Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant pareiškėjams R. C. ir V. K. , suinteresuotam asmeniui M. R. , suinteresuotų asmenų M. R. ir A. U. atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K. ir R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. 2S-69/2008 pagal ieškovų M. C. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. , M. C. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, M. R. , A. U. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinius atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybės įmonės Registrų centrui ir jo Vilniaus filialui, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. C. , G. K. dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dalies panaikinimo, įrašų namų valdos techninės apskaitos bylose panaikinimo, Valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. K. (ieškovės G. K. įgaliotas atstovas) ir R. C. (ieškovo M. C. teisių perėmėjas ir ieškovo M. C. teisių perėmėjos M. C. įgaliotas atstovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą kaip antrosios instancijos teismą prašydami atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje pagal ieškovų M. C. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. , M. C. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, M. R. , A. U. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinius atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybės įmonės Registrų centrui ir jo Vilniaus filialui, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. C. , G. K. dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dalies panaikinimo, įrašų namų valdos techninės apskaitos bylose panaikinimo, Valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. C. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmetė prašymą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 panaikinimo. Dėl šios nutarties ieškovai padavė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskirojo skundo nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėja Tatjana Žukauskienė, pagal įstatymą neturėjusi teisės nagrinėti šios bylos ir priimti joje procesinių sprendimų. Šios sudėties teisėjų kolegija priėmė tarpinius procesinius sprendimus, turėjusius įtakos galutinio sprendimo priėmimui (2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria atmestas apeliantų prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, 2008 m. sausio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies panaikinimo, 2008 m. vasario 19 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, 2008 m. kovo 19 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo).

2008 m. kovo 19 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryta teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės, teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio. 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi ši kolegija atmetė ieškovų atskirąjį skundą, t.y. priėmė galutinį procesinį sprendimą byloje. Pareiškėjų manymu, nurodyta apeliacinės instancijos teismo sudėtis yra neteisėta dėl nutarties pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis turėjo būti surašyta ir paskelbta 2008 m. gegužės 28 d. 15 valandą. Tačiau nurodytą valandą nutartis surašyta nebuvo, ji surašyta po poros dienų atgaline data. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo darbuotojai informavo pareiškėjus apie priimtos nutarties rezoliucinę dalį, tačiau surašytos nutarties neišdavė ir pasiūlė kreiptis į teisėjų kolegijos pranešėją. Kolegijos pranešėja teisėja D. Kutrienė paaiškino, kad procesinis sprendimas priimtas ir paskelbtas, tačiau nutartis nesurašyta ir nepasirašyta, ir pasiūlė kreiptis kitą dieną. Kur, kada, ir kokia teismo sudėtis surašė nurodytą nutartį, yra neaišku, nes visi procesiniai veiksmai, atlikti po 2008 m. gegužės 28 d. 15 valandos yra neteisėtos sudėties teismo veiksmai. Tokiu būdu buvo pažeistas teisminio nagrinėjimo vientisumo principas. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 15 d. priėmė nutartį atmesti pareiškėjų prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Kategoriškas žodinio proceso atsisakymas sudaro prielaidas abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. 2008 m. gegužės 28 d. teismo pirmininkui A. Šumskui buvo pateiktas skundas dėl teisėjų kolegijos veiksmų, prašant nušalinti kolegijos narius ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas nėra išspręstas. Dėl neteisėtos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties ir dėl neteisėtos sudėties teismo buvo paduotas kasacinis skundas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė kasacinį skundą priimti.

Kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kuris tik 2008 m. gruodžio 29 d. galutinai atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties buvo paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris skundą priimti atsisakė dėl CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų nebuvimo. Tiek raštai Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tiek kasacinio skundo parengimas atėmė daug laiko, todėl pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjai nespėjo. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. mirė M. C. , ir tai buvo dar viena priežastis, sutrukdžiusi paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo įstatyme numatytais terminais.

Iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą negauta (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai R. C. ir V. K. palaikė savo prašymuose išdėstytus reikalavimus. Suinteresuotų asmenų (trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais) M. R. ir A. U. atstovė advokatė D. Puzirauskienė ir suinteresuotas asmuo M. R. prašė teismo prašymus atmesti ir procesą atnaujinti atsisakyti, kadangi pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, taip pat ar nepraleisti CPK 368 straipsnyje numatyti terminai kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, o jei kartu su prašymu atnaujinti procesą teismui paduodamas prašymas atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą – ar yra įstatyme numatytas pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

Dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu - bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio nuostatomis, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nurodytu pagrindu eiga prasidėjo tuomet, kai pareiškėjams tapo žinoma apie nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, t.y. Vilniaus apygardos teismui priėmus ginčijamą nutartį – 2008 m. gegužės 28 d. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismui pateikė 2009 m. sausio 19 d., t.y. praleidę CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Pareiškėjai neginčija, kad yra praleidę CPK 368 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir kartu su prašymu atnaujinti procesą yra pateikę teismui prašymą atnaujinti šio prašymo padavimo terminą. Prašymas grindžiamas 3 aplinkybėmis: 1) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties teikimu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, 2) prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje nagrinėjimu Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje ir 3) ieškovo M. C. mirtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, reikalauja riboti prašymus dėl proceso atnaujinimo tam tikrais terminais, kadangi įgyvendinant įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas teises ir pareigas, formuojasi nauji teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, nesusiję su išnagrinėta byla, o pakeitus įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti pažeisti naujųjų santykių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Kuo ilgesnis laikotarpis praeina nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo iki proceso atnaujinimo, tuo didesnė rizika atnaujinus procesą pažeisti asmenų, nesusijusių su išnagrinėta byla, teisėtus lūkesčius ir interesus. Taigi CPK 368 straipsnyje numatyti terminai teismo, nagrinėjančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, negali būti taikomi formaliai. Teismų praktikoje yra susiformavusi pozicija, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujinamas asmens, prašančio atnaujinti procesą, prašymu, jei 1) pareiškėjui laiku kreiptis į teismą sukliudė objektyvios, nuo šio asmens valios nepriklausančios priežastys, 2) aplinkybės, objektyviai kliudančios pareiškėjui kreiptis į teismą, išliko per visą termino praleidimo laikotarpį, t.y. pareiškėjas kreipėsi į teismą per protingą terminą nuo to momento, kai priežastys, esančios kliūtimi kreiptis į teismą, išnyko, ir 3) nėra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 metų naikinamasis terminas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų kreipimasis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje negali būti pripažintas svarbia CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo priežastimi, kadangi objektyviai nekliudė jiems su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreiptis savarankiškai, ką galiausiai pareiškėjai ir padarė. Tai, kad pareiškėjai savanoriškai pasirinko kitokį savo teisių gynybos būdą, neatleidžia jų nuo pareigos laikytis civilinio proceso įstatymuose numatytų terminų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir negali būti pripažinta nuo pareiškėjų valios nepriklausančia aplinkybe, objektyviai kliudžiusia jiems kreiptis į teismą laiku. Pastebėtina, kad CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą ir įgyvendinti konstitucinį teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl negali būti teismo taikomi vadovaujantis išimtinai vien pareiškėjų interesais.

CPK 366 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu proceso atnaujinti neleidžiama, jei šiuo pagrindu prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Nurodyta nuostata patvirtina ekstraordinarinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį ir reiškia, kad įstatymų leidėjas galimybę ištaisyti tam tikrą teismo proceso trūkumą proceso atnaujinimo instituto pagalba suteikia tik tada, jei šio trūkumo nebuvo galimybės pašalinti taikant instancinę teismų sprendimų kontrolę. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo reikalavimą, taip pat į tai, kad proceso įstatymuose numatytas kasacinio skundo padavimo terminas ir terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo šiuo atveju sutampa (CPK 345 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnio 1 dalis), pareiškėjų kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 nutarties galėtų būti pripažintas svarbia CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu praleidimo priežastimi, jei pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą per protingą laikotarpį nuo to momento, kai jų kasacinį skundą, grindžiamą neteisėtos teismo sudėties argumentu, buvo atsisakyta priimti.

Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų apie tai, kada Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 nutarties, ir kada jiems tapo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymą priimti kasacinį skundą, tačiau iš byloje esančių duomenų (prašymo leisti susipažinti su byla kasaciniam skundui parengti (b.l. 177, t. VII), pačių pareiškėjų nurodymo, kad jų kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti dėl įstatyme numatytų kasacijos pagrindų nebuvimo, o ne dėl termino kasaciniam skundui paduoti, kuris baigėsi 2008 m. rugpjūčio 28 d., praleidimo (b.l. 182, t. VII)), pareiškėjo V. K. teismo posėdžio metu pateikto paaiškinimo, kad jis tiksliai neatsimena, kada Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, tačiau tai įvyko vasarą ir rudenį, taip pat į tai, kad pareiškėjai nenurodė teismui jokių aplinkybių, pateisinančių jų nesikreipimą į teismą laikotarpiu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymo priimti kasacinį skundą iki 2009 m. sausio 19 d., darytina išvada, kad pareiškėjai po to, kai jiems tapo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymą nagrinėti jų kasacinį skundą, per protingą laikotarpį į teismą su prašymu atnaujinti procesą nesikreipė. Pareiškėjų argumentas, kad procesinių dokumentų teismui surašymas pareikalavo daug laiko, negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi pačių pareiškėjų teigimu jų kasacinis skundas buvo be kita ko grindžiamas neteisėta teismo sudėtimi nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, taigi aplinkybės, sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjų jau buvo išdėstytos skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties, teisėjų kolegija nepripažįsta svarbia CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo priežastimi, kadangi pareiškėjai neįrodė, jog ši aplinkybė būtų objektyviai kliudžiusi jiems kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą per visą termino praleidimo laikotarpį – iki 2009 m. sausio 19 d.

Pareiškėjai pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. mirė pareiškėjo R. C. tėvas – ieškovas M. C. (b.l. 258, t. VII). Ieškovo mirties dieną CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dar nebuvo pasibaigęs, taigi ieškovo M. C. procesinė teisė paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo dar nebuvo išnykusi. Kadangi pareiškėjas R. C. byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, atstovavo savo tėvo interesus pagal įgaliojimą, kuris, mirus M. C. pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas), darytina išvada, kad ieškovo M. C. mirtis objektyviai trukdė R. C. kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kol pagal įstatymą nebus išspręsti paveldėjimo ir teisių perėmimo klausimai. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas R. C. buvo išduotas 2008 m. lapkričio 17 d., o jo motinos M. C. , kuriai po sutuoktinio M. C. mirties liko ½ santuokoje įgyto turto, įgaliojimas R. C. atstovauti jos interesus teisme – 2008 m. lapkričio 18 d. (b.l. 258, 293, t. VII). Nors prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismui buvo paduotas praėjus 2 mėnesiams nuo nurodytų dokumentų išdavimo, atsižvelgdama į tai, kad artimo žmogaus (tėvo) mirtis pareiškėjui R. C. buvo susijusi su įvairių teisinių formalumų tvarkymų, tapus mirusio ieškovo teisių perėmėju jam reikėjo laiko apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo kaip savarankiškam civilinio proceso dalyviui, į tai, kad nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjęs laikotarpis yra trumpesnis nei nurodytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad nurodytu laikotarpiu buvo nemažai šventinių dienų, kurių metu nedirbo valstybinės ir teisinės pagalbos įstaigos, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas R. C. , perėmęs ieškovo M. C. teises po jo mirties, į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi per protingą laikotarpį nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, objektyviai kliudžiusios jam tai padaryti, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti R. C. gali būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjui V. K. , kurio galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo M. C. mirtimi, terminą kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo atsisakytina, nenustačius svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Tačiau, kadangi pareiškėjai teismui yra pateikę bendrą prašymą atnaujinti procesą, atnaujinus šio prašymo padavimo terminą vienam iš pareiškėjų, teisėjų kolegija pasisakys dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų buvimo.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Išimtis iš šio principo gali būti daroma tik esant ypatingoms aplinkybėms, kurias įstatymų leidėjas įtvirtino CPK 366 straipsnio 1 dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindus.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas pagal įstatymo reikalavimus turi patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto esmę ir paskirtį darytina išvada, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas tik nustačius konkretų CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi proceso atnaujinimas nėra dar viena byloje priimto teismo sprendimo apskundimo galimybė, nenustačius byloje proceso atnaujinimo pagrindų, procesas negali būti atnaujinamas vien dėl to, kad prašymą atnaujinti procesą paduodantis asmuo mano byloje priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus esant neteisėtus, nepagrįstus ar neįvykdomus. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, veikė kaip apeliacinės instancijos teismas, ir todėl yra kompetentingas nagrinėti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 367 straipsnis). Todėl nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsakyta į klausimą, ar pareiškėjų argumentas, kad civilinę bylą Nr. 2S-69/2008 Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra pagrįstas. Pareiškėjų argumentai, pateikti jų prašymuose atnaujinti procesą ir teismo posėdžio metu, kurie nėra susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegijos nebus analizuojami.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo byloje buvimą pareiškėjai grindžia 2 aplinkybėmis: tuo, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovų G. K. ir M. C. atskirojo skundo nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėja T. Žukauskienė, pagal įstatymą neturėjusi teisės nagrinėti šios bylos ir priimti joje procesinių sprendimų, bei tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria ieškovų atskirasis skundas atmestas, buvo priimta pažeidžiant proceso įstatymuose numatytą nutarties priėmimo ir paskelbimo tvarką.

Reikalavimus, keliamus bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai, numato CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis taisyklėmis, pagrindas konstatuoti tam tikrą teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos sudėtyje, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant ?PK 65, 66 straipsniuose numatytiems teisėjo nusišalinimo nuo bylos pagrindams. Be to, vertinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto pagrindo buvimą turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal lingvistinę šio punkto formuluotę „jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas“ pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik teisėjų kolegijos, priėmusios galutinį procesinį sprendimą byloje, sudėties neteisėtumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Žukauskienė, esanti 2007 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi sudarytos teisėjų kolegijos sudėtyje (b.l. 19, t. VII), 2008 m. kovo 17 d. informavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, kad, vadovaujantis CPK 71 straipsnio 2 dalimi, negali dalyvauti nagrinėjant ieškovų G. K. ir M. C. atskirąjį skundą (b.l. 142, t. VII). Paaiškėjus šiai aplinkybei, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, o ieškovų atskirasis skundas perduotas nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų D. Kutrienės, N. Švedienės ir P. Jaržemskio (b.l. 143 – 144, t. VII). Pastaroji teisėjų kolegija ir priėmė 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria apeliacinis procesas pagal ieškovų G. K. ir M. C. atskirąjį skundą buvo užbaigtas atmetant ieškovų atskirąjį skundą (b.l. 164-165, t. VII). Taigi Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Žukauskienė nebuvo teisėjų kolegijos, priėmusios galutinį teismo procesinį sprendimą byloje Nr. 2S-69/2008, sudėtyje, todėl šios teisėjos dalyvavimas nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą negali būti pagrindu procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjų argumentai, kad teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėja T. Žukauskienė, priėmė tarpinius procesinius sprendimus, turėjusius įtakos galutinio procesinio sprendimo priėmimui, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas nenumato galimybės atnaujinti proceso dėl tarpinių procesinių sprendimų. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinis procesas buvo pakartotas iš naujo kitos sudėties teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnio 2 dalis), naujai sudaryta teisėjų kolegija iš naujo sprendė ir tuos procesinius klausimus, dėl kurių išsprendimo pagrįstumo pareiškėjams kyla abejonių (b.l. 152- 153, t. VII).

2008 m. gegužės 28 d. nutartį priėmusios Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos sudėties neteisėtumą pareiškėjai grindžia tuo, kad buvo pažeista šios nutarties paskelbimo ir surašymo procesinė tvarka, dėl ko neaišku, koks teismas ir kokia sudėtimi priėmė nurodytą nutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta laikantis CPK 62 straipsnio reikalavimų, ieškovų G. K. ir M. C. atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryta trijų teisėjų kolegija iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų D. Kutrienės, N. Švedienės ir P. Jaržemskio (b.l. 144, t. VII). 2008 m. balandžio 15 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti pranešimai, kuriais be kita ko informuojama apie bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį (b.l. 145, t. VII). Nušalinimai šiai teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš kolegijos teisėjų iki bylos nagrinėjimo pabaigos reiškiami nebuvo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai taip pat nenurodo jokių argumentų dėl to, kad kuris nors iš nurodytos teisėjų kolegijos narių pagal įstatymą nebūtų galėjęs nagrinėti ieškovų G. K. ir M. C. atskirojo skundo, arba aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos ar kurio nors iš teisėjų kolegijos narių nešališkumu. Tai, kad nurodyta teisėjų kolegija atmetė pareiškėjų prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, nes, vadovaujantis CPK 336 straipsniu, atskirieji skundai pagal bendrą taisyklę nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o žodinis procesas galimas tik tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija mano žodinį nagrinėjimą esant būtinu. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad teisėjų kolegija ieškovų G. K. ir M. C. atskirojo skundo nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta nepažeidžiant proceso įstatymų reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, ją priėmė ir pasirašė ta pati teisėjų kolegija, kuriai Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta nagrinėti ieškovų G. K. ir M. C. atskirąjį skundą (b.l. 164-165, t. VII). Pareiškėjų argumentas, kad nurodyta nutartis buvo priimta neaiškios sudėties teisėjų kolegijos, negali būti pripažintas pagrįstu, nes nutarties priėmimo faktą patvirtina ją priėmusių teisėjų parašai, kurių tikrumas nekelia abejonių. Pareiškėjų nurodomi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties paskelbimo tvarkos pažeidimai, net jei būtų nustatyti, nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis buvo priimta teisėjų, nesančių Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi sudarytos teisėjų kolegijos sudėtyje, ir tuo pačiu nepatvirtina pareiškėjų argumento, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindu atnaujinti procesą byloje gali būti ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, kurį įstatymų leidėjas pripažįsta esant proceso atnaujinimo pagrindu, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai pareiškėjų argumentai, susiję su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo procesinės tvarkos pažeidimais, teisėjų kolegijos nebus plačiau analizuojami.

Įvertinusi byloje esančius duomenis ir prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė byloje esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl procesą atnaujinti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. 2S-69/2008 CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos.