Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. Z., M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui T. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad po jos ir atsakovo skyrybų, mergaitė gyveno su ja, tačiau kas dvi savaites vykdavo pas tėvą. Vėliau pareiškė, kad nori gyventi su tėvu. Su juo gyveno trejus metus iki tol, kol 2023 m. rugsėjį atsakovui girtam susimušus su sugėrovu dukra iškvietė policiją. Pareigūnai atvežė dukrą pas ją. Dukra nuo tada gyvena su ja. Su tėvu bendrauja, nuvyksta pas jį, tačiau nakvoti ten nenori. Kol dukra gyveno su tėvu ji dukrai materialinio išlaikymo neteikė, kartais padėdavo suteikdama maisto produktų. Gyvenime nėra pastoviai dirbusi. Šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje. Yra dirbusi sezoninius darbus gamyklose, ūkiuose. Šiuo metu pajamų negauna. Jai padeda mama, kuri per mėnesį duoda apie 100 Eur, gauna paramą maisto produktais. Atsakovas perveda dukrai į sąskaitą pinigų, tačiau dukra jai nesako sumos. Negali įvardinti tikslių dukters poreikių ir jiems patenkinti reikalingos sumos. Ieškinyje prašomą sumą jai nurodė dukra. Dukra yra savarankiška, iš tėvo pinigų pati nusiperka ko jai reikia. Mokyklines prekes prieš mokslo metų pradžią nusipirko pati iš gauto mokinio krepšelio, uniformą nusipirko iš tėvo duotų pinigų. Dukra vartoja antidepresantus. Kitų specialiųjų poreikių neturi. Dukros telefono sąskaitą, interneto paslaugas apmoka atsakovas.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas asmeniškai.

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas patvirtino Institucijos duotą išvadą, kad Institucija sutinka su ieškinio reikalavimais. Aplinkybės rodo, kad vaiko ryšys yra tvirtesnis su tėvu, tačiau atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, namuose rastos sąlygos buvo antisanitarinės. Ieškovės prašoma išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, yra per maža. Prašoma nustatyti, kad išlaikymas būtų pervestas į vaiko sąskaitą. Nustatyta, kad mergaitė yra savarankiška, ji pati perka sau daiktus, ieškovė tuo nesirūpina, todėl neturėtų būti nustatyta uzufrukto teisė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad K. S. gimė. Jos tėvai – T. S. ir J. J..

K. S. gyvenamoji vieta nuo 2020-08-17 deklaruota kartu su motina J. J.. Ji mokosi Kėdainių „“ gimnazijoje.

J. J. registruota Užimtumo tarnyboje. Nuosavybės teise priklauso butas.

T. S. dirba, pajamos nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1 641 Eur. Nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių statinių, 3/16 dalys buto, 3/16 dalys žemės sklypo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams. Nepilnametė K. S. nurodė, kad nori gyventi su motina, ji tenkina kasdienius vaiko poreikius, užtikrina saugią emocinę aplinką, ugdymą, nors atsakovas ir turi geras gyvenimo sąlygas, gauna tam tikras pajamas, tačiau jis negali sukurti dukrai saugios ir ramios gyvenimo aplinkos, kurioje bus užtikrinta gerovė ir normalus vaiko vystymasis bei augimas ir auklėjimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Kaip nustatyta iš bylos faktinių aplinkybių, K. S. trejus metus gyveno su tėvu ir, tikėtina, būtų gyvenusi ir toliau, jei ne nesaugia nepilnametei tapusi gyvenamoji aplinka dėl atsakovo ir jo tėvo piktnaudžiavimu alkoholiu. Pati K. S. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nurodė, kad nenori grįžti gyventi į tėvo namus dėl vartojamo alkoholio. Nors iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos santykiai su dukra yra paviršutiniški, jos gyvenamojoje aplinkoje K. S. yra saugu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad nėra duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį, kuriuo galėtų būti pažeidžiami šalių nepilnametės dukters interesai.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo metu geriausiai K. S. interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė kaip mama nesugebėjo konkretizuoti savo dukters poreikių. Priešingai, nurodė, kad dukra yra savarankiška ir pati perka reikiamus daiktus iš tėvo pervedamų pinigų. Ieškovė patvirtino, kad pati faktiškai neskiria pinigų dukters poreikiams, nes nedirba ir negauna pajamų.

Pagal mergaitės amžių, laikytina, kad maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, mokymosi priemonės, laisvalaikis yra būtini ir minimalūs poreikiai, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo.

Ieškovė net negebėjo nurodyti, bendros minimaliems dukros poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos per mėnesį. Dukros nurodymu, prašo priteisti periodines išmokas po 150 Eur kas mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2024-01-01 bazinės socialinės išmokos dydis yra 55 Eur.

Šalių dukrai mokama 96,25 Eur išmoka vaikui. Atsakovas atsiliepime nurodė pervedantis dukrai į jos vardu atidarytą sąskaitą po 200 Eur. Ieškovės prašoma priteisti 150 Eur suma, atsižvelgiant į infliacijos šalyje lygį, paauglės minimalius poreikius, yra per maža, kad būtų patenkinti bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai.

Pagal Sodros duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, atskaičius mokesčius, atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei 1 000 Eur. Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius nepateikė. Gyvena kartu su savo tėvu, tad preziumuojama, jog buitines išlaidas dalinasi. Pats nurodė dukrai pervedantis ir po 200 Eur. Vadinasi, atsakovas turi pakankamas turtines galimybes teikti didesnį nei prašoma ieškinyje išlaikymą dukrai.

Teismas, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus minimalius šešiolikmečio vaiko poreikius, gaunama išmoką vaikui, atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-02-14) iki vaiko pilnametystės, numatant, kad lėšos turi būti pervedamos iki einamojo mėnesio 25 dienos į K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 109 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 68 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 462,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo. Jai suteikta antrinės valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 177 Eur žyminis mokestis, bei 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad atsakovas, priešingai nei pati ieškovė, visą laiką vykdo pareigą teikti materialinį išlaikymą dukrai, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų) Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-02-14) iki vaiko pilnametystės, lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 177 (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) Eur žyminį mokestį, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.