Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmę atliko 2008 m. balandžio 7 d.);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda (bausmę atliko 2007 m. lapkričio 13 d.);

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms (išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro 2023 m. kovo 28 d., šiuo metu teistumas yra išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis 2023 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilių etilo alkoholio koncentracija, kilusio konflikto metu sutuoktinei A. K. tyčia sudavė ranka į dešinę ausį, tokiu būdu sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d. vakare, po darbo, jis gėrė alų ir degtinę. Apie 19.00 val. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas pirktas esant santuokoje su A. K.. Kai jis grįžo, pradėjo ginčytis su sutuoktine A. K.. Ji pirma vieną kartą trenkė jam per kairį skuostą savo rankos delnu, po to jis sudavė jai atgal delnu per dešinę ausį. Jie toliau vienas su kitu barėsi. Tada jis norėjo išeiti iš namų, o žmona iškvietė policiją. Jie su sutuoktine A. K. santuokoje jau 39 metus. Labai gailisi dėl minėto įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras G. K. pradėjo konfliktuoti dėl buto, varyti iš namų. Ji tuo metu žiūrėjo televizorių. Jai atsisakius išeiti, jis pradėjo ją stumdyti, o vėliau, savo kaire ranka trenkė jai į dešinę ausį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Greitosios pagalbos jai nereikėjo. Alkoholio įvykio metu nevartojo.

Iš 2023 m. gegužės 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. K. pareiškė, jog 2023 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras G. K. pradėjo konfliktuoti dėl buto, varyti iš namų ir ranka trenkė jai į dešinę ausį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2023 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. buvo bendrauta su A. K., kuri nurodė, kad kūno tyrimo nesidarys, nes vizualinių sužalojimų nėra. Anksčiau jai sutuoktinis buvo nekartą grasinęs, dėl ko pasak jos buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų.

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 duomenimis, 2023 m. gegužės 17 d., 23.30 val. G. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,66 promilės. Patikros sertifikatas Nr. 1937170 galioja iki 2023 m. lapkričio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė ir patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su sutuoktine A. K., kuriai vieną kartą ranka sudavė į dešinę ausį, po ko, jo sutuoktinė iškvietė policiją. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai esminėse aplinkybėse atitinka nukentėjusiosios A. K. tiek policijos pareigūnų iškvietimo metu, tiek vėliau ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jie taip pat neprieštarauja ir rašytinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., vakare jos sutuoktinis G. K. buvo neblaivus ir pradėjo su ja konfliktuoti, po ko jai vieną kartą ranka sudavė į dešinę ausį, o ji dėl tokių kaltinamojo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Šie pastarosios paaiškinimai taip pat buvo užfiksuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2023 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime, kuriame pripažinta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu jam inkriminuotu vietoje ir būdu panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, tačiau dėl šio smurto sukeltų padarinių nesimatymo nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė.

Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. K. 2023 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia, o dėl jo atliktų veiksmų kilo pavojingi padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 141 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys, be kita ko, yra kartu su tuo asmeniu gyvenantis jo sutuoktinis. Iš anksčiau aptartų kaltinamojo G. K. ir nukentėjusiosios A. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kartu santuokoje gyvena 39 metus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo G. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir dydžiu (el. b. l. 143-146).

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 23 d. nukentėjusiajai A. K. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies sankciją asmeniui padariusiam minėtą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

G. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K.. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, bet šiuo metu teistumas yra išnykęs, todėl jis laikomas neteistu, šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką pastarasis padarė praėjus ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui nuo teistumo pagal ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį išnykimo, baustas administracine tvarka, jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai neprašo kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimą ir draudimą, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigoti jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei uždrausti per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Kaltinamasis G. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gegužės 17 d., 21.50 val. iki 2023 m. gegužės 18 d., 11.58 val., t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 72² straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. įvykdė smurtinį nusikaltimą savo sutuoktinės atžvilgiu, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti jam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią pastarasis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 17 d., 21.50 val. iki 2023 m. gegužės 18 d., 11.58 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, G. K. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.