- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-914-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38133-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- I. Š., V. T., V. D.
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. T., V. D., I. Š. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ir atsakovės V. T. priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo su ieškovu V. D., atsakovais V. D., I. Š. ir atsakovės I. Š. priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „ADR PROJEKTAI“ 2017-06-06 parengtos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos (ieškinyje vadinama Schema Nr. 2) sprendinius: V. D. priskirti naudotis 914 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtą raide „B“; atsakovams V. D., I. Š. ir V. T. priskirti bendrai naudotis Žemės sklypo dalis: 1 988 kv. m. ploto, Schemoje pažymėtą raide „A“ ir 4 733 kv. m. ploto, Schemoje pažymėtą raide „C“; V. D., V. D., I. Š. ir V. T. bendram naudojimui priskirti naudoti 354 kv. m. ploto žemės sklypo dalį (kelią) bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. Š. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsakovė nesutiko su savavališkai suformuotu nauju keliu, kurį ieškovas įtraukė į žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Taip pat su ieškovo pateikta 2017-06-06 žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema atsakovė nesutiko dėl to, kad pažeidžiamos jos teisės turėti vientisą, neišdalintą žemės sklypo dalį.
3. Atsakovė V. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nustatant tvarką reikėtų atsižvelgti ne tik į ieškovo pageidavimus, bet ir į vidinių sklypo dalių konfigūracijos racionalumą, tinkamumą naudotis, taisyklingumą, patogumą naudotis ne tik ieškovui, bet ir kitiems sklypo bendraturčiams. Ieškovo pasiūlymas šių kriterijų neatitinka.
Šalies argumentai
4. Atsakovė V. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017-12-05 parengtą „Žemės sklypo planą M1:1000 pagal V. T. pasiūlymą Nr. 1“ ir nustatyti, kad: atsakovai I. Š. ir V. D. atskirai naudojasi 2 058 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „I A“ ir koordinačių taškais (duomenys neskelbtini), bei atskirai naudojasi 1 168 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „I B“ ir koordinačių taškais (duomenys neskelbtini); ieškovas V. D. atskirai naudojasi 938 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „II“ ir koordinačių taškais (duomenys neskelbtini); atsakovė V. T. atskirai naudojasi 3 328 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „III“ ir koordinačių taškais (duomenys neskelbtini); 497 kv. m. sklypo dalimi, pažymėta indeksu „IV“ ir koordinačių taškais (duomenys neskelbtini) I. Š., V. D., V. D. ir V. T. naudojasi bendrai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. Š. atsiliepimu su atsakovės V. T. priešieškiniu nesutiko. Atsakovė kategoriškai nesutinka su plane nurodytu nauju neteisėtai suformuotu keliu ir su planu dėl naudojimosi tvarkos, nes pažeisti atskirų šeimų naudojimosi istoriškai susiformavę sklypo plotai.
6. Ieškovas V. D. atsiliepimu su atsakovės V. T. priešieškinio reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017-12-05 parengtą „Žemės sklypo planą M1:1000 pagal V. T. pasiūlymą Nr. 1“ nustatymo preliminariai sutiko ir nurodė, kad sutiktų šio pasiūlymo pagrindu sudaryti su atsakovais taikos sutartį; su priešieškinio reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo nesutiko.
7. Atsakovė I. Š. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį bei atsakovės V. T. priešieškinį atmesti; nustatyti žemės naudojimosi tvarką pagal 2018-02-01 parengtą schemą, kurią parengė matininkas N. M., vykdantis individualią veiklą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui V. D. priskirtas sklypas, pažymėtas raide C, kurio plotas 947 kv. m., atsakovei V. T. priskirtas sklypas, pažymėtas raide D, kurio plotas 3 362 kv. m., atsakovui V. D. priskirtas sklypas, pažymėtas raide B, kurio plotas 947 kv. m., atsakovei I. Š. priskiriami sklypai, pažymėti raide A, kurių plotai 2 072 kv. m. ir 239 kv. m., bendras plotas 2 311 kv. m.
8. Atsakovas V. D. atsiliepimu su atsakovės I. Š. priešieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja siekiui nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas ir atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimis atskirai, tačiau nesutiko su priešieškinyje pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tvarka (planu, schema). Iš esmės neprieštaravo I. Š. priešieškinio schemos daliai, kurioje nustatytos V. D. ir V. T. atskirai naudojamos sklypo dalys, tačiau atsakovo netenkino jo atskiram naudojimui skiriamos sklypo dalies vieta, kadangi joje nėra jokių jam priklausančių statinių. Pažymėjo, kad jo statinys yra schemos A dalyje, todėl būtų logiška jam priskirti naudotis šia sklypo dalimi. I. Š. jai priklausančių statinių neturi jokioje sklypo dalyje, todėl ši aplinkybė leidžia priskirti I. Š. naudojimuisi bet kurią sklypo dalį. Dėl analogiškų motyvų nepritarė ir ieškovo V. D. ieškinyje ir atsakovės V. T. priešieškinyje pateiktoms žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoms, kiek jos neatitinka atsakovo siūlomos schemos.
9. Ieškovas V. D. atsiliepimu su atsakovės I. Š. priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės I. Š. plane ieškovui skiriama Žemės sklypo dalis neatitinka ieškovo faktinio naudojimo, jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo eksploatacijos reikalavimų. Be to, prie 239 kv. m. žemės ploto, priskirto atsakovės naudojimui, nėra nei priėjimo, nei privažiavimo, ir šis žemės plotas nei savo plotu, nei konfigūracija neatitinka racionalaus žemės naudojimo reikalavimų ir kitų bendraturčių intereso individualiai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, jų neapsunkinant bendro naudojimo plotais, reikalingais patekti į kito bendraturčio naudojimui suprojektuotas žemės sklypo dalis.
10. Atsakovė V. T. atsiliepimu su atsakovės I. Š. priešieškiniu nesutiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad priešieškinio dalykas nepilnas – atsakovė pasisakė tik dėl 7 567 kv. m. sklypo dalies, kai sklypo plotas yra 7 989 kv. m. Nurodė, kad atsakovės pateikta schema neatitinka faktinio ieškovo ir jos naudojimosi sklypo dalimis, kuriose yra jiems priklausantys statiniai, kai atsakovai I. Š. ir V. D. statinių sklype neturi. Pažymėjo, kad atskiram naudojimui suformuotos sklypo dalys pagal atsakovės I. Š. pasiūlymą yra maksimaliai netaisyklingos formos, neatitinka ribų racionalumo principo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu civilinę bylą dalyje nutraukė, patvirtinęs ieškovo ir atsakovų V. T. ir V. D. sudarytą taikos sutartį; atsakovės I. Š. priešieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad ieškovui V. D. ir atsakovei V. T. nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai, kurie į visų bendraturčių valdomą žemės sklypą įkomponuoti taip, kad kitiems bendraturčiams nėra jokios techninės galimybės nustatyti tokios žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kuri užtikrintų galimybę kiekvienam bendraturčiui turėti vientisą žemės sklypą naudojimui, jo neskaidant bent jau į dvi dalis. Skiriant vientisą žemės sklypą, sklypas gali būti padalintas tik trims bendrasavininkams. Atsakovas V. D. savo sklypo dalimi taip pat naudojasi, gyvena joje pastatytame laikiname statinyje. Atsakovė I. Š. jokių statinių, nei nuolatinių, nei laikinų žemės sklype neturi, sklypu nesinaudoja. Teismas sprendė, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo plane, 2018-04-19 parengtame pagal V. D. pasiūlymą Nr. 1, Nr. 2, atsižvelgiama į faktiškai susiklosčiusius bendraturčių santykius dėl žemės sklypo faktinio naudojimo.
13. Atsakovei I. Š. ginčo žemės sklype pastatų neturint ir nesant galimybės paskirti vientisą žemės sklypą, teismas jai paskyrė dvi žemės sklypo dalis – 1 120 kv. m. plane pažymėtu indeksu IIA ir 1 166 kv. m. plane pažymėtu indeksu IIB, kuriose nėra kitiems bendraturčiams priklausančių pastatų ir namų valdos. Teismas pažymėjo, kad visas žemės sklypas yra kalnuotas, šlaite, todėl ne vien atsakovės žemės sklypo dalis bus šlaite, bet ir pvz. ieškovo V. D. Teismas nesutiko su I. Š. pateiktu žemės sklypo naudojimosi projektu, kadangi jis neracionalus, prie sklypo dalies A 239 kv. m., paskirtos I. Š. tarp atsakovams V. D. ir V. T. siūlomų paskirti sklypų nėra privažiavimo, atsakovas V. D. turi perkelti savo namelį į kitą sklypo dalį, o tai susiję su išlaidomis ne tik perkeliant namelį, bet ir elektros skydinę, plane nenurodytas bendras kelias, ir nenurodyta, kad bendraturčiai juo naudojasi bendrai, kaip tai nurodyta kitų šalių planuose, išskiriant šalims naudotis bendrai 497 kv. m. ploto keliu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atsakovė I. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti, prijungti prie bylos patikslintą planą bei jį patvirtinti, nustatant jame nurodyta tvarka naudojimosi sklypu tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybės, kad jai paskirtoje žemės sklypo dalyje yra V. T. naudojami statiniai. Apeliantei paskirtos sklypo dalys yra atokiausiai ir toliausiai viena nuo kitos. Be to, „II B“ dalis yra itin nenaudingas šlaitas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kiti bendraturčiai statinius ir kitus įrenginius statėsi neteisėtai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė sklypu nesinaudoja. Ji moka žemės ir kitus mokesčius. Dėl teritorijų planavimo ir draustinio – miško sklypo statuso ir ribojimų apeliantei nėra galimybių statyti naujų teisėtų statinių ar atidalinti sklypą kaip atskirą.
16. Apeliantė nurodė, kad naują projektą šalys pateikė kartu su taikos sutartimi, ir ji neturėjo galimybės atsikirsti, todėl nustatytinas procesinis pažeidimas. Apeliantė pateikė naują planą, nurodydama, kad ištaisė trūkumus, prašo jį priimti ir patvirtinti kaip atitinkantį visų sklypo bendraturčių interesus.
Atsiliepimas
17. Atsakovė V. T. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas prieštarauja CPK 312 straipsniui, pagal kurį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė turėjo galimybę naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinio skundo argumentas suformuluotas nekorektiškai, nesuprantamai ir yra neįvykdomas. Apeliantė pateikė naują planą, kurį prašo patvirtinti, tačiau jo nepaaiškino.
Šalies argumentai
18. Apeliantė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad niekada jokia konkrečia sklypo dalimi nesinaudojo, todėl pačios I. Š. faktinis sklypo naudojimas nėra orientacinis kriterijus. Apeliantės argumentas, kad jai suformuota sklypo dalis susideda iš dviejų toli viena nuo kitos esančių dalių yra paradoksalus, kadangi pati apeliantė siūlė paskirti jai dvi, viena nuo kitos atokiai nutolusias, sklypo dalis. Tai įrodo, kad atskiram I. Š. naudojimui neįmanoma paskirti vientisą sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi tvarka nustatyta taip, kad I. Š. atskiram naudojimuisi skirtos sklypo dalys yra racionalaus, beveik vienodo dydžio, visi privažiavimo keliai eina sklypo pakraščiu, o ne per sklypo vidurį, kaip siūlo apeliantė, atskirai naudojamos sklypo dalys yra labiausiai artimos stačiakampio formai, kai apeliantė projektuoja trikampes sklypų dalis, kelias eina per patį sklypo vidurį. Tai neracionalu ir nepatogu naudoti.
19. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai paskirtoje sklypo dalyje yra V. T. statiniai. Apeliantė neturi jokio intereso žemės sklypu naudotis. Šiuo metu jai priklausančią sklypo dalį ji bando parduoti. 2018-03-22 teismo posėdis buvo atidėtas, sudarant šalims galimybę baigti bylą taikiai. I. Š. turėjo visas galimybes bendradarbiauti, tačiau atsisakė priimti net elektroniniu paštu jai siunčiamus plano variantus, teigdama, kad sugedo kompiuteris.
Atsiliepimas
20. Atsakovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti jį nenagrinėtą, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir apeliacinį procesą nutraukti; nusprendus bylą apeliacine tvarka nagrinėti – apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – skelbimą apie atsakovės parduodamą savo sklypo dalį. Nurodė, kad paskutinė apeliacinio skundo pateikimo data buvo 2018-08-16, kai atsakovės apeliacinis skundas buvo įteiktas siuntas pristatančios bendrovės atstovui ir užregistruotas tik 2018-08-17 20 val. 53 min., t. y. jau praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Be to, mokėjimo nurodyme nurodyta žyminio mokesčio sumokėjimo data – 2018-08-17.
21. Atsakovė nebepalaiko savo anksčiau pateikto plano. Prašo prijungti prie bylos ir patvirtinti naują planą. Šis planas nebuvo vertintas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatyta tvarka pažeidžia jos interesus, kadangi pati atsakovė savo plane numačiusi, jog jai tenkanti sklypo dalis yra iš dviejų dalių, taigi pati atsakovė supranta, kad visi keturi bendraturčiai po vientisą sklypo dalį turėti negali. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie statinių neteisėtumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir/ar teisės aktų nuostatomis. Atsakovė I. Š. niekada nesinaudojo, nesinaudoja ir neketina naudotis jokia žemės sklypo dalimi, todėl ginčijamu sprendimu patvirtintas planas ir juo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka geriausiai atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktas planas yra neracionalus, kadangi prie jai ir atsakovui V. D. priklausančių sklypo dalių nenumatytas priėjimas/privažiavimas; atsakovės jai pačiai numatyta 239 kv. m. sklypo dalis objektyviai negalėtų būti naudojama. Teismo patvirtintų sklypo dalių paskirstymas atitinka ir lygiateisiškumo principą. Apeliantės argumentas, kad ji neturėjo galimybės atsikirsti į teismo patvirtintą planą, neatitinka tikrovės. Šis planas buvo pateiktas teismui 2018-05-07 ir po pateikimo vyko dar trys teismo posėdžiai. Atsikirtimams atsakovė turėjo du mėnesius.
Atsiliepimas
22. Ieškovas V. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nesutinka su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu pagal atsakovės I. Š. planą, kadangi ieškovui skiriama žemės sklypo dalis neatitinka jo faktinio naudojimo ir jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo eksploatacijos reikalavimų. Faktinio naudojimo neatitinka ir kitiems bendraturčiams skiriamos sklypo dalys. Apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pateikdama apeliacinės instancijos teismui įrodymą ir apeliacinėje instancijoje reikšdama naujus materialinius teisinius reikalavimus, kuriuos galėjo pateikti/pareikšti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Sprendime nurodytos aplinkybės atitinka faktines bylos aplinkybes ir patvirtina, kad apeliantei individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo plotas į dvi dalis padalintas dėl objektyvių priežasčių (dėl sklypo netaisyklingos konfigūracijos, jame esančių pastatų, būtinumo atsižvelgti į dalį bendroje dalinėje nuosavybėje ir etc.), todėl tokia naudojimosi tvarka apeliantės teisių nepažeidžia. 2018-03-22 parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantei buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau ji net nedalyvavo derybose, todėl ji pati neišnaudojo galimybių suderinti savo valią su kitais bendraturčiais, neieškojo visiems bendraturčiams tinkamo sprendimo, nevykdė pareigos kooperuotis, tik siekė maksimaliai patenkinti savo interesus.
Šalies argumentai
23. Teismo patvirtintas planas apeliantės atstovui buvo įteiktas 2018-05-08. 2018-05-10 apeliantė pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo ir rašytinių paaiškinimų, taip pat pateikė papildomus įrodymus, taigi apeliantė galimybę atsikirsti turėjo ir ja naudojosi. Apeliantės argumentas, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi dalis jai priskirto naudojimui ploto yra nenaudingas, nes yra šlaite, yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad ir dalis ieškovui priskirto žemės sklypo yra kalne. Apeliantė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad V. T. statiniai dalyje jai priskirto žemės sklypo yra nugriauti. Savavališkos ar neteisėtos statybos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie neteisėtas ar savavališkas statybas. Visi ieškovui priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai yra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytus materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
2. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują žemės sklypo planą, kurį prašo priimti ir prijungti prie bylos. Atsakovas V. D. taip pat prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – skelbimą apie atsakovės parduodamą savo sklypo dalį, kuris, jo teigimu, buvo patalpintas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad planą apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o atsakovo pateikto skelbimo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o galimai šio įrodymo iki ginčijamo sprendimo priėmimo ir nebuvo, apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo dėl naujo įrodymo netenkina, o atsakovo V. D. prašymą tenkina.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
3. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 0,7989 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visoms byloje esančioms šalims: ieškovui V. D. (1000/7989), V. T. (3549/7989), I. Š. (2440/7989), V. D. (1000/7989). Ginčo žemės sklype yra įregistruoti du gyvenamieji namai: 1) 56,87 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis ieškovui V. D. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 2015-06-25 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2) 45,46 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), plane 9A1žp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis atsakovei V. T. pagal 2001-03-06 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-1740 (1/2 dalį) ir 2012-06-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
4. Nagrinėjamoje byloje tarp nurodyto žemės sklypo bendraturčių kilo ginčas dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, kadangi ji neturėjo galimybės atsikirsti į naujai pateiktą planą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis apeliantės argumentas neatitinka realybės. Ant 2018-05-07 pareiškimo dėl taikos sutarties sudarymo yra tos pačios dienos bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija „išsiųsti nuorašą atsakovei I. Š.“ (el. bylos popierinio priedo 1 t., b. l. 126). Taikos sutartis ginčijamu sprendimu patvirtinta 2018-07-17. Taigi atsikirsti atsakovė turėjo (ką ji ir darė) net šiek tiek daugiau nei du mėnesius, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
6. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybės, kad jai paskirtoje žemės sklypo dalyje yra V. T. naudojami statiniai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Apeliantės nurodytos nuotraukos buvo paneigtos atsakovės V. T. atstovo pateiktomis nuotraukomis (el. bylos 3 t., b. l. 29-42), patvirtinančiomis, kad apeliantės nurodomi statiniai yra nugriauti. Kitų įrodymų apie šių statinių egzistavimą atsakovė I. Š. nepateikė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
7. Apeliantė nurodė, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos teises ir interesus, kadangi jai paskirta sklypo dalis nevientisa, dalys viena nuo kitos smarkiai nutolusios, viena dalis yra nenaudinga žemė ir šlaitas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia apeliantės teisės ir interesus. Pirma, naudojimosi žemės sklypu tvarką pirmosios instancijos teismas patvirtino atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir joje nurodytus kriterijus, t. y. 1) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų; 2) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų bei 3) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai V. T. ir V. D. ginčo žemės sklypu faktiškai naudojasi, turi jame savo statinius, kuriuose gyvena, kai apeliantė, kaip pati teismui nurodė, sklypu nesinaudoja ir jokių statinių jame neturi. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, teisėtai ir pagrįstai orientavosi į faktinį šalių sklypo naudojimą. Antra, pati atsakovė supranta ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju yra neįmanoma visiems keturiems bendraturčiams paskirti po vientisą sklypo dalį. Dvi sklypo dalys apeliantei buvo numatytos ir jos pačios teismui kartu su priešieškiniu pateiktame plane, kurį ji prašė patvirtinti. Trečia, šlaite yra ne tik apeliantės žemės sklypo dalis, bet ir ieškovo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pripažintina ne tik atitinkanti faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, bet ir socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.
8. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kiti bendraturčiai statinius ir kitus įrenginius statėsi neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavališkos ar neteisėtos statybos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, neišeinant už ieškinio ribų, ši aplinkybė nevertintina ir plačiau dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
1. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują planą ir prašo jį patvirtinti kaip atitinkantį visų sklypo bendraturčių interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje šiais klausimais yra nurodęs, jog ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) 4 (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018).
2. Taigi, atsakovės I. Š. apeliacinis skundas, pateikiant naują planą, yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovė apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui reiškia naują reikalavimą – nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal naujai jos pateiktą planą, tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, tai yra imperatyviai draudžiama. Dėl šių priežasčių atsakovės I. Š. apeliacinis skundas atmetamas ir šiuo pagrindu.
3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
4. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, tenkinami ieškovo ir atsakovų V. D. ir V. T. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės I. Š. V. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur, V. D. – 500 Eur, V. D. – 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos atlyginti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, iš atsakovės I. Š. priteisiamos visos ieškovo V. D., atsakovų V. D. ir V. T. bylinėjimosi išlaidos, jų patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės I. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. Š. ieškovo V. D. naudai 200 Eur, atsakovo V. D. naudai 500 Eur ir atsakovės V. T. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.