Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-318/2012

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00278-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija:

2.7.4; 1.2.3.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2.;

2012 m. liepos 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. W. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. P. W. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo M. P. W. priteista išieškoti valstybės naudai 2261,40 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. W. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, t.y. 2010 m. rugsėjį Klaipėdoje M. P. W. iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 0,770 g psichotropinės medžiagos mefedrono, kurią nugabeno į savo butą Nr. 48, esantį A. J. g. 42 Plungėje. 2010 m. gruodžio mėnesį Plungėje M. P. W. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 75,882 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir 16,171 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. 2011 m. pradžioje M.P. W. elektroninėje parduotuvėje elektroniniu adresu www.1000-rc.cz užsisakė psichotropinės medžiagos mefedrono darinio 4-MEC (4-metil-N-etilkatinono). 2011-02-10 UAB „DPD Lietuva“ kurjeris pristatė M. P. W. tarptautinę siuntą iš Čekijos su 76,504 g šios užsisakytos psichotropinės medžiagos, kurią M. P. W. įsigijo, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Visas šias medžiagas nuo jų įsigijimo momento M. P. W. neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, laikė savo minėtame bute esančiame nedideliame seife.

Taip pat M. P. W. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą, gabeno didelį jos kiekį ir kėsinosi ją išplatinti, t.y. 2011-03-05 vakare M. P. W. automobiliu „VW Transporter“, valstybinės registracijos Nr. „BNV100“, 26,513 g mefedrono darinio 4-MEC (4-metil-N-etilkatinono) iš savo minėto anksčiau buto neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nugabeno į kavinę, esančią Laisvės pr. 82, Vilniuje, kur buvo švenčiamas A. A. gimtadienis. Šioje kavinėje kaltinamasis pasikėsino atgabentą psichotropinę medžiaga išplatinti, konkliudentiniais veiksmais ir žodžiu siūlydamas A. A. ir jos svečiams R. G., R. K., R. R., A. V., M. P., V. V., savo draugei I. K. pasivaišinti šia medžiaga. Išplatinti minėtos medžiagos W. P. W. nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nurodyti asmenys jo pasiūlymu nepasinaudojo.

Apeliantas tvirtina, kad nepagrįstas apylinkės teismo nuosprendžio argumentas apie kavinės patalpų apžiūros metu rastų psichotropinių medžiagų kiekius, nes ne visos rastos psichotropinės medžiagos priklausė jam, todėl jas iš kaltinimo turėjo pašalinti. Apelianto teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jis pats vartoja psichotropines medžiagas ir važiuojant į vakarėlį paėmė jas savo vartojimui. Jis galvojo, kad jei pirko legaliai, tai už pavaišinimą nieko nebus, todėl, kai pamatė, kad kavinėje ant stalo, lėkštutėje, padaryti takeliai iš baltos spalvos medžiagos, pats ant stalo išbėrė kelis maišelius savo atvežtos medžiagos – modifikuoto mefedrono. Apeliantas mano, kad nenustačius platinimui (vaišinimui) skirtos medžiagų dalies, negalima inkriminuoti LR BK 260 str. 2 d. kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio.

Apeliaciniame skunde M. P. W. teigia, kad išanalizavus byloje esančias specialistų išvadas akivaizdžiai matosi, kad atliekant tyrimus buvo naudojami vienodi tyrimo metodai, tačiau kiekvienoje iš išvadų nurodytas skirtingas rezultatas. Šiems netikslumams pašalinti į teisiamąjį posėdį iškvietus specialistą V. M., jis paaiškino, kad specialistai tokio junginio mefedrono nustatymo neatlieka, nes tai yra nauja grupė derinių, kuriuos Lietuva mėgina įsisavinti, todėl plačiau kalbėti apie mefedroną jis negali. Specialistas tik ištaisė protokole nurodytą klaidą ir patvirtino, kad mefedronas nėra ta pati medžiaga kaip inkriminuotoji (4-metil-N-etilkatinonas). Anot apelianto, esant tokiai situacijai, kai byloje esančios specialisto išvados neatitinka viena kitai, kai jose nurodyti net medžiagų pavadinimai neatitinka kitų bylos duomenų, teismas privalėjo skirti ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitai įstaigai – ne Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui.

Nuteistasis nesutinka ir su ta teismo nuosprendžio dalimi, pagal kurią iš jo valstybės naudai priteista 2261,40 Lt proceso išlaidų atlyginimo. Teigia, kad jis neatsakingas už tai, kad apie teismo posėdį jo gynėjas nebuvo tinkamai informuotas, taip pat už tai, kad konvojus nepristatė jo į teismą dėl to, kad Lukiškių TIK kilo gaisras.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. P. W. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. W. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (LR BPK 320 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. P. W. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o taip pat, kad turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą, gabeno ir pasikėsino ją išplatinti.

Pripažindamas M. P. W. kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo pirmosios instancijos teismas rėmėsi paties nuteistojo parodymais, liudytojų V. V., M. P., A. A., R. K. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. P. W. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje esančiame kratos protokole užfiksuota, kad 2011 m. kovo 6 d. atlikus kratą M. P. W. gyvenamojoje vietoje, buvo rasti ir paimti polietileniniai maišeliai su baltos spalvos ir augalinės kilmės medžiagomis, švirkštas, stikliniai vamzdeliai, svareliai ir kiti daiktai (t. 2, b.l. 160-162). Ištyrus šios kratos metu paimtus miltelius užspaudžiamuose maišeliuose, specialisto išvadose nustatyta, kad juose yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė 16,171 g ir psichotropinė medžiaga – MEC (4-metil-N-etilkatinonas), kurios masė – 0,719 g (t. 3, b.l. 191-192, t. 4, b.l. 4-6). Be to iš M. P. W. buto 2011-03-06 paimtame seife (t. 3, b.l. 124-125) be kitų daiktų rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, paketas su rudos spalvos kieta medžiaga, 3 indeliai su baltais milteliais (t. 3, b.l. 134-152). Ištyrus rastas medžiagas, specialisto išvada Nr. 140-(1546)-ISI-1507 nustatyta, kad tarp seife rastų objektų buvo 0,770 g psichotropinės medžiagos mefedrono, 75,882 g narkotinės medžiagos kanapių dervos bei 3 stikliniai indeliai su nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos etilamfetamino (t. 3, b.1. 197-199).

Iš teisiamojo posėdžio metu M. P. W. duotų parodymų matyti, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo sekančiomis aplinkybėmis: 2010 m. rugsėjį Klaipėdoje, „Amsterdamo“ parduotuvėje jis legaliai nusipirko stiklinį flakoną su mefedronu, kurį parsivežė į Plungėje esantį jam priklausantį butą. 2010 m. gruodį Plungėje iš pažįstamo taksisto jis nusipirko kanapių, jų dervos. Šias medžiagas irgi parsivežė namo. 2011 m. pradžioje elektroninėje parduotuvėje elektroniniu adresu www.1000-rc.cz užsisakė mefedrono darinio 4-MEC (4-metil-N-etilkatinono), būdamas tikras, kad tai visiškai legaliai platinama medžiaga (tai buvo nurodyta ir tinklapyje). Netrukus UAB „DPD Lietuva“ kurjeris pristatė tarptautinę siuntą iš Čekijos su šia užsisakyta medžiaga. Tą patvirtina ir byloje esantis šios įmonės pateiktas dokumentas (t. 5, b.l. 2-3). Visas šias medžiagas M. P. W. teigimu jis, ne pirmus metus vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas, įsigijo sau ir tikslo jas platinti neturėjo. Šias medžiagas nuo jų įsigijimo momento jis laikė asmeniniam vartojimui savo bute esančiame nedideliame metaliniame seife.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. P. W. tvirtinimus, kad jis, pirkdamas mefedroną, manė, kad tai nėra apyvartoje uždrausta medžiaga. Teisingai nurodė, kad nors viename minėtos internetinės svetainės skelbimų (t. 2, b.l. 27, 32) nurodoma, kad produktai, kuriais prekiaujama šioje parduotuvėje, yra „absoliučiai legalūs“, tačiau parduotuvės veiklos taisyklėse aiškiai nurodoma (t. 2, b.l. 31, 36), kad visi parduotuvės produktai skirti techninėms, botaninėms reikmėms arba kolekcionavimo tikslams, tačiau nėra skirti žmonių vartojimui. Be to taisyklėse patikslinama, kad parduodami produktai yra legalūs parduotuvės veiklos teritorijoje ir į valstybes, kuriose jie yra uždrausti, jie nesiunčiami. Europos Tarybos 2010-12-02 sprendime (2010/759/ES) nurodyta, kad mefedronas yra sintetinis katinonas, ir įpareigojo valstybes nares taikyti šiai medžiagai kontrolės priemones ir baudžiamas sankcijas, atitinkančias jų teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu Lietuvos Respublika šio preparato apyvartą uždraudė dar anksčiau, 2010-06-30 Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-590. Be to, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino nepriklausomas ekspertas V. Š., mefedronas kaip katinono darinys į draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtrauktas dar anksčiau. Teisinga yra teismo išvada, jog tuo metu, kai kaltinamasis pagal jo paties parodymus buvo įsigijęs mefedrono, ši medžiaga jau buvo uždrausta, o ta aplinkybė, kad M. P. W. galimai to nežinojo, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ir jis pats ją naudojo kaip psichotropinę medžiagą.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog nuosprendyje netiksliai užrašyti jo parodymai apie internetu užsakytas psichotropines medžiagas, nurodant, kad jis pirko „Mephedrone 2“, o nepsichotropinę medžiagą 4-MEC (4-metil-N-etilkatinono). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jis surašytas laikantis BPK 261 str. reikalavimų, siekiant kuo tiksliau užfiksuoti posėdžio eigą, jo metu buvo daromas garso įrašas. BPK 261 str. 6 str. reglamentuoja, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Vienok, nei M. P. W., nei jo gynėjas, jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nustatyta tvarka nepateikė.

Apie tai, kad M. P. W. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas savo asmeniniam vartojimui, be jo paties parodymų patvirtina ir tai, kad jo kraujyje, paimtame 2011-03-06 buvo rasta metamfetamino (t. 2, b.l. 95).

M. P. W. gabeno psichotropines medžiagas ne tik savo asmeniniam vartojimui bet ir turėdamas tikslą jas platinti ir pasikėsino tai padaryti. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad jis atsivežė dalį jų su savimi iš Plungės į Vilniuje rengtą A. A. gimtadienį. Pats M. P. W. neneigia į vakarėlį su savimi atsivežęs internetu nusipirktų psichotropinių medžiagų. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad su savimi maišeliuose turėjo apie 30 g mefedrono, išbėrė šių medžiagų dalį ant stalo šalia kitų jau ten buvusių narkotinių medžiagų, sakydamas, kad, jei kas nori, gali pasivaišinti. Nors apeliantas neigia turėjęs tikslą medžiagas platinti 2011-03-05 vakare vykusiame vakarėlyje, tačiau iš liudytojų A. A., R. K. parodymų seka, kad narkotines medžiagas jos vartojo jau po to, kai atvažiavo M. P. W.. R. K. teigimu, nors ji nežinojo, kas padėjo ant stalo, tačiau matė, kaip M. P. W. gestu rodė į lėkštutę su narkotinėmis medžiagomis. Apklausiama 2011-05-06 ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad M. P. W. davė jai pauostyti ant stalo buvusių narkotikų (t. 1, b.l. 61-62). Abiejų liudytojų kraujyje buvo aptikta metamfetamino (t. 1, b.l. 54, 64). Liudytojos R. G. ir R. R. neigia vakarėlyje vartojusios narkotines medžiagas, mano, kad svaigalų galėjo būti įberta į jų gertus nealkoholinius gėrimus. Jų kraujyje rasta metamfetamino ir amfetamino (t. 1, b.l. 59, 69). Liudytojai V. V., M. P. taip pat parodė matę gimtadienio metu ant stalo narkotinių medžiagų takelius ir jų pabandę, nors ir nežinojo, kieno jie yra. Šių merginų kraujyje rasta metamfetamino, amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų (t. 1, b.l. 85, 138). Taigi tokie liudytojų parodymai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad, atvykdamas į A. A. gimtadienio vakarėlį, M. P. W. gabeno psichotropinę medžiagą ir, ją siūlydamas kitiems, turėjo tikslą platinti ir kėsinosi tai daryti.

Iš patalpų, esančių Laisvės pr. 82 Vilniuje, kuriose vyko A. A. gimtadienis, apžiūros protokolo matyti, kad buvo rasta ir paimta 30 mažų polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 2 stikliniai indeliai su balta medžiaga, 2 stikliniai indeliai su baltos spalvos medžiagos likučiais, 2 tušti švirkštai, 2 stikliniai vamzdeliai, kai kurie kiti daiktai (t. 3, b.l. 83-104). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1737)-ISI-3771 teigiama, kad ištyrus visus anksčiau nurodytus patalpose, esančiose Laisvės pr. 82 Vilniuje, rastus objektus viename polietileninių maišelių buvo aptikta 2,566 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, viename, stikliniame vamzdelyje – 0,111 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kitame analogiškame daikte – šios medžiagos pėdsakai, 2 stikliniuose indeliuose 1,7 g. mefedrono darinio ir 30 polietileninių pakelių – 24,803 g psichotropinės medžiagos mefedrono darinio 4-MEC(4-metil-N-etilkatinono), kituose 2 stikliniuose indeliuose – šios medžiagos pėdsakai (t. 3, b.1. 181-186).

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje esančios specialisto išvados prieštarauja viena kitai, kad jose nurodyti net medžiagų pavadinimai neatitinka kitų bylos duomenų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, į teismo posėdį iškviesti ekspertai V. Š. ir A. Ž.. Iš jų duotų parodymų matyti, kad byloje esančios specialistų išvados neprieštarauja viena kitai. Jie paaiškino, kad mefedronas yra į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtraukta medžiaga. Į šią medžiagą įdėjus kitos medžiagos, ji jau tampa mefedrono dariniu, pvz. MEC, bet pradinė medžiaga yra ta pati – katinonas. Anksčiau sąraše galėjo būti įtrauktas tik katinonas, vėliau galėjo būti įtrauktas mefedronas kaip katinono derinys ir atskirai kaip katinonas. Ekspertai pažymėjo, kad mefedronas tai yra naujas darinys ir medicinos ekspertai atlikę ekspertizę dėl minėtų narkotinių medžiagų galėjo nežinoti jų metabolizmo; kaip šios medžiagos skyla, skaidosi žmogaus organizme, nes jie paprasčiausiai neranda medžiagos, kurios jie dar nežino. Tai reiškia, kad asmuo galėjo vartoti metamfetaminą ir amfetaminą, tetrahidrokanabinolio karboksio rūgštį, tačiau ekspertai, nežinodami kaip šios medžiagos sąveikauja ar skyla žmogaus organizme jų paprasčiausiai galėjo neaptikti, neatpažinti. Ekspertų teigimu, specialistų išvadose nurodomos medžiagos MEC ir 4-MEC yra tapačios, MEC ir 4-MEC pavadinimai yra sinonimai. Tai, kad specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad iš pradžių buvo rasta medžiaga Metilamfetaminas, po to MEC ir po to 4-MEC, paaiškino tuo, kad ekspertizė buvo daroma naudojant prietaisą, kuris turi narkotinių psichotropinių medžiagų „biblioteką“. Atliekant pačią pirmąją ekspertizę, tos medžiagos buvo dar neįtrauktos į prietaiso „biblioteką“, todėl narkotines psichotropines medžiagas nustatantis prietaisas parinko iš „bibliotekos“ artimiausią narkotinę medžiagą tai grupei, kuri buvo tiriama. Įsigijus naujausius standartus atitinkančius prietaisus su atnaujinom „bibliotekom,“ tyrimai taip pat atnaujinti ir patikslinti.

Atsižvelgiant į tai, kad specialistų išvadomis negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar vakarėlio metu jame dalyvavę asmenys pasinaudojo M. P. W. ant stalo išbertais mefedrono darinio 4-MEC milteliais ir juos vartojo, jo nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip pasikėsinimas platinti psichotropinę medžiagą.

Priešingai negu teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog M. P. W. su savimi į vakarėlį atsigabeno ir kitas rastas narkotines ir psichotropines medžiagas – amfetaminą ir susmulkintas kanapes. Pats M. P. W. pripažino atsivežęs su savimi tik kavinės patalpose rastą mefedrono darinį 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas) maišeliuose. Kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos kavinės patalpose, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. P. W. būtų atsivežęs kitų narkotinių medžiagų. Todėl ši kaltinimo dalis buvo pašalinta.

Įvertinęs tai, kad M. P. W. pripažino vežęsis su savimi iš Plungės internetu parsisiųstą psichotropinę medžiagą – mefedrono darinį 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), ketindamas vakarėlyje ją vartoti pats ir pavaišinti potencialius norinčius, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad M. P. W. šią psichotropinę medžiagą iš Plungės į Vilnių 2011-03-05 gabeno ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir turėdamas tikslą platinti. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad jis psichotropinės medžiagos – mefedrono darinio 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas) papylė ant stalo, leisdamas milteliais vaišintis. Apylinkės teismas nustatė, kad nepasitvirtino, jog kas nors iš vakarėlio dalyvių būtų šią medžiagą vartojęs. Ant stalo buvusi narkotinė medžiaga nepasverta, nenustatytas jos kiekis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 1 d. įsakymu V-93 buvo pakeistos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, jų 68 p. išdėstant, jog mefedrono nedidelis kiekis yra 0,25 g, didelis – 25 g, o labai didelis – 125 g. Taigi, kavinės patalpose rastas visas šios medžiagos kiekis – 26,513 g, pagal rekomendacijas laikytinas dideliu. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad M. P. W. pats vartoja psichotropines medžiagas, jas vežėsi turėdamas du tikslus – vartoti savo reikmėms ir platinti kitiems, negalima tvirtinti, kad visą jų kiekį jis ketino platinti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis būtų anksčiau platinęs įsigytas narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi nepakanka faktinių duomenų pagrįsti aplinkybei, kad M. P. W. gabeno tikslu platinti ir kėsinosi platinti didelį kiekį mefedrono darinio 4-MEC. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, nenustačius platinimui skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima M. P. W. inkriminuoti BK 260 str. 2 d. numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-7-195/2009).

Be to nuteistasis pripažino, jog į kavinę mefedrono darinį atsinešė jis, tačiau tvirtino, kad šią psichotropinę medžiagą buvo supakavęs į maišelius, jokių buteliukų neturėjo. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Kaip nustatė ekspertas, maišeliuose buvo 24,803 g. šios psichotropinės medžiagos. Įvertinus tai, kad A. A. gimtadienyje, adresu Laisvės prospektas Nr. 82, buvo rasti ir daugiau kelių rūšių narkotikai, kurių, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, M. P. W. neatsinešė, kolegija daro išvadą, jog nepakanka objektyvių duomenų nustatyti, kad būtent nuteistasis į įvykio vietą atsinešė, ne tik maišeliuose, bet ir buteliukuose buvusius mefedrono darinio miltelius. Kaip jau minėta pasvėrus pakeliuose buvusį mefedrono darinį, nustatyta, jog jo buvo 24, 803 g. Taigi ir dėl paminėtų aplinkybių, nepakanka duomenų pagrįsti, jog nuteistasis tikslu platinti gabeno šias psichotropinės medžiagos didelį kiekį. Kolegija konstatuoja, kad pilnai pasitvirtino, jog M. P. W. tikslu platinti gabeno 24,803 g. 4-MEC (4-metil-N-etilkatinono) ir pasikėsino šią psichotropinę medžiagą platinti. Todėl inkriminuotą psichotropinę medžiagą mažina iki šio kiekio.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija M. P. W. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. inkriminuotą jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę – didelį kiekį, šalina, kaip neįrodyta. M. P. W. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. (BPK 392 str. 1 d. 1 p., 2 p.)

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę ir į dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

M. P. W. padarytas nusikaltimas yra sunkus. (BK11 str. 5 d.). Nuteistasis turi šeimą, tačiau nusikalstamus veiksmus padarė praeityje būdamas ne kartą nusikaltęs. Tai rodo jo nenorą paklūsti įstatymų reikalavimams, didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Iki sulaikymo M. P. W. oficialiai niekur nedirbo, baustas administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, M. P. W. skirtina reali baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija, nustatydama šios bausmės trukmę įvertina, be pirmiau išvardintų aplinkybių, ir tai, kad jis turi vaiką, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima, tačiau kiek didesnė negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį labai skiriasi vienas nuo kito, bendrinant už du nusikaltimus paskirtą bausmę, taikytinas bausmių apėmimo principas (BK 63str. 5 d. 2 p.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jam priteistos proceso išlaidos yra nepagrįstos. Lietuvos Respublikos BK 105 str. reglamentuoja, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal šio straipsnio 5 d. asmuo nuo proceso išlaidų gali būti atleistas kai neišgali jų sumokėti. Apeliantas dėl vertėjui skirtų proceso išlaidų pretenzijų nepareiškė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali jų mokėti, todėl tenkinti nuteistojo skundą šioje dalyje nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1, 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo M. P. W. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:

Iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. pašalinti M. P. W. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę – didelį kiekį psichotropinės medžiagos. M. P. W. nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d., kadangi viena iš alternatyvių veikų buvo baigta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metus 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d, 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę M. P. W. paskirti – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šios bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo paras (nuo 2011-03-06 iki 2011-03-08) bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-03-08 iki 2012-03-14. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-14.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.