Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla V. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² str., nesant administracinio tesės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Selvotė“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Panerių g. 51-225, Vilniuje, direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-08 įstatymo Nr. XI-883 redakcija) 3 straipsnio 1 d. 2 punkto ir 2 d. nuostatas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 3, 4, 7 punktų reikalavimus, t. y. 2014 m. birželio 19 d., apie 10.00 val., patikrinus metalų ir kitų atliekų supirkimo punktą, esantį Eigulių g. 21, Vilniuje, nustatyta, kad jame vykdo veiklą UAB „Salvotė“. Patikrinimo metu buvo priduota 18 kg gabaritinio juodojo metalo (kg kaina 0,58 Lt) ir 1,5 kg varinių laidų (kg kaina 12,70 Lt). Metalo supirkėjas už priduotą metalą išmokėjo 21,98 Lt ir išrašė Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį – aktą ir pinigų išmokėjimo kvitą. Inventorizavus grynuosius pinigus rasta 4 819,15 Lt. Šiai sumai pagrįsti nebuvo pateikti jokie apskaitos dokumentai. Tolimesnio patikrinimo metu apžiūrint patalpas (metalinį garažą) rasta 5 kg draudžiamų supirkti varinių laidų. Draudžiami supirkti variniai laidai, 5 kg, išimti Daiktų paėmimo protokolu Nr. FR 1045-58 bei palikti direktoriui atsakingam saugojimui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. V. atžvilgiu, nesant administracinio tesės pažeidimo sudėties. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad teismo posėdyje Institucijos, surašiusios administracinio teisės protokolą atstovė, nurodė palaikanti V. V. pateiktą kaltinimą dėl draudžiamo supirkti metalo laužo supirkimo, o tuo tarpu protokole išdėstytas aplinkybes dėl grynųjų pinigų nepagrindimo apskaitos dokumentais nurodė esant perteklines. Atsižvelgiant į tokią atstovės poziciją, apylinkės teismas padarė išvadą, kad, V. V. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad supirko 1,5 kg varinių laidų, taip pat tai, kad juos laikė, kadangi apžiūrint patalpas (metalinį garažą), kaip nurodoma, papildomai rasta 5 kg draudžiamų supirkti varinių laidų. Apylinkės teismo vertinimu, teismo posėdyje apklausto eksperto parodymai iš esmės nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. teiginių ir neleidžia konstatuoti pastarąjį supirkus bei saugojus į Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą įtrauktus varinius laidus, atitinkamai eliminuojant juridinį pagrindą pripažinti kaltu pagal ATPK 193² straipsnį. Nors apklausiamas liudytojas L. Kraujalis teigė neva supirkimui 1,5 kg laidų neabejotinai yra variniai, jie, kiek jis žino, buvo specialiai gauti kaip draudžiami supirkti, tačiau pastarasis nei galėjo pateikti tokią informaciją patvirtinančius dokumentus, nei posėdyje apklausiamas ekspertas vienareikšmiškai patvirtino, kad dalis laidų yra priskirtini draudžiamiems supirkti. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodytas įmonės patalpose rastų, kaip įtarta, draudžiamų supirkti laidų kiekis – 5 kg, nors, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, buvo laikoma 3,5 kg. Be to, įrodymų tyrimo eigoje atstovė, atsakydama į teismo pateiktą klausimą, teigė, jog V. V. bendras inkriminuojamų varinių laidų kiekis yra 1,5 kg varinių laidų, tuo tarpu sakydama baigiamąją kalbą, atstovė vėl prašė pastarąjį pripažinti kaltu tiek dėl 1,5 kg supirkimo, tiek dėl 3,5 kg varinių laidų laikymo. Tokios aplinkybės, apylinkės teismo manymu, rodo Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenuoseklumą, kas aiškiai apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Apeliaciniu skundu Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje – pripažinti V. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą pažeidimą LR ATPK 193² str., ir paskirti jam 3500 Lt dydžio baudą, su 5 kg netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teigiama, apylinkės teismas visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių viseto ir nesivadovavo įstatymu, netinkamai taikė tiek įstatyme įtvirtintas netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo nuostatas, tiek netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimą reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

Teismas nevertino, kad apklaustas teismo posėdyje AB „LESTO“ atstovas V. C. (toliau tekste – specialistas) patvirtino, kad dalis jam pateiktų laidų pagal savo pobūdį – variniai. Kad laidai variniai teismo posėdyje patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V..

Taip pat, apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto paaiškinimais, kur jis nurodė, kad dalis laidų, galėjo būti naudojami vidaus instaliacijoje, dalis laidų nuo instaliacinio kabelio, kurį kiekvienas gali įsigyti elektros prekių parduotuvėje, kadangi šie paaiškinimai nepaneigia V. V. administracinės atsakomybės, kaip ir pastarojo argumentai, kad variniai laidai, kuriuos jis supirko, naudojami elektros instaliacijai ir laidų išvedžiojimui, nes V. V. argumentai tik patvirtina, kad minėti laidai priskiriami elektros ir ryšių ūkio įrangai. Apeliantas taip pat pažymi, kad operatyvaus patikrinimo metu fizinis asmuo (Laisvūnas Kraujalis) pridavė 1,5 kg neįzoliuotų varinių laidų, kuriuos supirko administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V., nepareikalavęs iš L.Kraujalio jokių dokumentų. Taip pat V. V. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad rasti 3,5 kg variniai laidai nupirkti iš juridinių asmenų.

2014-11-11 Vilniaus apygardos teisme gautas V. V. atsiliepimas į pateiktą apeliacinį skundą, kuriame jis prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimą nepakeistą ir Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo (V. V.) kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 193² str., nėra. Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2014-10-25 gautas V. V. prašymas priteisti iš Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos 500 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų parengimu, atlyginti.

Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² str. užtraukia netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimas ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimas. Tai yra šio straipsnio dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 193² str., pakanka padaryti bent vieną iš jų.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymą (Nr. IX-565 9201-06-08 įstatymo Nr. XI-883 redakcija) (toliau tekste – Įstatymas), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintas Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisykles (toliau tekste – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-28 įsakymu Nr. 77 (2012-11-09 įsakymo Nr. 4-1081 redakcija) patvirtintą Draudžiamo supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą (toliau tekste – Sąrašas).

Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad Supirkėjas privalo saugoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, tvarkyti jų apskaitą vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis taisyklėmis.

Įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad supirkėjui draudžiama pirkti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, nurodytas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąraše.

Pagal Taisyklių 3, 4, 7, punktus laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Supirkėjas laužo ir atliekų supirkimo apskaitą pagal apskaitos dokumentus turi tvarkyti kiekvienoje supirkimo vietoje. Apskaitos dokumentai saugomi supirkimo vietoje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Sąrašo 1.3.1 papunktį Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą įtraukti elektros ir ryšių ūkio įrangai priskirti izoliuoti bei neizoliuoti aliumininiai ir variniai laidai ir kabeliai, jų atskiros gyslos.

Pagal Sąrašo punktą šio Sąrašo 1.3.1–1.3.8 papunkčiuose nurodytus daiktus galima supirkti tik iš juridinių asmenų, kurių ūkinėje veikloje susidaro šie daiktai, ir jeigu jie pateikia dokumentus, įrodančius, kad daiktai priklauso jiems nuosavybės teise.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad bendrovės „Sevoltė“ direktorius V. V. pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 9201-06-08 įstatymo Nr. XI-883 redakcija) 3 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių (supirkimas ir apskaita) 3, 4, 7 punktų reikalavimus.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2014 m. birželio 19 d., apie 10.00 val., patikrinus metalų ir kitų atliekų supirkimo punktą, esantį Eigulių g. 21, Vilniuje, nustatyta, kad jame vykdo veiklą UAB „Salvotė“. Patikrinimo metu buvo priduota 18 kg gabaritinio juodojo metalo (kg kaina 0,58 Lt) ir 1,5 kg varinių laidų (kg kaina 12,70 Lt). Metalo supirkėjas už priduotą metalą išmokėjo 21,98 Lt ir išrašė Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį – aktą ir pinigų išmokėjimo kvitą. Inventorizavus grynuosius pinigus rasta 4 819,15 Lt. Šiai sumai pagrįsti nebuvo pateikti jokie apskaitos dokumentai. Tolimesnio patikrinimo metu apžiūrint patalpas (metalinį garažą) rasta 3,5 kg draudžiamų supirkti neapskaitytų varinių laidų.

V. V. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2014-05-19, jo vadovaujamoje UAB „Selvotė“ aikštelėje, esančioje Eigulių g. 21, Vilniuje, buvo atliktas VMI patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad jis superka varinius neizoliuotus laidus. Jo manymu, tai buvo buitiniai laidai, kuriuos kiekvienas naudoja savo buityje. Tą dieną iš kliento, kuris paskui pasirodė esąs VMI pareigūnas, nupirko 1,5 kg neizoliuotų varinių laidų gyslų, dėl ko buvo surašytas pirkimo pardavimo aktas. Pareigūnai taip pat nustatė, kad aikštelėje yra dar 3,5 kg panašių laidų, kurie taip pat buvo supirkti iš fizinių asmenų. Patikrinimo metu atsiskaitymo vietoje buvo 4 819,15 Lt, šiuo metu kasos išlaidų orderio pristatyti negali (b. l. 8).

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. paaiškino, kad 2014-06-19 jo vadovaujamoje įmonėje pareigūnai atliko patikrinimą. Supirkimui buvo priduoti metalo laužas ir laidai, kurie, jo kategorišku įsitikinimu, yra buitinio pobūdžio, tokie laidai naudojami kiekviename bute ar name, ir nėra draudžiami supirkti. Pažymėjo, kad jo darbo patirtis yra 10 metų. Neneigia, kad tie laidai yra variniai, tačiau jie nepriklauso elektros ir ryšių ūkio įrangai, kaip tai numato Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo 1.3.1. punktas. Laidai, kuriuos jis supirko, nėra visuomeninio naudojimo, jie – išskirtinai buitinio pobūdžio, jų storis 1,5-2 mm, naudojami elektros instaliacijai, laidų išvedžiojimui. Taip pat pažymėjo, kad patikrinus buvo rasta 3,5 kg laidų, kuriuos sudėjus su 1,5 kg priduotų laidų, nurodytas bendras laidų kiekis yra 5 kg, o ne 5 kg vėliau rastų laidų, kaip nurodoma protokole (b. l. 22-23).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Laisvūnas Kraujalis paaiškino 2014-06-19 kartu su kolege O. Bučelyte atlikęs patikrinimą metalo ir kitų atliekų supirkimo įmonėje, kuriai vadovauja V. V.. Supirkimui buvo priduota 1 ar 2 kg (tiksliai neatsimena) varinių laidų ir metalo laužo. Suskaičiavus grynuosius pinigus pirkimo vietoje buvo rasta apie 5 000 Lt, kuriems vadovas negalėjo pateikti apskaitos dokumentų. Taip pat buvo supirkti variniai laidai. V. V. juos priėmė, sumokėjo pinigus, išrašė apskaitos dokumentą. Apžiūrėjus patalpas, jose dar buvo rastas maišiukas su panašiais laidais. Laidai, kurie priduoti supirkimui, buvo nunešti į bendrą krūvą. Pasvėrus bendrą svorį, buvo nustatyta 5 kg varinių laidų. Pažymėjo, kad supirkimui priduotus laidus gavo kartu su pavedimu atlikti patikrinimą, kiek jam žinoma, jie buvo gauti iš LESTO atstovų. Teismo posėdžio metu pateikus liudytojui apžiūrėti maišelio turinį, pastarasis paėmęs dvi laidų rites nurodė esant tas pačias, kuriuos buvo priduotos supirkimui, kiti maišelyje esantys laidai, liudytojo teigimu, atrodo yra tie patys, kurie buvo rasti (b. l. 44-45).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Odeta Bučelytė paaiškino kartu su kolega L. Kraujaliu atlikusi operatyvinį patikrinimą supirkimo punkte, įsikūrusiame Vilniuje, Eigulių g. 21. Patikrinimo metu buvo priduota juodojo metalo ir varinių laidų. Jie pridavė 1,5 kg varinių laidų, o papildomai punkte dar rasta 5 kg. Surašius daiktų paėmimo protokolą, variniai laidai palikti direktoriui saugoti. Teismo posėdyje pateikus liudytojai apžiūrėti laidus, nurodė negalinti pasakyti, kurie laidai buvo priduoti supirkimui, o kurie rasti patikrinimo metu. Nežino, ar priduoti laidai buvo kažkaip atskirti nuo rastųjų. Visam patikrinimui vadovavo jos kolega L. Kraujalis, kuris ir galėtų viską nurodyti tiksliau, ji buvo „antruoju numeriu“ (b. l. 40-41).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. C., kuriam susipažinimui buvo pateiktas poėmio aktu išimtų ir saugojimui paliktų laidų turinys, paaiškino, jog jam pateikti laidai yra įvairaus pobūdžio. Tai gali būti elektrinio variklio apvijų, pavyzdžiui, siurblio, apvijos, taip pat mažų transformatorių-lygintuvų, naudojamų buityje, laidai, taip pat instaliacinio kabelio, buvusio prailgintuvo laidai. Jie gali būti naudojami vidaus instaliacijai, taip pat ir išorės instaliacijai. Laidų turinys gana skirtingas, mišrus. Tarp jų yra ir daugiagyslių, ir vienagyslių laidų. Keletas laidų pagal savo pobūdį yra variniai. Kiti laidai – daugiagysliai, pagrindinė izoliacija nudeginta (galimai naudoti prailgintuve). Kiti laidai – vienagysliai (monolitiniai), galimai instaliacinis kabelis. Laidai galėjo būti naudojami vidaus instaliacijoje (2,5 mm, 1 mm, 1,5 mm, 2,5 mm storio). Negalima daryti išvados, kad visas turinys yra varinis, laidai skirtingo pobūdžio, kai kurie fragmentai yra variniai. Dalį laidų galima laisvai įsigyti elektros prekių parduotuvėje (likęs instaliacinis kabelis, tokio kabelio likučiai) (b. l. 39-40).

Taigi neginčijamai nustatyta, kad V. V. iš fizinių asmenų nupirko bent 1.5 kg į Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą įtrauktų elektros ir ryšių ūkio įrangai priskirtų izoliuotų bei neizoliuotų varinių laidų ir kabelių, jų atskirų gyslų. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai Laivūnas Kraujalis, Odeta Bučelytė, specialistas V. C., to neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V.. Tai, kad V. V. manė, jog tokius laidus galima supirkti, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Tai, kad dalį laidų galima laisvai įsigyti elektros prekių parduotuvėje, nepaneigia, kad jie priskirtini draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašui. Taip pat pažymėtina, kad kvalifikavimui pagal ATPK 193² str. draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų kiekis nėra svarbus. Be to, patikrinimo metu pas V. V. papildomai rasta 3.5 kg neapskaitytų varinių laidų, be jų įgijimo dokumentų, o atliekant grynųjų pinigų inventorizaciją, taip pat buvo rasta neįtrauktų į apskaitą 4 819,15 Lt, kas patvirtina, kad V. V. taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių (supirkimas ir apskaita) 3, 4, 7 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra jokių abejonių ar neaiškumų, kuriems esant V. V. atžvilgiu galėtų būti taikomas in dubio pro reo principas.

Apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, iš esmės tyrė ir vertino neesmines aplinkybes, neturinčias reikšmės administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, neįsigilino į įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą bei jų apskaitą, visiškai nekreipė dėmesio į administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir padaryto pažeidimo kvalifikavimą, nepasisakė, dėl kitos ATPK 193² str. numatytos alternatyvios veikos – netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimo, kuri taip pat inkriminuota V. V.. Apylinkės teismas nevertino, kad pagal ATPK 193² str. atsako asmuo, padaręs bent vieną iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesisėmė veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, tyrė ir vertino administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui nereikšmingas aplinkybes, kurių prieštaringumo pagrindu, neteisingai pritaikęs taikė įstatymą, nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 193² str. V. V. atžvilgiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas.

Nors V. V. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-6); Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma (b.l.7); V. V. paaiškinimu (b.l. 8) Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos daiktų paėmimo protokolu (b.l. 9-10); Vilniaus aps. valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 19-21); apylinkės teismo posėdyje duotais liudytojų Laivūno Kraujalio, Odetos Bučelytės parodymais (b.l. 40-41, 44-45); specialisto V. C. teismo posėdyje duotais paaiškinimais (b.l. 39-40); iš dalies traukiamo atsakomybėn V. V. parodymais (b.l. 22-23).

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog atsižvelgus į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į V. V. elgesį iki jam inkriminuoto administracinių teisės pažeidimo, jų darymo metu ir po jo padarymo, tai, kad jis savo kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes V. V. skirtina nuobauda savo dydžiu mažesnė už ATPK 193² str. sankcijoje numatytos šios nuobaudos vidurkį, su 5 kg netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 193² str. ir paskirti jam 3000 Lt dydžio baudą su 5 kg netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu.