- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-1448-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01116-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Mažeikių gyvūnų globos draugijos
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidl Lietuva“, Mažeikių rajono savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Siena“
- Advokatai
- Lina Šimė, Elena Venckienė, Artūras Kojala
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei D. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidl Lietuva“ atstovei advokatei Elenai Venckienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Mažeikių gyvūnų globos draugijos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lidl Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Siena“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Mažeikių gyvūnų globos draugija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-05-22 sprendimą „Dėl 2023-03-30 gauto skundo“ Nr. 2D-8798 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2023-03-30 skundą iš naujo.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų Mažeikių rajono savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Siena“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimais ir specialiame interneto tinklalapyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde ir jos atstovė advokatė Lina Šimė teismo posėdyje nurodė, kad yra asociacija, kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais (šunimis, katėmis ir kitais), sužeistais/sergančiais laukiniais gyvūnais Mažeikių mieste ir aplinkinėse teritorijose. Pareiškėja iš paramos būdu surenkamų lėšų teikia laikiną prieglobstį bešeimininkiams gyvūnams, siekdama, kad jie kaip įmanoma greičiau rastų naujus šeimininkus ir naujus namus. Pareiškėja Mažeikiuose valdo laikinus gyvūnų globos namus, kuriuose nuolat laikoma keliasdešimt beglobių gyvūnų. Savo veikloje pareiškėja vadovaujasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-05 įsakymu Nr. A1-1735 patvirtintomis Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Viena iš didesnių problemų, su kuria susiduria pareiškėja – Mažeikiuose nėra pakankamai vietų gyvūnų vedžiojimui. Tai yra labai aktuali problema pareiškėjai, kurios darbuotojai ir savanoriai kasdien privalo pasirūpinti keliasdešimties šunų išvedžiojimu. Galiojantys teisės aktai draudžia šunis vedžioti viešose tam nepritaikytose teritorijoje, ir skatina tai daryti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse.
Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta: asmenims draudžiama gyvūnus vedžioti kapinėse, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose; vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles, gėlynus, alpiniariumus ir dekoratyviniais augalais apsodintus plotus (Taisyklių 12.2 punktas). Taisyklių 53 punkte teigiama, kad šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Taisyklių 8 punkte yra apibrėžta sąvoka: gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti. Mažeikiuose šiuo metu tėra tik viena gyvūnų vedžiojimo aikštelė, kuri yra šalia Mažeikių miesto centrinio stadiono. Tik viena gyvūnų vedžiojimo aikštelė ir esanti atokiau nuo Mažeikių centro netenkina visų miestiečių bei pareiškėjos turimo poreikio. Mažeikių rajono savivaldybės politikai nuolat žadėdavo, kad Mažeikiuose (centrinėje dalyje), viešose teritorijose bus įrengiama daugiau gyvūnų vedžiojimo aikštelių. Konkrečiai, būdavo minima, kad gyvūnų vedžiojimo aikštelė, su tam reikalingais įrenginiais, gali atsirasti Mažeikių rajono savivaldybės valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, ši teritorija idealiai tiko gyvūnų vedžiojimo aikštelės ir jos įrenginių statybai – tiek pagal savo patogią lokaciją, tiek pagal reikiamo dydžio žemės sklypo plotą, tiek pagal žemės sklypo paskirtį (bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, tad turėtų būti naudojamas visuomenės reikmėms. Tačiau Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2023-03-06 išdavė statytojui – Mažeikių rajono savivaldybei – statybą leidžiantį dokumentą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido statytojui atlikti viešosios erdvės objektų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini); SLD išduotas pagal 2022 metais projektuotojo UAB „Siena“ parengtą projektą „Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektas“ Nr. 955.
Minėtu projektu ir statybą leidžiančiu dokumentu žemės sklype (duomenys neskelbtini), bus įrengiama LIDL parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė su nedideliu poilsio skveru. Pareiškėja laiko, kad valstybinėje žemėje negali būti įrengiama privataus prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėja turi pagrindo manyti, kad valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėjo būti įrengta viešoji erdvė, tarnaujanti visuomenės bendriesiems interesams.
2023-03-30 pareiškėjos atstovė advokatė Lina Šimė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija arba atsakovė) su skundu dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023-03-30 skundas).
Šalies argumentai
Inspekcijai pateiktu skundu pareiškėjos atstovė prašė nuodugniai ištirti, ar Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) teisėtai ir pagrįstai 2023-03-06 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas) pagal projektuotojo UAB „Siena“ parengtą projektą „Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektas“ Nr. 955.
Pareiškėjas dėl to, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad statytojas atitinka Statybos įstatyme numatytus reikalavimus nurodė, jog 2023-03-30 skunde buvo nurodyta, kad statytojas Mažeikių rajono savivaldybė neatitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, kad Inspekcijos pareigūnas privalo patikrinti, ar statytojas atitinka jam Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus. Sprendime ir Patikrinimo akte teigiama, kad Mažeikių rajono savivaldybė atitinka Statybos įstatymo nustatytiems reikalavimams statytojo teisei įgyvendinti, su kuo pareiškėja nesutinka.
Sprendime yra teigiama: „Inspekcija, atliekant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo procedūrą, tikrina statytojo atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems reikalavimams statytojo teisei įgyvendinti. <...> Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis statytojo teisės įgyvendinimas nėra siejamas su lėšų investavimu į statybą ar žemės naudojimo sutarties sąlygų įgyvendinimu“. Iš to matyti, kad Inspekcija siaurinamai (atitinkamai - neteisėtai) aiškina savo pareigas pagal Priežiūros įstatymą. Kaip jau minėta, Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas įtvirtina Inspekcijos pareigūno prievolę patikrinti, ar statytojas atitinka jam Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu Inspekcija siekia susiaurinti tyrimo apimtį iki tikrinimo, ar statytojas gali įgyvendinti statytojo teisę. Tai yra du skirtingi dalykai. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Tačiau Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad Inspekcija tikrina tik tai, ar statytojas gali įgyvendinti statytojo teisę. Inspekcija privalo iš esmės tirti, ar statytojas atitinka jam Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus. Statybos įstatymas reikalavimus statytojui įtvirtina ne tik 3 straipsnio 2 dalyje. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono savivaldybė valdo Žemės sklypą panaudos teise. Panaudos sutarties 4.2 punktas leidžia savivaldybei Žemės sklype statyti naujus pastatus ar statinius. Tačiau Mažeikių rajono savivaldybė netenkina kitų dviejų būtinų sąlygų, kurias privalo atitikti statytojas: pirma, ji neinvestuoja lėšų į statybą (kaip to reikalauja Statybos įstatymo 2 str. 99 d.); antra, Žemės sklypas yra naudojamas ne valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti (kaip reikalauja Panaudos sutarties 11 punktas).
Civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad, siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. <...> Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.“
Pareiškėja dėl to, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypas, pagal savo paskirtį, gali būti naudojamas prekybos centro parkavimo aikštelei įrengti nurodė, jog Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas turi teisę patikrinti ir šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimų atitiktį teisės aktams. 2023-03-30 skunde pareiškėja buvo nurodžiusi, kad Statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, nes Žemės sklypą ketinama panaudoti ne pagal paskirtį, nurodytą Žemės naudojimo būdų turinio apraše.
Sprendime Inspekcija nurodė, kad Žemės sklype numatoma automobilių stovėjimo aikštelė bus skirta visuomenės bendram naudojimui, todėl gali būti priskirtina prie viešųjų erdvių ir jos statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, yra galima. Su šia Inspekcijos pozicija nėra pagrindo sutikti.
Nagrinėjamo Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas - bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 24 punkte nurodyta, kad bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos – žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms.
Viešosios erdvės sąvokos apibrėžimas, taip, kaip jis nurodytas šiuo metu galiojančiame Teritorijų planavimo įstatyme, yra konkretus. Viešoji erdvė yra apibrėžiama kaip gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriems interesams. Visuomenės bendrųjų interesų užtikrinimas yra būtina tam tikros erdvės priskyrimo viešajai erdvei sąlyga. Paprastai viešajai erdvei priskiriami tokie objektai kaip aikštė, skveras, parkas, krantinė, prieplauka, gatvė, šaligatvis, kapinės, vaikų žaidimų aikštelė, gatvės prekyvietė ir panašiai.
Automobilių parkavimo aikštelė nėra viešosios erdvės sudedamoji dalis. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype yra projektuojama nedidelė poilsio zona, tačiau pusė Žemės sklypo yra suteikiama automobilių stovėjimo vietoms ir pravažiavimams. Akivaizdu, kad tokios automobilių stovėjimo aikštelės poreikis yra nulemtas UAB „Lidl Lietuva“ planų gretimame sklype statyti naują prekybos paskirties pastatą.
Būtent dėl šios priežasties pareiškėjos atstovė tiek 2022-08-09 viešame susirinkime, tiek 2022-10-12 viešame susirinkime teikė pasiūlymą – neprojektuoti Žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelės, kuri nėra suderinama su Žemės sklypo naudojimo būdu ir nėra suderinama su viešosios erdvės sąvoka. Visas Žemės sklypas gali būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. įrengti jame aikštę, skverą, poilsio zoną, galiausiai – pareiškėjai žadėtą įrengti gyvūnų vedžiojimo aikštelę (tai, kas atitinka viešosios erdvės sąvoką). Visgi, kaimyninio sklypo valdytojas UAB „Lidl Lietuva“ yra suinteresuotas panaudoti Žemės sklypą privačioms reikmėms (automobilių parkavimui), kurios nesuderinamos su Žemės sklypo naudojimo būdu.
Visgi Mažeikių rajono savivaldybės administracija išdavė Statybą leidžiantį dokumentą projektui, kur automobilių stovėjimo aikštelė užima 2295 m plotą (palyginimui - skulptūros aikštelė ir poilsio aikštelė užima iš viso tik 361 m plotą). Taigi, pagal Projektiniuose pasiūlymuose išreikštą idėją, Žemės sklype dominuoja būtent inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie inžineriniai statiniai gali būti statomi žemės sklypuose, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju Žemės sklypą siekiama panaudoti ne pagal jo naudojimo būdą (automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į viešosios erdvės sąvoką). Ir šiuo atveju Inspekcija atliko tyrimą neišsamiai ir paviršutiniškai. Tokiu būdu patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 4 dali.
Pareiškėja dėl to, kad Inspekcija netyrė, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas tam pačiam objektui 2022-12-15 išduotas statybos leidimas, kodėl 2023-03-06 Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas antrą kartą, nurodė, jog 2023-03-30 skunde buvo nurodyta, kad reiktų ištirti, ar statinio projektas buvo keistas po pirmojo statybą leidžiančio dokumento panaikinimo; jei taip, kad konkrečiai buvo keista ir ar keitimai neprieštarauja projektiniams pasiūlymams, apsvarstytiems su visuomene; jei projektas nebuvo keistas, kokiu tikslu savivaldybės administracija panaikino pirminį 2022-12-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir 2023-03-06 išdavė naują Statybą leidžiantį dokumentą.
Sprendime šiuo klausimu buvo pasisakyta labai lakoniškai: „Paaiškinime 1, informuojama, kad statybos leidimas Nr. LSNS-81-221215-00135 buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostata (statytojo (užsakovo) prašymu), kadangi buvo pastebėta, kad nepateiktas privalomasis dokumentas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pritarimas. Jokie sprendiniai projekte nebuvo pakeisti.“ Pareiškėjos atstovė prašė Inspekcijos ištirti, dėl kokių priežasčių Administracija pati pasinaikino pirmąjį objektui išduotą statybos leidimą ir po trijų mėnesių tam pačiam objektui išdavą naują Statybą leidžiantį dokumentą, bei tokių veiksmų teisėtumu. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Inspekcija nenagrinėjo 2023-03-30 skundo šiuo aspektu, jokio tyrimo ar patikrinimo neatliko. Inspekcija be jokio patikrinimo į Sprendimą perrašė Administracijos teiginius, kurie nebuvo niekaip revizuoti. Vadinasi, šiuo aspektu Inspekcija tyrimo neatliko visiškai.
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas ir jos atstovė D. M. teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos, kaip juridinio asmens, suinteresuotumas, ginant minėtas vertybes, nustatomas pagal asociacijos įsteigimo tikslus, veiklos sritį bei rūšį, kurie yra nurodomi jos įstatuose (AĮ 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Skunde pareiškėja nurodė, kad ji rūpinasi beglobiais gyvūnais Mažeikių mieste ir aplinkinėse teritorijose bei valdo laikinus gyvūnų globos namus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi NŽT ar Mažeikių RS prašymą dėl atitinkamo teritorijų planavimo ar statybos proceso inicijavimo nurodytame žemės sklype bei dėl su tuo susijusios procedūros tinkamo vykdymo teikusi skundą Inspekcijai. Iš pareiškėjos skunde nurodomų motyvų matyti, kad pareiškėja nesikreipė į teismą gindama savo, kaip juridinio asmens teises ir interesus, ji nedalyvauja byloje kaip savo narių procesinis atstovas. Tačiau, tuo pačiu, pareiškėja skunde nenurodė, kokio teisės akto pagrindu ji gina viešąjį interesą, kuo pasireiškia jos ginamas viešasis interesas, jo pažeidimai bei kuo pareiškėjos pareikšti reikalavimai leistų viešąjį interesą apginti. Pareiškėja nenurodė, kokias realias teises ar įstatymu saugomus interesus ji turi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taip pat nenurodė, kaip realiai pasikeis jos teisių bei pareigų apimtis teismui tenkinus jos pareikštus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja pagrindė savo suinteresuotumą bei teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atsakovas pažymi, kad 2023-03-30 skundą Inspekcijai pateikė advokatė L. Šimė, kuri yra pareiškėjos atstovė šioje byloje. Tačiau 2023-03-30 skunde nėra nurodyta, kad advokatė atstovauja pareiškėją, o kartu su 2023-03-30 skundu nebuvo pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – taisyklės) 23.2 papunktyje nurodyta, kad prašyme turi būti nurodyti CK 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu. CK 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas; 5) juridinio asmens kodas; 6) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį. Nei vienas iš šių rekvizitų 2023-03-30 skunde Inspekcijai nebuvo nurodyti. Taisyklių 24.5 papunktyje nurodytas reikalavimas, kad prašymas ar skundas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. 2023-03-30 skunde nenurodyta, kad jis teikiamas atstovo, todėl yra pagrindas laikyti, kad šį skundą teikė jį pasirašęs asmuo. Būtina atsižvelgti į tai, kad su pareiškėjos skundu pateiktos atstovavimo sutarties sudarymo data – 2023-06-14. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pareiškėjos su skundu Teismui pateikto 2022-08-09 Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene viešojo susirinkimo protokolo priede Nr. 2 „Iki viešojo susirinkimo ir viešojo susirinkimo metu gautų pasiūlymų/pasisakymų registras“ iš advokatės L. Šimės 25 klausimų pateiktų žodžiu bei 5 klausimų pateiktų raštu nei vienas nebuvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjos skunde teismui nurodomais pareiškėjos veiklos tikslais – gyvūnų globa, jiems skirtos infrastruktūros kūrimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-03-30 skundą teikė ne pareiškėja, o advokatė L. Šimė, kuri teikiamame skunde nenurodė ką nors atstovaujanti ir nepateikė atstovavimą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos teisės ir įstatymo saugomi interesai skundžiamu Inspekcijos raštu niekaip negalėjo būti pažeisti.
Šalies argumentai
Pareiškėja, savo skunde teismui nurodydama, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, pagal savo paskirtį, gali būti naudojamas prekybos centro parkavimo aikštelei įrengti, iškreipė Inspekcijos raštu teikto atsakymo turinį, kadangi 2023-03-30 skunde buvo naudojama sąvoka automobilių stovėjimo aikštelė ir Inspekcijos rašte naudojama ši bei panašios sąvokos, tačiau nenaudojama sąvoka prekybos centro parkavimo aikštelė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas pagal naudojimo paskirtį – yra kitos paskirties, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Žemės naudojimo būdo turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 24 punkte įtvirtinta nuostata, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos – žemės sklypai skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, kad viešoji erdvė – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams. UAB „Siena“, kurios parengtam projektui buvo išduotas SLD, savo paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas bendro naudojimo teritorijose neprieštarauja Žemės naudojimo būdo turinio aprašui bei susijusių teisės aktų nuostatoms, t. y. II grupės, kitos paskirties inžinerinis statinys „automobilių stovėjimo aikštelė“ be kita ko gali būti įrengiama kitos paskirties, bendro naudojimo žemės sklypų teritorijose. UAB „Siena“ nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė bus vieša bei prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad žemės sklype numatoma automobilių stovėjimo aikštelė bus skirta visuomenės bendram naudojimui, todėl gali būti priskirtina prie viešųjų erdvių ir jos statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, yra galima. Inspekcija, atlikdama patikrinimą nenustatė duomenų, kurie rodytų, kad, kaip teigia pareiškėja, žemės sklype būtų suprojektuota ir SLD pagrindu statoma prekybos centro parkavimo aikštelė. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nenurodė jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad žemės sklype numatyta statyti prekybos centro parkavimo aikštelė. Nustatytas teisinis reguliavimas bei Inspekcijos patikrinimo metu ir byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad Inspekcija skundžiamame rašte pagrįstai konstatavo, kad žemės sklype, nepažeidžiant jo paskirties ir nustatyto naudojimo būdo, vieša bei prieinama visiems suinteresuotiems asmenims automobilių stovėjimo aikštelė gali būti statoma, o pareiškėjos šiuo klausimu nurodyti motyvai yra nepagrįsti.
Atsakovo nuomone, nepagrįsti ir pareiškėjos skundo Teismui motyvai, kad Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, kodėl Administracija panaikino tam pačiam objektui 2022-12-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kodėl 2023-03-06 statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pakartotinai, bei, kas buvo keista statinio projekte ir ar tokie keitimai neprieštarauja su visuomene apsvarstytiems projektiniams pasiūlymams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje apibrėžta, kad statybą leidžiantis dokumentas, dokumentas kuriuo kompetentinga institucija suteiki statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktu įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, sprendimu statytojo (užsakovo) prašymu. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad statytojas turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir ši jo teisė nėra ribojama jokių sąlygų ar aplinkybių. Statytojui nėra nustatytos prievolės teikiant tokį prašymą jį motyvuoti, įvykdyti kokias nors sąlygas, nurodyti kokias nors aplinkybes. Todėl, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepaisant jokių aplinkybių, statytojui pateikus Administracijai prašymą dėl jam išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, Administracija turi tokį prašymą tenkinti. Administracija atlikto patikrinimo metu pateikė Inspekcijai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostata (statytojo (užsakovo) prašymu), kadangi buvo pastebėta, kad kartu su statytojo prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateiktas vienas iš privalomųjų dokumentų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pritarimas. Administracija nurodė, kad išduodant naują SLD jokie sprendiniai projekte nebuvo pakeisti. Atsakovas pažymi, kad nustatytas teisinis reguliavimas nenustato apribojimų dėl to, kiek kartų statytojas gali kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą to paties objekto (objektų) statybai, taip pat statytojui nėra nustatytos pareigos motyvuoti, dėl kokių priežasčių prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pakartotinai. Tačiau, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas, jei viešojo administravimo subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą (pakeitus esminius statinio projekto sprendinius). Nustatytas teisinis reguliavimas bei Inspekcijos patikrinimo metu ir byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad Inspekcija skundžiamame rašte pateikti duomenys apie patikrinimo metu surinktus duomenis, informaciją, nustatytas aplinkybes rodo, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose atliko išsamų patikrinimą bei pagrįstai nurodė, kad 2022-12-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Administracija panaikino statytojo prašymu, kadangi nebuvo pateiktas privalomas žemės sklypo valdytojo sutikimas. Būtent dėl šitos priežasties buvo teiktas prašymas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, o po to – prašymas išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, nes jei būtų buvę pakeisti esminiai statinio (statinių) projekto sprendiniai, pirminio statybą leidžiančio dokumento panaikinimui būtų užtekę gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktas). Inspekcijai patikrinimo metu nenustačius, kad būtų keisti projekto sprendiniai, nebuvo pagrindo vertinti dėl to, ar 2023-03-30 skunde nurodyti kaip galimai pakeisti projektiniai sprendiniai neprieštarauja su visuomene apsvarstytiems projektiniams pasiūlymams. Atsakovas prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ atsiliepime ir jos atstovė advokatė Elena Venckienė teismo posėdyje nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad 0,4448 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Lietuva (toliau – ir Žemės sklypas 1) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Žemės sklypo 1 pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas – kita, bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. 2018 m. rugpjūčio 9 d. panaudos sutarties Nr. 35SUN-65-(14.35.56.)/MSP-136 (toliau – ir Panaudos sutartis) pagrindu Žemės sklypas 1 yra suteiktas neatlygintinai naudotis Mažeikių rajono savivaldybei.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5164 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Lietuva (toliau - Žemės sklypas 2) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise - Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės sklypo 2 pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas - kita, komercinės paskirties objektų teritorijos. Šiame sklype yra numatyta pastatyti bei eksploatuoti LIDL parduotuvę. Bendrovė 2008 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. V3-N61/2008-0022 (įskaitant 2022 m. sausio 31 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 35SŽN-14-(14.35.55 E.) valdo (nuomojasi) Žemės sklypą 2. Paminėtina, kad viešajame registre jau yra matoma informacija, kad Bendrovei yra leista vykdyti statybos darbus (išduotas statybą leidžiantis dokumentas) bei statyti prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2022 m. gegužės 4 d. Informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos buveinė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva (daugiabutyje name). Realus veiklos vykdymo adresas ir deklaruotas adresas nesutampa. Remiantis viešoje erdvėje esančia informacija teigtina, kad pareiškėja įsikūrusi (duomenys neskelbtini) tako kampe, greta (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į faktinę aplinkybę, kad pareiškėja veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 yra (duomenys neskelbtini). Remiantis „Google Maps“ duomenimis, pareiškėjai reikėtų be sustojimo eiti daugiau nei 30 minučių (apie 2,5 km) iki Žemės sklypo 1. Bendrovė neturi duomenų, kad pareiškėja (veikloje dalyvaujantys savanoriai) greta Žemės sklypo 1 vykdytų veiklą, tačiau yra žinoma, kad greta Žemės sklypo 1 yra įsikūrę su Bendrovės vystomais prekybos centrais konkuruojantys prekybos tinklai. Todėl kyla pagrįstų abejonių kokį interesą gina pareiškėja reikšdama skundą teismui. Pareiškėja neįrodė, kad gina savo ar viešąjį interesą ir ar turi teisę viešąjį interesą ginti.
Mažeikių rajono savivaldybės ir UAB „AV Grupė“ 2021 m. balandžio 2 d. sudarė infrastruktūros plėtros sutartį Nr. MSK-129. Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė susitarimą „Dėl 2021 m. balandžio 2 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties Nr. MSK-129 pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas), nes Bendrovė nuo 2021 m. gegužės 20 d. tapo pastatų, esančių Žemės sklypas 2 savininke. Tokiu būdu Bendrovė perėmė statytojo teisę Žemės sklype 2 ir artimiausiu metu ketina statyti prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. 4400¬5875-9203)). Kadangi Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 yra besiribojantys (turi bendrą ribą) žemės sklypai, žemiau nurodytos sutarties pagrindu buvo įsipareigota sutvarkyti Žemės sklypo 1 teritoriją ir įrengti viešąją erdvę (įskaitant Pareiškėjos kritiškai vertinimą automobilių stovėjimo aikštelę).
Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Bendrovė 2021 m. gruodžio 16 d. sudarė Viešosios erdvės įrengimo sutartį Nr. MSK-665, pagal kurią Bendrovė be kita ko įsipareigojo „parengti inžinerinių statinių techninį projektą, kuriame būtų suprojektuoti Žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomi / įrengiami / tiesiami bendro naudojimo objektai: automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai; pastatyti /įrengti / nutiesti Žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą inžinerinius statinius: automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų takus, atlikti jų kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylas ir visus inžinerinių statinių suformavimo dokumentus pagal perdavimo - priėmimo aktą perduoti Savivaldybei“. Taip pat pagal šią sutartį Bendrovė sutiko (paramos pagrindu) savo lėšomis ir priemonėmis Žemės sklype įrengti Mažeikių miesto reikmėms skirtą viešąją erdvę: suprojektuoti, pastatyti (nutiesti, įrengti) Žemės sklype (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektus (pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę), taip pat įrengti kitus aplinkos pritaikymo bendroms reikmėms ir priežiūros elementus - suoliukus, kitus įrenginius, želdynus.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - SLD) statytojui Mažeikių rajono savivaldybei pagal 2023 m. kovo 2 d. pateiktą projektą „Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektas Nr. 955“ (toliau - Projektas).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į VTPSI pateikdamas skundą „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“ be kita ko prašė įvertinti ar SLD buvo išduotas teisėtai.
VTPSI 2023 m. gegužės 19 d. Patikrinimo aktu, teisės aktų nustatyta tvarka įvertino Pareiškėjos Skundo argumentus ir nenustatė jokių teisinių neatitikčių SLD išdavimo procedūroje, t. y. VTPSI konstatavo, kad SLD yra išduotas teisėtai.
VTPSI 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimu, remdamasi Patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis, informavo Pareiškėją, kad SLD buvo išduotas teisėtai bei detaliai atsakė į visus jos užduotus klausimus. Taigi, Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundo.
Toliau Bendrovė išdėsto išsamius faktinius ir teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad VTPSI 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimas yra priimtas teisėtas, turint tam konkretų teisinį pagrindą. Taip pat buvo laikytasi imperatyviai reglamentuotos administracinės procedūros nuostatų ir tinkamai įvertintas Pareiškėjos 2023 m. kovo 30 d. prašymas. Viena aplinkybė, kad Atsakovė nepriėmė teigiamo sprendimo Pareiškėjo atžvilgiu, dar nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti Atsakovės veiksmų neteisėtumo. Šiuo atveju Pareiškėjo prašymas buvo tinkamai įvertintas bei pagrįstai, motyvuotai bei išsamiai atsisakyta jį tenkinti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuota, kad „Statybos valstybinė priežiūra apima: <...> statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą“.
Byloje nėra ginčo, jog VTPSI yra kompetentingas subjektas atlikti administracinę procedūrą (tyrimą) bei vertinti ar SLD buvo išduotas teisėtai.
Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė VTPSI atlikti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tyrimą pagal metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu. Taigi, VTPSI įstatymų nustatyta tvarka įvertino suteiktą informaciją, skundą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo (stovėjimo aikštele užstatomas plotas, kuriame potencialiai Pareiškėja siekia vedžioti globojamus augintinius) bei išduoto SLD teisėtumą ir savo kompetencijos ribose konstatavo, kad SLD išduotas teisėtai. Be to, Pareiškėjai buvo pateiktas ne tik lydraštis su Patikrinimo akto kopija, tačiau dar buvo parengtas ir atskiras administracinis sprendimas, jame detaliai aprašant Patikrinimo akte nurodytas teisines bei faktines aplinkybes.
VTPSI laikėsi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei administracinę procedūrą įvykdė tinkamai (netgi didesne apimtimi negu tai įpareigoja minėtos teisės aktų nuostatos), o Sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus (pakankamai motyvuotas, nurodytos svarbios faktinės/teisinės aplinkybės ir kt.). Todėl vien jau šiuo pagrindu Pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Skunde nurodoma, kad Mažeikiuose nėra pakankamai vietų gyvūnų vedžiojimui. Darydama tokią niekuo nepagrįstą prielaidą, pareiškėja ketina eiti 2,5 km. atstumą tam, kad šioje viešoje erdvėje galėtų pavedžioti globojamus augintinius. Priešingai nei teigia pareiškėja, žaliųjų zonų, miškų, Mažeikių rajono savivaldybėje yra tiek, kiek ir visos Lietuvos bendras statistinis rodiklis – apie 30 proc., todėl teiginiai, kad trūksta vietos naminių gyvūnų vedžiojimui, prieštarauja faktinei situacijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepagrįstai teigia ir tai, kad minėta viešoji erdvė turi būti paversta išskirtinai gyvūnų vedžiojimo aikštele. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte reglamentuota, kad „savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas“, t. y. teritorijų planavimas yra išimtinė vietos savivaldos institucijos teisė ir nagrinėjamu atveju ši viešoji erdvė yra suplanuota kitaip, tenkinant tiek Mažeikių miesto gyventojų (pvz. įrengiami plotą „paversti“ bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele), ir priešingai, Žemės sklype 1 yra numatomas dvigubai didesnis želdynu plotas negu tai numatyta aktualiuose teritorijų planavimo sprendiniuose bei teisės aktu nuostatose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) priedo 8 punkte numatyta, kad Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto, proc. – 15 proc. Tuo tarpu Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini) statybos (įrengimo) projekte numatyta, kad „sklype (duomenys neskelbtini) numatomas priklausomųjų želdynų plotas sudaro 32% nuo viso sklypo ploto“. Todėl Pareiškėjos įvardijamas kaip itin mažas poilsio skveras sudaro net 1423,36 kv. m (4448 kv. m * 0,32) plotą, kai teisės aktų reikalavimai nagrinėjamu atveju numato 667,2 kv. m. (4448 kv. m * 0,15) želdynų rodiklį. Maža to, į šį rodiklį nėra įtraukiami būsimi praėjimo takeliai, poilsio įrenginiai, be kurių skveras net negali funkcionuoti. Pareiškėjos argumentai dėl per mažo želdynų ploto neatitinka faktinės situacijos, o bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės plotas užima sąlyginai neženklią Žemės sklypo 1 dalį.
Skunde nurodoma, kad statytojas Mažeikių rajono savivaldybė neatitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų. VTPSI Patikrinimo akte šiuo klausimu detaliai pasisakyta. Bendrovė palaiko VTPSI konstatuotas aplinkybes bei padarytą išvadą, kad SLD yra išduotas teisėtai.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad „Statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.)“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad „statytojas (užsakovas) - Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai)“. Pagal aktualų SLD, statytojas yra Mažeikių rajono savivaldybė, kuri Žemės sklypą valdo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Panaudos sutarties pagrindu. Kaip jau minėta, 2021 m. gruodžio 16 d. Viešosios erdvės įrengimo sutartimi Nr. MSK-665 Bendrovė sutiko (paramos Mažeikių rajono savivaldybei pagrindu) investuoti savo lėšas ir Žemės sklype įrengti Mažeikių miesto reikmėms skirtą viešąją erdvę, todėl pareiškėja klaidingai nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybė netinkamai įgyvendina savo kaip statytojo teises. Daugybėje projektų vietos savivaldos institucijos siekia pritraukti privataus kapitalo investicijų miesto reikmėms ir šiuo atveju viešoji erdvė bus įrengta paramos lėšomis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ mano, kad pareiškėjos nurodomos abejonės dėl netinkamų teritorijų planavimo funkcijų įgyvendinimo, neteisėtai įgyvendinamos statytojo teisės ir/ar poreikio naikinti SLD yra visiškai teisėtai nemotyvuotos. Pareiškėjai kyla pareiga įrodyti savo teisinį materialinį suinteresuotumą, nes Bendrovės įsitikinimu, net ir tenkinus pareiškėjos reikalavimus, Patikrinimo aktas liktų galioti ir pareiškėjai būtų parengiamas analogiškas atsakymas, t. y. potencialus sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos Mažeikių gyvūnų globos draugijos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lidl Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Tretieji suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Siena“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023-05-22 sprendimo „Dėl 2023-03-30 gauto skundo“ Nr. 2D-8798 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2023-03-30 skundą iš naujo.
Byloje nustatyta, kad, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,4448 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5164 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas – kita, komercinės paskirties objektų teritorijos. Byloje nėra ginčo, kad šiame sklype yra numatyta pastatyti bei eksploatuoti LIDL parduotuvę. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ 2008 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. V3-N61/2008-0022 (įskaitant 2022 m. sausio 31 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 35SŽN-14-(14.35.55 E.) valdo (nuomojasi) pastarąjį žemės sklypą. UAB ,,Lidl Lietuva“ yra leista vykdyti statybos darbus (išduotas statybą leidžiantis dokumentas) bei statyti prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2022 m. gegužės 4 d. Informacinės sistemos ,,Infostatyba“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).
2018-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir Mažeikių rajono savivaldybė sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 35SUN-65(14.35.56.)/MSP-136 (toliau – ir Panaudos sutartis). Panaudos sutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius perdavė Mažeikių rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir UAB ,,Lidl Lietuva“ 2021 m. gruodžio 16 d. sudarė Viešosios erdvės įrengimo sutartį Nr. MSK-665, pagal kurią UAB ,,Lidl Lietuva“ įsipareigojo parengti inžinerinių statinių techninį projektą, kuriame būtų suprojektuoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomi / įrengiami / tiesiami bendro naudojimo objektai: automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai; pastatyti / įrengti / nutiesti žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą inžinerinius statinius: automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų takus, atlikti jų kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylas ir visus inžinerinių statinių suformavimo dokumentus pagal perdavimo – priėmimo aktą perduoti Savivaldybei. Taip pat pagal šią sutartį bendrovė sutiko (paramos pagrindu) savo lėšomis ir priemonėmis žemės sklype įrengti Mažeikių miesto reikmėms skirtą viešąją erdvę: suprojektuoti, pastatyti (nutiesti, įrengti) žemės sklype (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektus (pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę), taip pat įrengti kitus aplinkos pritaikymo bendroms reikmėms ir priežiūros elementus – suoliukus, kitus įrenginius, želdynus.
2022-01-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir UAB „Lidl Lietuva“ sudarė Servituto nustatymo sutartį (toliau – ir Servituto sutartis). Servituto sutartimi UAB „Lidl Lietuva“ gavo ketvirtadalio žemės sklypo dydžio servitutą – 0,4448 ha ploto žemės sklype bendrovė gavo 0,1139 ha ploto kelio servitutą. Kaip nurodyta Servituto sutarties 8 punkte, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021-11-23 raštu Nr. (2.32.E)R8-4585 išreiškė savo sutikimą, kad tokio dydžio kelio servitutas būtų nustatomas savivaldybės panaudos teise valdomame žemės sklype.
2022-08-09 vyko Viešosios erdvės objektų (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektinių pasiūlymų (pirminių) svarstymo su visuomene viešas susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos atstovė. Viešo susirinkimo metu projektuotojai (UAB „Siena“) paviešino, kad statytoja Mažeikių rajono savivaldybė Žemės sklype planuoja statyti viešosios erdvės objektus: automobilių stovėjimo aikštelę, poilsio aikštelę, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų-dviračių takus, inžinerinius tinklus. UAB „Siena“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose pavaizduota, jog Žemės sklype (kurio plotas 4448 m) planuojama įrengti: automobilių stovėjimo aikštelę (66 parkavimo vietos); pėsčiųjų-dviračių taką; pėsčiųjų taką; esamos skulptūros aikštelę; poilsio aikštelę; šaligatvių.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022-08-22 nepritarė Viešosios erdvės objektų (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektiniams pasiūlymams (nepritarimo motyvai nėra žinomi).
Projektuotojas UAB „Siena“ 2022-09-18 pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pakartotinį prašymą informuoti visuomenę apie parengtus Viešosios erdvės objektų (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektinius pasiūlymus.
Šiems Projektiniams pasiūlymams savivaldybės administracija 2022-10-21 pritarė. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022-12-15 išdavė Mažeikių rajono savivaldybei statybą leidžiantį dokumentą, kurį vėliau panaikino.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui Mažeikių rajono savivaldybei pagal 2023 m. kovo 2 d. pateiktą projektą „Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektas Nr. 955“ (toliau – Projektas).
2023-03-30 pareiškėjos atstovė advokatė Lina Šimė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija arba atsakovė) su Skundu dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023-03-30 skundas). 2023-03-30 Inspekcijai pateiktame skunde nurodoma, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti išduotas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl prašoma Inspekcijos patikrinti, ar: statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus; nepažeisti kitų teisės aktų reikalavimai – teisės aktų reikalavimai susiję su žemės sklypo paskirtimi bei, atsižvelgiant į tai, kad Administracija 2022-12-15 jau buvo išdavusi to paties projekto įgyvendinimui statybą leidžiantį dokumentą, kurį panaikino, ar statinio projektas buvo keistas po statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir jei buvo keistas – ar keitimai neprieštarauja projektiniams pasiūlymams, apsvarstytiems su visuomene, o jei nebuvo keistas – kokiu tikslu Administracija panaikino 2022-12-15 išduotą statybą leidžianti dokumentą ir 2023-03-06 išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą. Kartu su skundu buvo pateiktas vienintelis priedas – viešosios erdvės objektų įrengimo sutartis.
Inspekcijai pateiktu skundu pareiškėjos atstovė prašė nuodugniai ištirti, ar Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) teisėtai ir pagrįstai 2023-03-06 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas) pagal projektuotojo UAB „Siena“ parengtą projektą „Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektas“ Nr. 955.
Atsakovė VTPSI 2023 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu, teisės aktų nustatyta tvarka įvertino
pareiškėjos skundo argumentus ir nenustatė jokių teisinių neatitikčių SLD išdavimo procedūroje, t. y. VTPSI konstatavo, kad SLD yra išduotas teisėtai.
2023-05-22 pareiškėjos atstovė gavo skundžiamą 2023-05-22 sprendimą Nr. 2D-8798 „Dėl 2023-03-30 gauto skundo“, kuriame nurodyta, jog Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai.
Pareiškėja prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad statytojas atitinka Statybos įstatyme numatytus reikalavimus. Be to, Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, pagal savo paskirtį, gali būti naudojamas prekybos centro parkavimo aikštelei įrengti. Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, kodėl savivaldybės administracija panaikino tam pačiam objektui 2022-12-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kodėl statybą leidžiantis dokumentas 2023-03-06 buvo išduotas pakartotinai.
Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, atlikdamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimą, privalo patikrinti, ar: 1) statytojo prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti visi pagal teisės aktų reikalavimus privalomi nurodyti duomenys; 2) statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus; 3) statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; ar šis prašymas įregistruotas IS „Infostatyba“; 4) prie statinio projekto pridėtos visos prisijungimo sąlygos ir Specialieji reikalavimai (kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus); 5) statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; 6) statinio projektą pasirašė visi jį privalėję pasirašyti asmenys ir ar šie asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti šį statinio projektą; 7) statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis; 8) statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; 9) statinio projekto ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę asmenys turėjo teisę tai atlikti; 10) statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 11) numatytos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietos ir būdai atitinka inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų išduotas prisijungimo sąlygas; 12) teisingai nurodyti subjektai, pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą; 13) statinio projektui pritarė visi privalėję jį tikrinti subjektai; 14) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statinio projekto patikrinimo terminai; 15) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai.
Byloje nustatyta, kad, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,4448 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos (toliau – Žemės sklypas).
Žemės naudojimo būdo turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3S-37/D1-40, 24 punkte įtvirtinta nuostata, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos – žemės sklypai skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, kad viešoji erdvė – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas bendro naudojimo teritorijose neprieštarauja Žemės naudojimo būdo turinio aprašui, t. y. II grupės, kitos paskirties inžinerinis statinys „automobilių stovėjimo aikštelė“, kuris gali būti įrengiamas kitos paskirties, bendro naudojimo žemės sklypų teritorijose. UAB „Siena“ 2023-05-03 paaiškinime Nr. 1D-9200 nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė bus vieša bei prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. Tai patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ atsiliepimu.
Atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad žemės sklype numatoma automobilių stovėjimo aikštelė bus skirta visuomenės bendram naudojimui, todėl gali būti priskirtina prie viešųjų erdvių ir jos statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, yra galima.
Pareiškėja teigia, jog atsakovė netyrė ir nesiaiškino, kodėl savivaldybės administracija panaikino tam pačiam objektui 2022-12-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kodėl 2023-03-06 statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pakartotinai, bei, kas buvo keista statinio projekte ir ar tokie keitimai neprieštarauja su visuomene apsvarstytiems projektiniams pasiūlymams.
Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje apibrėžta, kad statybą leidžiantis dokumentas, dokumentas kuriuo kompetentinga institucija suteiki statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktu įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, sprendimu statytojo (užsakovo) prašymu. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad statytojas turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir ši jo teisė nėra ribojama jokių sąlygų ar aplinkybių. Statytojui nėra nustatytos prievolės teikiant tokį prašymą jį motyvuoti, įvykdyti kokias nors sąlygas, nurodyti kokias nors aplinkybes. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, statytojui pateikus savivaldybės administracijai prašymą dėl jam išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, administracija turi tokį prašymą tenkinti.
Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu baigtiniu statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašu, išduoti statybą leidžiantį dokumentą Inspekcijos kompetencijai nepriskirta. Parengtus statinių projektus, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, derina bei statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos, o ginčai dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, sprendžiami teismo keliu.
Pažymėtina, kad nustatytas teisinis reguliavimas nenustato apribojimų dėl to, kiek kartų statytojas gali kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą to paties objekto (objektų) statybai, taip pat statytojui nėra nustatytos pareigos motyvuoti, dėl kokių priežasčių prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pakartotinai. Tačiau, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas, jei viešojo administravimo subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą (pakeitus esminius statinio projekto sprendinius).
Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė skundžiamu raštu pateikė teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą, motyvuotą bei išsamų atsakymą į 2023-03-30 skunde išdėstytus argumentus ir klausimus dėl 2022-12-15 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir 2023-03-06 SLD išdavimo aplinkybių. Skundžiamu sprendimu buvo įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir aplinkybės iš esmės tinkamai, tai nulėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant aptariamą sprendimą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų administraciniam aktui. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis įstatymų nustatytu teisiniu reglamentavimu. Šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą aktą pareiškėjo ir jos atstovės nurodytais argumentais, o kitų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta. Taigi, naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti kito išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2023-03-30 skundą iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) <...> atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ taip pat teigia, kad pareiškėja nenurodė, kokio teisės akto pagrindu ji gina viešąjį interesą, kuo pasireiškia jos ginamas viešasis interesas, jo pažeidimai bei kuo pareiškėjos pareikšti reikalavimai leistų viešąjį interesą apginti. Pareiškėja nenurodė, kokias realias teises ar įstatymu saugomus interesus ji turi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taip pat nenurodė, kaip realiai pasikeis pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis teismui tenkinus jos pareikštus reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja pagrindė savo suinteresuotumą bei teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Pareiškėja nurodė, kad gina savo, kaip konkrečiu tikslu įsteigtos asociacijos interesą, kuris yra nurodytas pareiškėjos įstatuose – t. y. pareiškėja atstovauja draugijos narių ir gyvūnų interesus (įstatų 3.1 punktas) ir veikia su tuo tikslu, kad Mažeikių mieste atsirastų pakankamai gyvūnams vedžioti skirtų vietų (įstatų 3.2.9 punktas). Jei būtų tenkinamas pareiškėjos skundas ir pripažinta, kad SLD neteisėtas, valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), turės būti naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą, pareiškėjos interesas dėl gyvūnų aikštelės įrengimo šiame žemės sklype tampa realus ir įgyvendinamas, nes sklypas būtų laisvas, neužstatytas ir neperduotas naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, įstatymų nustatytais atvejais teismas taip pat imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.
Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).
Nors Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Šioje teisės normoje paminėtos sąvokos „atstovauti“ ir „ginti“ yra naudojamos plačiausia bendrinės kalbos reikšme ir nėra tapačios „atstovavimo“ ir „teisminės gynybos“ sąvokoms naudojamoms apibūdinti teisminius procesus. Asociacijų įstatymas nėra skirtas kaip nors paneigti ar pakeisti nuostatas išdėstytas ABTĮ.
Taigi, nei Asociacijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra tiesiogiai numatyta pareiškėjos, kaip asociacijos (organizacijos), teisė kreiptis į teismą ginant viešą interesą ir ginčijant skundžiamą sprendimą. Tokio įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta tokia jos teisė, pareiškėja nenurodė.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.
Teismas pažymi, kad 2023-03-30 skundą Inspekcijai pateikė advokatė L. Šimė, kuri yra pareiškėjos atstovė šioje byloje. Tačiau 2023-03-30 skunde nėra nurodyta, kad advokatė atstovauja pareiškėją, o kartu su 2023-03-30 skundu atsakovei nebuvo pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas (dėl to ginčo byloje nėra). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – taisyklės) 23.2 papunktyje nurodyta, kad prašyme turi būti nurodyti CK 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu. CK 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas; 5) juridinio asmens kodas; 6) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį. Nei vienas iš šių rekvizitų 2023-03-30 skunde Inspekcijai nebuvo nurodyti. Taisyklių 24.5 papunktyje nurodytas reikalavimas, kad prašymas ar skundas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. 2023-03-30 skunde nenurodyta, kad jis teikiamas atstovo. Teismui su pareiškėjos skundu pateiktos atstovavimo sutarties sudarymo data – 2023-06-14.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022-07-15 iki 2024-03- 01) 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalis numato, kad atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
Advokatūros įstatymo 48 ir 49 straipsnis reglamentuoja, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: 1) advokato vardas, pavardė; 2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas; 3) sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data; 4) kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo; 5) advokato parašas. Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad su pareiškėja dėl atstovavimo buvo susitarę žodžiu, kadangi Advokatūros įstatymo 48-49 straipsnis numato susitarimą rašytine forma, žodinė forma nenumatyta.
Pareiškėjos su skundu teismui pateikto 2022-08-09 Viešosios erdvės objektų, (duomenys neskelbtini), statybos (įrengimo) projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene viešojo susirinkimo protokolo priede Nr. 2 „Iki viešojo susirinkimo ir viešojo susirinkimo metu gautų pasiūlymų/pasisakymų registras“ iš advokatės L. Šimės 25 klausimų pateiktų žodžiu bei 5 klausimų pateiktų raštu nei vienas nebuvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjos skunde teismui nurodomais pareiškėjos veiklos tikslais – gyvūnų globa, jiems skirtos infrastruktūros kūrimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-03-30 skundą teikė ne pareiškėja, o advokatė L. Šimė, kuri teikiamame skunde nenurodė ką nors atstovaujanti ir nepateikė atstovavimą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos teisės ir įstatymo saugomi interesai skundžiamu Inspekcijos raštu negalėjo būti pažeisti.
Be to, pareiškėjos buveinė adresu: (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta skunde teismui). Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lidl Lietuva“ atsiliepime nurodyta ir to neginčija pareiškėja, kad pareiškėja įsikūrusi (duomenys neskelbtini), pareiškėja veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) dalyje, tuo tarpu ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) dalyje. Remiantis viešais „Google Maps“ duomenimis, pareiškėjai (t. y. jos savanoriams) reikėtų be sustojimo eiti daugiau nei 30 minučių (apie 2,5 km) iki ginčo žemės sklypo. Į bylą nepateikti duomenys, kad pareiškėja greta ginčo žemės sklypo vykdytų veiklą.
Pareiškėja taip pat per visą savo vykdomos veiklos laikotarpį nesikreipė į savivaldybę ar kitas institucijas dėl Mažeikių mieste aikštelių vedžioti gyvūnams įrengimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą aptariamoje srityje, ratą. Be to, skundžiamas sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nenustato jokių teisių ar pareigų, kadangi ne ji kreipėsi į atsakovą su 2023-03-30 skundu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių esminių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiškėjos skundą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių esminių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiškėjos skundą.
Likusieji bylos šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ nurodė, kad bendrovė advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT teisinei pagalbai apmokėti patyrė 2 999,11 Eur (su PVM) išlaidas. Patirtos teisinės pagalbos išlaidos matyti pagal nurodytą sąskaitą faktūrą ir darbų išklotinę: 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 21660 (išlaidos už teisines paslaugas pagal atliktus darbus sudaro 2 999,11 Eur). 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 21660 Bendrovės buvo apmokėta 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LIDL Lietuva“ prašo iš pareiškėjo Mažeikių gyvūnų globos draugijos suinteresuoto trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ naudai priteisti 2 999,11 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų ir advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė teismui 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 21660 ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą (9424,85 Eur sumai).
2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje COB Nr. 21660 nurodyta atliktų darbų išklotinė: teisinė pateiktų teismo dokumentų analizė, pasiūlymų-išvadų teikimas Klientui, pasitarimas dėl Gyvūnų draugijos skundo ir procesinio dokumento rengimo, teisinė analizė, procesinio dokumento (atsiliepimo) rengimas Regionų apygardos administraciniam teismui.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LIDL Lietuva“ atstovai advokatas Artūras Kojala ir advokatė Elena Venckienė buvo įgalioti atstovauti 2020 m. vasario 4 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties pagrindu ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. perįgaliojimu, pateiktais teismui.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys tretieji suinteresuoti asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Skundą atmetus kaip nepagrįstą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lidl Lietuva“ teisės, todėl laikytina, jog jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas surašytas 2023 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1959,9 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 4899,75 Eur (1959,9 Eur × 2,5).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).
Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio, teismas nenustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lidl Lietuva“ savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, išlaidavimas buvo perteklinis, todėl prašymas tenkintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Mažeikių gyvūnų globos draugijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Mažeikių gyvūnų globos draugijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lidl Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti ir iš pareiškėjos Mažeikių gyvūnų globos draugijos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Lidl Lietuva“ priteisti 2999,11 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.