Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus ir 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą.

Iš D. R. „(duomenys neskelbtini)“ priteista 61 298,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. už tai, kad jis nuo 2009-02-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-12-02 iki 2013-01-22 įmonės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo bei disponavo įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kurias, turėdamas tikslą pasisavinti, laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio 1 d. iki 2012 metų lapkričio 16 d., pasinaudodamas jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) banke ir atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) skyriuje, bei pasinaudodamas įmonės vardu (duomenys neskelbtini) banko ir (duomenys neskelbtini) skyriaus išduotomis mokėjimo kortelėmis savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens vardu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) banke ir iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) skyriuje, atliko mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas iš viso 211653,10 Lt (ekv. 61298,97 Eur) sumai, t.y.

2011-08-01 - 2011-08-29 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Olandijoje – Amsterdamo mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje – Frankfurto mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 9 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 3038,61 Lt (880,04 Eur) sumai;

2011-09-05 – 2011-09-29 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Nyderlanduose - Mastrichto mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Nyderlanduose - viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje - Freiburgo mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Šveicarijoje - Lugano miesto viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o taip pat atlikęs pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už bilietų rezervaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele, viso per 34 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 26247,36 Lt (7601,76 Eur) sumai;

2011-10-18 - 2011-10-25 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei atlikęs pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už bilietų rezervaciją, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele, viso per 3 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 7707,03 Lt (2232,11 Eur) sumai;

2011-11-02 – 2011-11-21 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Palangoje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 1950,07 Lt (564,78 Eur) sumai;

2011-12-06 – 2011-12-30 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“ oro linijoms priklausančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o taip pat atlikęs pavedimus už pirkinius, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 26005,35 Lt (7531,67 Eur) sumai;

2012-01-01 – 2012-01-31laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“ restorane, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinių Arabų Emyratuose - Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje - Frankfurto mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Latvijos Respublikoje - Rygos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 12 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 29780,08 Lt (8624,91 Eur) sumai;

2012-02-14 – 2012-02-23 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Italijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose bei pervesdamas per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 8 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes – 8027,94 Lt (2325,05 Eur) sumai;

2012-03-16 – 2012-03-19 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vokietijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 459,91 Lt (133,20 Eur) sumai;

2012-04-16 -2012-04-25 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniuje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje - Frankfurto mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtinių Arabų Emyratuose – Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei pervesdamas per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 10484,33 Lt (3036,47 Eur) sumai;

2012-05-04 – 2012-05-28 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) oro linijoms priklausančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Jungtinių Arabų Emyratuose - Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje - Frankfurto mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje naudojantis kompiuterine Paypal sistema, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortelėmis viso per 49 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 60895,87 Lt (17636,66 Eur) sumai;

2012-06-01 – 2012-06-26 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Latvijos Respublikoje - Rygos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Latvijos Respublikoje - Bauskės mieste „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtinių Arabų Emyratuose - (duomenys neskelbtini) miesto „(duomenys neskelbtini)“ parke, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) oro linijoms priklausančioje Jungtinių Arabų Emyratų teritorijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje - Frankfurto oro uosto teritorijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o taip pat parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, adresu (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei pasinaudojęs „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, priklausančiai S. P. firmai, registruotai adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 11 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 9428,44 Lt (2730,66 Eur) sumai;

2012-07-02 – 2012-07-30 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniaus miesto parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto restorane, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdos miesto restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miesto viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini),o taip pat pervesdamas per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) atlikęs bankinį pavedimą per (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortelėmis per 11 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 5161,03 Lt (1494,74 Eur) sumai;

2012-08-03 – 2012-08-22 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kaune, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus miesto restorane „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervesdamas per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortelėmis per 7 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 3686,58 Lt (1067,71 Eur) sumai;

2012-09-12 – 2012-09-28 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniuje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ klube, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Olandijoje - Amsterdamo mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje -Frankfurto oro uoste esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei pervesdamas per internetinius tinklapius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 12 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 8559,08 Lt (2478,88 Eur) sumai;

2012-10-01 – 2012-10-29 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ klube, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtinėje Karalystėje - Londono mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje - Romos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Olandijoje - Amsterdamo mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei pervesdamas per internetinius tinklapius (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortelėmis per 20 kartų atsikaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 8979,78 Lt ( 2600,72 Eur) sumai;

2012-11-02 – 2012-11-16 laikotarpiu, įvairiose vietose, tame tarpe ir Vilniuje, užeigoje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdos rajone esančioje degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei pervesdamas per internetinius tinklapius (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele per 7 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes - 1241,64 Lt (359,60 Eur) sumai.

Tokiu būdu D. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) banke ir iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) skyriuje atlikęs mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas iš viso už 211653,10 Lt (ekv. 61298,97 Eur) nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir jam priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Išreikalauti iš bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įvairiomis užsienio bendrovėmis sudarytas sutartis bei į teismo posėdį apklausai iškviesti liudytojus G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), J. S. – C., gyv. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), sutrukdžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai kriminalizavo jo veiką. Tuo buvo pažeistas proporcingumo principas.

Apelianto teigimu byloje surinkti įrodymai jo padarytoje veikoje nepatvirtina nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje neatsiejo baudžiamosios atsakomybės nuo kitų atsakomybės (šiuo atveju - civilinės) rūšių, nesivadovavo kasacinėse nutartyse ne kartą pateiktais šio klausimo išaiškinimais. Šioje byloje baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo civilinės atsakomybės klausimas praktiškai net nebuvo sprendžiamas.

Apygardos teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus, jog visi kaltinime nurodyti mokėjimai buvo atlikti išimtinai įmonės reikmėms.

Kaltinamajame akte jam pateiktame kaltinime aprašant galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, buvo tik abstrakčiai nurodoma, kad jis tam tikru laikotarpiu įvairiose vietose mokėjimo kortele per tam tikrą skaičių kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes, konkrečiai nenurodant kada, kur ir už kokias prekes ar paslaugas jis atsiskaitė kaip už įgytas savo reikmėms, tai yra konkrečiai nenurodant kiekvieno atskiro tokio atsiskaitymo datos, vietos ir turinio. Apeliantas mano, kad toks jam pareikštas neaiškus, neišsamus ir nekonkretus kaltinimas akivaizdžiai prieštaravo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir suvaržė jo teisę į gynybą.

Pažymi, kad visi mokėjimai iš įmonės bankinių atsiskaitomųjų sąskaitų buvo atlikti bankinėmis mokėjimo kortelėmis arba per elektroninę bankininkystę, todėl akivaizdu, jog jau vien šis faktas patvirtina aplinkybę, jog visi šie mokėjimai buvo atlikti ne jo asmeniniams, o bendrovės poreikiams tenkinti. Nors pagal bankų išrašų išklotines konkrečiai matyti, kur ir už ką koks mokėjimas buvo atliktas, pirmosios instancijos teismas nepatikrino kam konkrečiai ir už ką šie mokėjimai buvo atlikti, nustatomojoje nuosprendžio dalyje pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą, taip visus mokėjimus, už kuriuos buvo nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai bei kurie buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti į neleistinus atskaitymus, nepagrįstai traktuodamas kaip mokėjimus atliktus ne įmonės, o asmeninėms jo reikmėms.

Iš byloje esančių bankinių operacijų išrašų išklotinių pagal operacijų turinius akivaizdžiai matyti, kad pinigai buvo naudojami išimtinai įmonės reikmėms. 2011 m. rugpjūčio mėnesį kelis kartus buvo mokėta už domenus, tai yra įmonės interneto svetainės adresus, kelis kartus mokėta už viešbučius; iš 2011 m. rugsėjo mėnesio banko išrašų matyti, kad taip pat kelis kartus buvo mokama už domenus, taip pat buvo mokama už automobilio nuomą Olandijoje, beveik dešimt kartų buvo atsiskaitoma degalinėse Vokietijoje, taip pat buvo mokama už viešbutį Vokietijoje. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tuo laikotarpiu jis buvo komandiruotėje Šveicarijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, visi nurodyti mokėjimai atlikti šios komandiruotės metu, kas neabejotinai patvirtina, jog visi mokėjimai buvo padaryti įmonės reikmėms, tai yra būdamas komandiruotėje tam, kad kuo greičiau ir efektingiau sutvarkytų verslo reikalus, jis privalėjo išsinuomoti automobilį, pilti į jį degalus, taip pat nakvoti viešbučiuose, pagaliau turėjo ir kažkur pavalgyti. Lygiai taip pat yra su praktiškai visais kitais mokėjimais. Akivaizdu, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės pinigines lėšas naudojo pagal paskirtį: vykdavo į susitikimus su verslo partneriais, ieškodavo naujų kontaktų, tuo tikslu vykdavo į komandiruotes, dėl kurių pirkdavo lėktuvų bilietus, apmokėdavo nakvynes viešbučiuose, pirkdavo verslo dovanas, mokėdavo už verslo pietus, taip pat už kitas su bendrovės veikla susijusias paslaugas ir prekes. Teismo posėdžio metu jis teismui pateikė dokumentus apie (duomenys neskelbtini) failo pirkimą už 2200 JAV dolerių, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra įrodymas, kad šio failo pirkimas yra susijęs su bendrove. Jis teismui paaiškino, jog įmonė buvo įsigijusi žemės sklypą, kuriame ketino statyti savo biurą ir šio failo pirkimas būtent ir buvo šiam tikslui. Taip pat teismas įvertino ir auksinių parkerių kaip kalėdinių dovanų pirkimą verslo partneriams. Tokios dovanos, teismo nuomone, nesusijusios su bendrovės interesais, nors verslo pasaulyje tokios dovanos yra normalus ir net būtinas dalykas, dėl ko jos, akivaizdu, buvo perkamos bendrovės, o ne jo asmeniniams interesams. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. I. taip pat paaiškino, kad iš to, kas matosi iš banko išrašų, išlaidas galima priskirti tik reprezentacijai ar komandiruotėms. Esant tokiai situacijai, kai iš byloje esančių banko išrašų išklotinių matyti, kur ir už ką buvo naudojami įmonės pinigai, t.y. visi mokėjimai buvo atlikti įmonės reikmėms ir interesais, teismo pozicija, kad jis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, yra nesuprantama.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, su kokiomis konkrečiai užsienio bendrovėmis jis bendravo, kokios sutartys su jomis buvo sudarytos, taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje lankėsi užsienio bendrovės kaip jo bendrovės partneriai ir kad jų priėmimui buvo išlaidaujama bendrovės lėšomis. Kita vertus, teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi teismas, manydamas, jog reikalinga žinoti, su kokiomis konkrečiai užsienio bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis, galėjo šiuos duomenis pats išsireikalauti iš bankroto administratoriaus arba tai atlikti įpareigoti prokurorą. Kadangi pirmosios instancijos teismo metu tai nebuvo padaryta, prašo apeliacinės instancijos teismą išreikalauti iš bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įvairiomis užsienio bendrovėmis sudarytas sutartis. Taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus buvusį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių G. B. ir buvusią UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovę J. S. – C.. UAB (duomenys neskelbtini) priklausė tai pačiai įmonių grupei, kaip ir jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, o UAB (duomenys neskelbtini) - subrangovas ir vykdė tą pačią veiklą. Dėl šių priežasčių G. B. ir J. S. – C. gali paliudyti apie jų įmonių veiklą, taip pat apie tai, jog Lietuvoje ne kartą lankėsi įvairūs jų užsienio partneriai, kurių priėmimui būdavo naudojamos įmonės lėšos.

Teismas apie jo padarytos veikos atitikimą BK 183 straipsnio 2 daliai sprendė vien pagal objektyvųjį veikos požymį - pinigų panaudojimą, įmonės buhalterijai nepateikiant tokias išlaidas pateisinančių dokumentų, o dėl jo tyčios, padarius būtent šią nusikalstamą veiką, konkrečių argumentų nepateikė. Tai rodo, kad teismas jo psichinio santykio su daroma veika visiškai netyrė. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis ne tik, kad nepasisavino svetimo turto, tačiau ir neturėjo tokio tikslo ir tokios tyčios. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali nulemti vien tik piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nebuvimas. Lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nebuvimas, neduoda pagrindo išvadai, kad mokėjimai buvo atlikti už savo reikmėms įgytas prekes ir paslaugas, o išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikimas savaime nesuponuoja svetimo turto pasisavinimo.

Be to, net neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje realios žalos padarymo bendrovei iš viso netyrė, byloje jokia reali žala dėl turto pasisavinimo net neįrodinėta, teismas nieko šiuo klausimu nepasisakė, nuosprendyje net neužsiminta apie tai, kad jis bendrovei būtų padaręs žalą ir kuo konkrečiai ta žala pasireiškė, bendrovei padarytos žalos dydis nebuvo nurodytas ir kaltinime. Be kita ko, bankroto administratorius nesikreipė į teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti, ar jis savo veiksmais nepadarė įmonei žalos, nenurodė, kad jis tokios žalos būtų padaręs, o civilinius ieškinius byloje pateikė tik paragintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, civiliniuose ieškiniuose nurodant būtent tokią sumą, kokią įvardino pareigūnai.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatribojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, dėl ko taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas visai nevertino, nepasisakė kokiu momentu civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius ir kuo pasireiškė jo, kaip vienos iš teisinio santykio šalies, pareigų nevykdymas, kuris esmingai apsunkino kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, apsiribodamas konstatavimu, jog nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą. Tokia motyvacija aiškiai neišsami ir neinformatyvi, be to, prieštaraujanti teismų praktikai. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (CPK numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdais).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamoji byla perduodama prokurorui (LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

BPK 234 straipsnio 2 dalis ir 254 straipsnio 3 dalis nustato, tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008) .Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. R. pateiktas nekonkretus kaltinimas, kuriame tik abstrakčiai nurodyta, kad jis tam tikru laikotarpiu įvairiose vietose mokėjimo kortele per tam tikrą skaičių kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes, konkrečiai nenurodant kada, kur ir už kokias prekes ar paslaugas jis atsiskaitė kaip už įgytas savo reikmėms. Toks kaltinimas yra neaiškus, neišsamus ir nekonkretus, akivaizdžiai suvaržantis kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinime nėra nurodyta kokie konkretūs mokėjimai, už kokias prekes ar teikiamas paslaugas ir kurioje konkrečioje vietoje buvo atlikti. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies ir kaltinamojo akto akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik perrašė kaltinamajame akte išdėstytą kaltinimą, nenustatė konkrečių nusikalstamos veikos aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui.

Nuteistajam D. R. inkriminuotas pasisavinimas didelės vertės jo žinioje buvusio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, bendrai 61298,97 Eurų sumai, laikotarpiu nuo 2011 08 01 iki 2012 11 16, atliekant mokėjimus bendrovei bankų išduotomis mokėjimo kortelėmis už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas. Kaltinimas išdėstytas bendrai nurodant kiekvieno mėnesio atliktus mokėjimus bei bendrą mokėjimų sumą. Tačiau iš pateikto kaltinimo turinio visiškai neaišku kokioje vietoje, kokie konkretūs mokėjimai, kokiai konkrečiai sumai ir už kokią prekę ar suteiktą paslaugą buvo atlikti. Pagal esamą kaltinimo formuluotę nėra jokios galimybės nustatyti D. R. kiekvieno atlikto konkretaus mokėjimo, tuo labiau įvertinti ar jie buvo atlikti už savo reikmėms įsigytas prekes ar paslaugas, ar įmonės poreikiams tenkinti. Kaltinimas yra absoliučiai abstraktaus pobūdžio, jį išdėstant taip – „<...> įvairiose vietose,<...> mokėjimo kortele nuo 6 iki 49 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes bendrovei banko išduota mokėjimo kortele“. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ydingai surašytas kaltinamasis aktas teisėjų kolegijai trukdo visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą bei priimti procesinį sprendimą. Nustatytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti teisme.

D. R. pateiktas kaltinimas ir jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad jam inkriminuotos kaip pasisavintos bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai įmonės reikmėms, visi mokėjimai buvo atlikti ne jo asmeniniams, o bendrovės poreikiams tenkinti. Pripažįsta, kad ne visi dokumentai, pagrindžiantys atliktus mokėjimus, buvo pateikti buhalterinei apskaitai, tačiau, jo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad kaltinime nurodytas lėšas jis pasisavino.

Pagal teismų praktiką, darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokio turto panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės turtas buvo naudojamas įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.). Taigi, ir nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje būtina nustatyti kiekvieno nuteistojo atlikto mokėjimo pavedimo pagrįstumą ir atitinkamai nustatyti, ar yra jo veiksmuose požymiai nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurį atlikus 2014 05 05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 02 13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos 2012 metų kiekvieno mėnesio piniginės sumos, sudarančios bendrą 146 704, 68 Lt sumą, kurios buvo panaudotos be išlaidas pateisinančių dokumentų (t. 4, b.l. 21-27; 91-100), būtent šios piniginės sumos ir yra „perkeltos“ į kaltinimą, nedetalizuojant kiekvieno mokėjimo bei nenustatant su kiekvienu iš jų susijusių kaltinimui reikšmingų aplinkybių.

Be kita ko, svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo atliktas 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, apsiribota tik specialisto paaiškinimu (t. 9, b.l. 10-11), kuriame nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2011 07 29 iki 2011 12 31 turi būti įtraukta į neleidžiamus atskaitymus 64948,72 Lt (18810,45 Eur) išlaidų, o ne 28 499,30 Lt (8253,96 Eur), kaip nurodyta 2014 05 05 specialisto išvadoje. Tokią išvadą specialistas padarė jam pateikus apžiūrai papildomus bendrovės dokumentus (t.9, b.l. 11-16). Tuo tarpu, 2014 05 05 Specialisto išvadoje, atsakant į klausimą dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, laikotarpiu nuo 2011 07 29 iki 2013 03 30, nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini)“ bankuose turėtų sąskaitų piniginių lėšų išrašus ir registrus detalūs duomenys apie bendrovės piniginių lėšų panaudojimą nurodytu laikotarpiu pagal atskirus tiekėjus pateikti 15 priede, o apibendrinti duomenys pateikti 3 lentelėje (t. 4, b.l. 25-26), kurioje nurodyti „neleidžiami atskaitymai“ 2011 metais yra 28499,3; tačiau 15 priede (t.4, b.l. 47) 2011 metais, kaip neleidžiami atskaitymai nurodyta ta pati 28 499,3 suma, nepateikiant detalių duomenų. Iš pateikto kaltinimo matyti, kad, būtent, specialisto paaiškinime nurodyta 69 948,72 Lt (18810,45 Eur) (prieštaraujanti 2014 05 05 Specialisto išvadai) išlaidų suma, kaip neleidžiami atskaitymai, už 2011 metus ir buvo inkriminuoti D. R., kaip jo pasisavintas bendrovės turtas, išdėstant jas 2011 metų rugpjūčio-gruodžio mėn. laikotarpiu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kaltinime nurodytų konkrečių mokėjimų, jų paskirties, laiko, vietos ir kitų reikšmingų aplinkybių, nėra galimybės vertinti ir jų pagrįstumo bei tuo pačiu nustatyti ar jie buvo atlikti įmonės poreikiams tenkinti ar asmeninėms D. R. reikmėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Be to, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, apygardos teismas neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris iš esmės trukdė nagrinėti bylą teisme.

Teismas turi pareigą teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams),inter alia, prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pagal pateiktą ydingą kaltinimą nėra galimybės išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir priimti procesinį sprendimą, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui dėl iš esmės kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatoms (nenurodytas padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 metų gruodžio 28 dienos nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

Kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti trijų mėnesių terminą.