Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1738-652/2016 pagal pareiškėjos S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese pagrįstumo.

Pareiškėja S. J., pateikusi antstolei D. K. skundą dėl antstolės veiksmų, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja prašė sustabdyti antstolės D. K. vykdomą vykdomąją bylą ir joje atliekamą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto – 91,63 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 50 kv. m ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 kv. m ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51 kv. m ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,9 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Alytaus r. (toliau – turtas). Nurodė, kad antstolė paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur – daugiau nei prieš pusantrų metų nustatyta turto rinkos verte, kuri, tikėtina, jau yra pasikeitusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi prašymą tenkino, sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus, atliekamus iš S. J. priklausančio turto, iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos S. J. 2016-03-21 skundą dėl antstolės D. K. veiksmų.

Teismas sprendė, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimą ir kilus ginčui dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės, prašomos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo veiksmų, atliekamų iš šio turto, sustabdymas yra pagrįstas ir tikslingas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas – 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka remdamasis šiais argumentais:

Teismas pareiškėjos prašymą tenkino atsižvelgdamas vien į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, preliminariai (prima facie) neįvertinęs skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir pateiktų įrodymų, nepasidomėjęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje teikiama informacija apie pareiškėjos inicijuotas bylas ir jose priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėja sistemingai teikia skundus dėl antstolės veiksmų šioje vykdomojoje byloje ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia užkirsti kelią turto pardavimui. Tai yra jau trečiasis pareiškėjos skundas, kuriame ji kelia klausimą dėl turto kainos nustatymo.Pareiškėja skundą antstolei pateikė 2016-03-22, paskelbtų antrųjų pakartotinių turto varžytinių pabaiga buvo numatyta 2016-04-15, todėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu (2016-03-25) nebuvo realios grėsmės, kad pareiškėjos turtas gali būti realizuotas už tikrosios rinkos vertės neatitinkančią kainą ir toje proceso stadijoje nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja sistemingai teikia skundus vykdymo procese vilkindama išieškojimo procesą. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius išieškojimo veiksmus iš pareiškėjai priklausančio turto, įkeisto hipoteka, išieškotojų AB Šiaulių banko ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai, vilkinamas išieškojimo procesas, pradėtas dar 2013-12-20, pažeidžiami išieškotojų interesai ir vykdymo ekonomiškumo bei operatyvumo principai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Teismų praktikoje pažymima, kad preliminarus (prima facie) ieškinio (nagrinėjamu atveju – skundo) nepagrįstumas reiškia, jog teismui iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdu, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti įrodymų tyrimo, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 12 ir 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014). Taigi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, ar ieškinys nėra preliminariai nepagrįstas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus.

Pagal pareiškėjos pateikto į bylą skundo dėl antstolio veiksmų turinį matyti, kad pareiškėja nesutinka su jai priklausančio ir iš varžytynių parduodamo turto verte ir prašo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nes per daugiau kaip pusantrų metų laikotarpį turto vertė tik padidėjo. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų pagrįstumą ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė skundo reikalavimą. Tačiau pagal LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš esmės pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-1877-652/2016 2016-05-05 nutartimi pareiškėjos (skolininkės) S. J. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus nepagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti vykdymo išieškojimą grindė tuo, jog kilo ginčas dėl parduodamo iš varžytynių turto vertės, dėl to, netaikius prašomų laikinųjų priemonių, pareiškėjai gali kilti neigiamų pasekmių, kurių siekiant išvengti yra reikalinga sustabdyti vykdomojoje byloje atliekamą išieškojimą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjos argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skundo dėl antstolio veiksmų padavimas – negali būti pagrindas pripažinti esant būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – išieškotojo teises. Be to, kaip minėta, pareiškėjai palankus sprendimas nebuvo priimtas.

Nustačius, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik vilkintų išieškojimo procesą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas, panaikintina Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl antstolių veiksmų, kurie nagrinėjami ypatingąja teisena, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Taigi atsižvelgiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal įstatymą už atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų padavimą žyminis mokestis neturi būti mokamas. Apeliantas nagrinėjamoje byloje paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, todėl jis grąžintinas apeliantui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui (kodas 112025254, Tilžės g. 149, 76348 Šiauliai) 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.