam, ir dulkintis su juo, ji dėl to supykusi, spontaniškai griebė ant taburetės gulėjusį virtuvinį peilį (pilkos spalvos, apie 12 cm ilgio), ir vieną kartą dūrė M., kuris tuo metu sėdėjo ant lovos, į pilvo sritį. Po to peilį padėjo kažkur virtuvėje, tikriausiai ant stalo, neprisimena. Kai po kelių minučių M. atsistojo eiti tualetą, abudu pamatė, kad jam pilvo srityje kraujuoja. Tada iškart paskambino 112, nurodė, kad peiliu sužalojo sugyventinį. Pati išsigando, nes nesitikėjo, kad sužalos jį, norėjo tik pagąsdinti. Labai greitai atvyko greitoji ir policija. Greitoji išvežė sugyventinį, o ją pristatė į policijos įstaigą, bei vėliau uždarė į areštinę. Dėl įvykio gailisi. Kol vyks tyrimas, gyvena pas draugę N. K., (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). Papildomai apklausta įtariamoji parodė, kad tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventiniui M. K. į pilvą. Ji labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, M. K. atsiprašė. Ji yra informuota apie civilinį ieškinį, kurį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir jį sumokės (b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. K. baigiamųjų kalbų metu parodė, kad galėjo taip būti, jog jis kažką ne taip pasakęs, pats išprovokavo konfliktą, kurio metu buvo sužalotas. Prašė J. A. griežtai nebausti, teigė, jog ji taip pasielgė nepiktybiškai, pykčio dėl tokio poelgio nelaiko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad su J. A. kartu gyvena apie 15 metų. Šiuo metu gyvena nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese, su J. bendrų vaikų neturi. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 15 val. jis grįžo namo. J. vartojo alkoholį, nes šventė (duomenys neskelbtini). Pas juos buvo atvykę draugai iš gretimo namo, jie išvyko apie 18 val. Išvykus draugams, jis nuėjo ruošti vakarienės ir jam paskambino draugė iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nupirko dukrai automobilį ir pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini) atšvęsti, J. girdėjo visą jo pokalbį. Jam baigus pokalbį, J. pasiuto, pradėjo sakyti, kad jis niekur nevažiuos, priekaištauti, jis ją paerzino, sakydamas, kad važiuos. Tada J. nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Jis nuėjo prie planšetinio kompiuterio pakeisti muziką, tuo metu ji atėjo ir sakydama, kad jis niekur nevažiuos ir ji niekam jo neatiduos, dūrė jam peiliu į pilvo sritį. Iš pradžių jis net nesuprato kas įvyko, tik pamatė kraują. Jis nesitikėjo, kad J. gali taip pasielgti, jeigu būtų matęs, kad ji artėja prie jo su peiliu, jis būtų jį iš jos atėmęs. Tą vakarą jis alkoholio nevartojo, o J. buvo neblaivi. J. pati iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jokių pretenzijų J. A. jis neturi (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.20 val. patruliavimo metu iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja rūsyje papjovė savo vyrą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, J. A., kuri konflikto metu su savo sugyventiniu M. K. vieną kartą dūrė jam į pilvo sritį. Greitosios pagalbos darbuotojas apžiūrėjo nukentėjusįjį ir išvežė į ligoninę. J. A. buvo patikrintas girtumas ir nustatyta 1,71 promilių. Moteris akivaizdžiai atrodė neblaivi, nerišliai šnekėjo. M. K. tai pat atrodė neblaivus (b. l. 18).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., 19.25 val. Bendrajam pagalbos centrui panešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja rūsyje papjovė savo vyrą. Į klausimus neatsakinėja, keikiasi. Nutraukė pokalbį, perskambinus nieko daugiau nesako (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.25 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja rūsyje papjovė savo vyrą. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policiją kvietė J. A., kuri nurodė, jog išgertuvių metu su vyru M. K. susižodžiavo tarpusavyje ir pasiėmusi virtuvėje buvusį peilį, grasino, kad papjaus vyrą, o M. K. pasiėmė jos ranką, kurioje buvo virtuvinis peilis ir dūrė sau į dešinę pilvo pusę. Nukentėjusysis M. K. pareiškė, kad išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas su J. A., kuri paėmusi virtuvėje buvusį peilį, grasino papjauti bei dūrė jam į dešinės pusės pilvo apačią, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Vyras paaiškino, kad virtuvėje yra du peiliai, bet su kuriuo būtent dūrė jo žmona, negalėjo nurodyti. Atvykusi GMP 0802 M. K. išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę išsamiai apžiūrai (b. l. 4-5).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti du peiliai, paimti 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.20 val., įvykio vietoje, bute (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad pirmas peilis žalios spalvos rankena, su ant geležtės netvarkingai išdėstytais baltos spalvos taškais. Rankenos ilgis 10 cm, geležtės ilgis 12 cm. Bendras ilgis 22 cm. Ant rankenos ir geležtės nėra jokių užrašų. Antras peilis yra žalios spalvos rankena, su ant geležtės netvarkingai išdėstytais baltos spalvos taškais. Rankenos ilgis 10 cm., geležtės ilgis 9 cm. Bendras ilgis 19 cm. Ant rankenos ir geležtės nėra jokių užrašų (b. l. 20-22).
Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. K. 2020 m. rugsėjo 5 d. nustatyta diagnozė – pilvo sienos žaizda. Apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad porą centimetrų aukščiau bambos yra apie 2 cm durtinė pjautinė žaizda, lygiais kraštais, kanalas nueina žemyn ir link pilvo ertmės, dėl penetracijos į pilvo ertmę spręsti sunku, tačiau kanalo ilgis apie 5-6 cm, revizuojant pirštu į laisvą pilvo ertmę nepraeita (b. l. 37).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant specialistui (teismo medicinos ekspertui J. M. P.) apžiūrėta M. K. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė. Specialistas pateikė išvadą, kad M. K. nustatyta durtinė-pjautinė pilvo dešinio pašonkaulio srities žaizda, kuri padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra (b. l. 39).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., 20.15 val. J. A. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 71).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A. smurtą vartojo savo sugyventinio, su kuriuo jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu, todėl M. K. atitinka šeimos nario sąvoką.
Kaltinamoji J. A. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo M. K. ir liudytojo E. Z. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, medicinos dokumentų išrašas, specialisto išvada. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad J. A., 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė sugyventiniui M. K. į pilvą, padarydama jam durtinę-pjautinę pilvo dešinio pašonkaulio srities žaizdą, kuri specialisto išvadoje įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl J. A. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, po įvykio kaltinamoji pati pranešė apie įvykį policijai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jos atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – J. A. teista 4 kartus, įskaitant ir už analogiško nusikaltimo to paties nuketėjusiojo atžvilgiu padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 72-73), bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 74-78), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 69), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 70), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Anksčiau J. A. buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto, tiek ir švelnesnės bausmės, jos atžvilgiu taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai kaltinamosios neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Prieš tai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta kaltinamajai už smurto sugyventino atžvilgiu vartojimą, nesulaikė jos nuo pakartotinio smurto to paties nukentėjusiojo atžvilgiu vartojimo, vadinasi, buvo nepakankamai efektyvi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmių rūšys, t. y. viešieji darbai ir laisvės apribojimas, nepasieks bausmei keliamų tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei metams po laisvės apribojimo bausmės už analogišką smurtinį nusikaltimą atlikimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalsimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant šiek tiek mažesnį už šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. A. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 19.50 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 12.20 val., t. y. dvi dienas (b. l. 45-46, 58), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 682,69 EUR sumai dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 29, 30, 31, 109). Byloje neginčytinai nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo M. K. sveikatą. Teisme kaltinamoji civilinio ieškinio neginčijo, sutiko atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios J. A. civilinio ieškovo naudai priteisiant 682,69 EUR turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl daiktinių įrodymų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti du virtuviniai peiliai su žalios spalvos rankenomis ir pagal kvitą B serija BBB Nr. 1PK003632, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 24, 25). Iš jų mažiausias peilis (bendras ilgis 19 cm), kuriuo, kaip nurodė kaltinamoji, ji dūrė nukentėjusiajam (kad būtent mažesniu peiliu buvo durta, patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas apie užfiksuotos durtinės-pjautinės žaizdos dydį) – konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, likęs paimtas peilis – grąžintinas kaltinamajai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, J. A. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 19.50 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 12.20 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 18 parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. A. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 682,69 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu paimtą virtuvinį peilį su žalios spalvos rankena, kurio bendras ilgis 19 cm, pagal kvitą B serija BBB Nr. 1PK003632, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, likusį ikiteisminio tyrimo metu paimtą virtuvinį peilį su žalios spalvos rankena, pagal kvitą B serija BBB Nr. 1PK003632, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti J. A..
Išaiškinti J. A., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistoji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus. Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.