- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-288-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00697-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. G. ieškovės naudai 4 028,44 Eur negrąžinto kredito, 221,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 25,43 Eur sutarties administravimo mokesčio, 1 290,43 Eur negautų pajamų dėl nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 22 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-6). Ieškinyje nurodė, kad bankas „Bigbank“ AS filialas su atsakovu R. G. sudarė sutartį Nr. 1900234/15pa, pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė 2019 m. gegužės 29 d. Bankas pagal 2018-11-08 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovą R. G., atsiradusią dėl atsakovu su banku sudarytos sutarties. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal sutartį, likutis sudarė 4 028,44 Eur, negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio likutis sudarė 221,56 Eur, nesumokėtas sutarties administravimo mokestis sudarė 25,43 Eur. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bankas negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. reikalavimo perleidimo dieną (2019-06-20) Atsakovo nesumokėtų palūkanų dalis sudarė 288,07 Eur, kurią iš dalies padengė 100,00 Eur atsakovo atlikta įmoka ieškovui (2019-12-12 gauta 100,00 Eur įmoka). Po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 188,07 Eur nesumokėtų palūkanų (288,07 Eur - 100,00 Eur = 188,07 Eur). Už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019-06-20) iki šio ieškinio pareiškimo (2020-09-16), atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta, būtų privalėjęs sumokėti kreditoriui papildomai dar 1 102,36 Eur (4 028,44 Eur x 22,00 proc. x 454 d.) palūkanų. Taigi, kreditorius pagrįstai iki šio ieškinio galėjo tikėtis gauti pajamų (palūkanų) 1 290,43 Eur (188,07 Eur + 1 102,36 Eur), tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo, todėl ši suma ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje, todėl iš atsakovo ieškovės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 22,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos.
2. Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei „PlusPlus Capital“ AS iš atsakovo R. G. 4 028,44 Eur negrąžintą kreditą, 221,56 Eur sutarties sudarymo mokestį, 25,43 Eur sutarties administravimo mokestį, 1 290,43 Eur negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125 Eur žyminį mokestį, o likusioje dalyje ieškinį atmetė (e. b. l. 14-17).
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 16 d. tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1900234/15pa, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 4 028,44 Eur kredito suma. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas savo prievolių pagal sutartį tinkamai neįvykdė, todėl 2019 m. gegužės 29 d. pradinis kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė 2019 m. birželio 20 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Atsakovas apie tai buvo informuotas atskiru rašytiniu pranešimu ir pateikiant teismui pastarąjį ieškinį, tačiau atsakovas iš sutarties kilusių savo prievolių tinkamai neįvykdė nei pradiniam kreditoriui, nei jo teisių perėmėjui.
5. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Kadangi atsakovas sutartyje nurodytu laiku ieškovei negrąžino suteikto kredito ir nesumokėjo palūkanų, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl 4 028,44 Eur negrąžinto kredito sumos, 221,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 25,43 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 1 290,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pripažįstami pagrįstais ir tenkintini.
6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 22 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (popierinės b. l 3, ieškinio dalyko 5 pastraipa), teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad sprendimo priėmimo metu negalima spręsti, jog bendrovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai, nes jeigu skolininkas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), kreditorius praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Be to, jeigu pagrindinė skola bus sumokėta (išieškota) anksčiau, nei sueis sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas, dalies nuostolių neatsiras.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 22,00 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo nuo ieškinio pateikimo dienos, todėl šį reikalavimą atmetė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
8. Iš esmės tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo taip pat buvo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė „PlusPlus Capital“ AS prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą už akių ir ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. G. tenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 19-25). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovė neva neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagristai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtu įvykdyta tinkamai, t. v. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
9.2. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos apie tai, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas, tame tarpe ir pagrindinėse kredito sutarties sąlygose šalių sulygtas 22,00 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos likučio. Vartojimo kredito sutarties sąlygose yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike atsispindi informacija, jog tiek kreditas, tiek sulygtos palūkanos turėjo būti mokamos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 10 d.). Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.) bei sukuria teisėtus lūkesčius, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai bei abi šalys gaus tai ko pagrįstai tikėjosi sudarydamos sutartį. Taigi, egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai sudarant sutartį kreditorius pagrįstai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti kredito sumą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ieškovei nėra tiksliai žinoma, kada atsakovas įvykdys savo sutartines prievoles (ir ar apskritai jas įvykdys).
9.3. Civilinė atsakomybė yra grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu, kuris leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti 22,00 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d., t.y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, būtų užtikrintas aukščiau aptarto visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas t.y. ieškovė turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grąžinus kreditą, negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
12. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumas, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti apeliantei „PlusPlus Capital“ AS 22 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d. t.y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, bei dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Teisėjų kolegija sutinka, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrojoje dalyje numatyta, jog kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
15. Byloje nustatyta, jog atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2019 m. gegužės 29 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
17. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė, pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį, perėmė visas pradinės kreditorės reikalavimo teises į atsakovą, tame tarpe ir reikalavimo teisę gauti iš atsakovo paskolintus pinigus ir sutartą mokestį (taip pat ir pelno palūkanas kaip kompensaciją už negautas pajamas) už paskolintus atsakovui pinigus. Remiantis apeliantės apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
18. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 22,00 procentus metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už negrąžintą 4 028,44 Eur vartojimo kredito sumą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) yra tenkintinas. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteistina po 22,00 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., nuo 4 028,44 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant mokėtinų palūkanų sumą nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško jo grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Nurodomais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau pelno palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2024 m. rugsėjo 10 d.).
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą priteisti 5 565,86 Eur sumą iš atsakovo (4 028,44 Eur negrąžinto kredito, 221,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 25,43 Eur sutarties administravimo mokesčio, 1 290,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui). Ieškovė už šiuos reikalavimus sumokėjo įstatymo nustatytą 125 Eur žyminio mokesčio sumą. Marijampolės rajono apylinkės teismas, patenkinęs pirmiau minėtus ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisė sumokėto žyminio mokesčio sumą – 125 Eur.
21. Už reikalavimą priteisti 22 procentus metinių palūkanų nuo 4 028,44 Eur negrąžinto kredito sumos, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d., ieškovė įstatyme nustatyto 60 Eur (4 028,44 Eur * 22 proc.* 3) žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nesumokėjo, pirmosios instancijos teismas apmokėti minėtą reikalavimą žyminiu mokesčiu ieškovės neįpareigojo, ieškinį šioje dalyje priėmė nagrinėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė, nesumokėto žyminio mokesčio dalies – 60 Eur sumos iš atsakovo valstybei teismo sprendimu nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismui priteisus ieškovei iš atsakovo 22 procentų metinių palūkanų nuo 4 028,44 Eur negrąžinto kredito sumos, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d., ieškovės nesumokėto 60 Eur žyminio mokesčio suma priteisiama valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 60 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 15 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovo valstybei priteisiama ieškovės už apeliacinį skundą nesumokėto 45 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių.
Papildomai priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 22,00 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., nuo 4 028,44 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant mokėtinų palūkanų sumą nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško jo grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 105 Eur žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660)
Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.