- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2-1658/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autometas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transmanus“
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą, civilinėje byloje Nr. B2-870-212/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autometas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transmanus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Autometas“ 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Transmanus“ bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Bankroto lyderiai“ (b. l. 2).
Pareiškėjas „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“ 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas įtraukti jį į bylą UAB „Autometas“ v. UAB „Transmanus“ dėl bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, iškelti atsakovui UAB „Transmanus“ bankroto bylą, jo administratoriumi skirti UAB „Bankroto valdymas“ (b. l. 32-35).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi (b. l. 29) iškėlė atsakovui UAB „Transmanus“ bankroto bylą, administratoriumi skyrė UAB „Bankroto lyderiai“.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi (b. l. 36) išsprendė pareiškėjo „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“ pareiškimo priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str.). Be to, bankroto byla atsakovui jau yra iškelta 2010 m. liepos 19 d. nutartimi; įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto lyderiai“, kurio kandidatūra iš anksto buvo suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu (b. l. 13, 16).
Šalies argumentai
Pareiškėjas „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“ atskiruoju skundu (b. l. 39-42) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose sukurtų precedentų. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo, nėra pagrindo reikalauti, kad vienas iš ieškovų grįžtų į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-384/2008), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir naikintina (CPK 329 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų pagrindais atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą, pažeidė proceso teisės principus, ir šiuo aspektu priėmė neteisėtą nutartį, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją panaikinti nutartį nėra pagrindo.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. [...] Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-384/2008).
Apeliantas 2010 m. liepos 15 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekė tų pačių tikslų kaip ir ieškovas – kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla, o administruoti atsakovą siūlė kitą subjektą. Pažymėtina, jog teisme priėmus ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo laikoma, kad ikiteisminė ginčų sprendimo ne teisme buvo nerezultatyvi ir ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo vis tiek persikėlė į teismą. Tokiu atveju reikalaudamas, kad vienas iš bankroto bylos iniciatorių (apeliantas) grįžtų į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos principą (CPK 7 str.), taigi atsisakymas priimti apelianto pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra neteisėtas.
Taip pat pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pripažinęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas pareiškimu prašė iš esmės to paties dalyko, kaip ir ieškovas (iškelti atsakovui bankroto bylą), bet nesutampa kiti du ieškinio (pareiškimo) elementai: bylos iniciatorius ir faktinis ieškinio (pareiškimo) pagrindas. Kadangi nėra prasmės keliose atskirose byloje priimti nutartis iškelti tam pačiam atsakovui bankroto bylą, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas gali būti taikomas tada, kai vienoje civilinėje byloje bankroto byla jau yra iškelta. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (b. l. 29), o 2010 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto pareiškimą, motyvuodamas bankroto bylos įmonei iškėlimu, nors apeliantas pareiškimą pateikė dar prieš priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (2010 m. liepos 15 d.), o 2010 m. liepos 19 d. nutartis tuo metu dar nebuvo priimta ir nebuvo įsiteisėjusi (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Šie pirmosios instancijos teismo veiksmai aiškiai prasilenkia su sąžiningumo principu (CPK 3 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant proceso koncentracijos bei sąžiningumo principus.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 50) patvirtintino apelianto, kaip atsakovo trečios eilės kreditoriaus, 18 803,76 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Vadinasi, 2010 m. spalio 20 d. nutarčiai įsiteisėjus, jis tapo trečiuoju asmeniu bankroto byloje automatiškai. Tokiu atveju tenkinti skundą ir dar kartą, kaip prašoma atskirajame skunde, įtraukti apeliantą į bylą trečiojo asmens teisėmis nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.