Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-839-244/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
II-839-244/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00518-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Nukentėjusysis
J. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Suinteresuotas asmuo
A. Š.
ATP byla Nr. II-839-244/2010
Proceso Nr. 4-61-3-00518-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 39 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant nukentėjusiajam J. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovėms Jovitai Rinkevičiūtei ir Elenai Būdienei bei suinteresuotam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl sprendimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija 2010-03-20 rašte Nr. (7.9)-2D-2849 „Dėl sprendimo priėmimo“ (b. l. 4), kurį J. K. pavadino nutarimu, atsisakė suinteresuotam asmeniui A. Š. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 189¹⁵ str. ir nurodė, kad architektui A. Š. negali būti skiriama administracinė nuobauda pagal LR ATPK 189¹⁵ str. už projektinių pasiūlymų rengimą neturint teisės projektuoti statinius ar rengti statinio projektus. Inspekcija įvertinusi jai pateiktą medžiagą nustatė, kad architektas A. Š. parengė tik buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perplanavimo projektinius pasiūlymus, bet ne techninį projektą.

Šalies argumentai

J. K. skunde teismui (b. l. 1–3) prašė panaikinti Inspekcijos 2010-03-20 nutarimą Nr. (7.9)-2D-2849 ir paskirti A. Š. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 189¹⁵ str., sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo A. Š., išspręsti klausimą dėl 100 Lt turtinio nuostolio atlyginimo J. K..

J. K. skunde paaiškino, kad kreipėsi į Vilkpėdės policijos nuovadą su 2009-04-28 pareiškimu, prašydamas nustatyti, ar A. Š. veiksmai neatitinka administracinių teisės pažeidimų, nustatytų LR ATPK 50 str., 172 str., 173 str. ar kito pažeidimo sudėties ir, jei taip, patraukti jį administracinėn atsakomybėn ir išspręsti klausimą dėl 100 Lt turtinio nuostolio atlyginimo J. K.. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės policijos nuovada 2009-05-28 nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Šį Vilkpėdės policijos nuovados nutarimą J. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009-09-28 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1076-171/2009 minėtą 2009-05-28 nutarimą panaikino ir bylą grąžino Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės policijos nuovadai, kurią įpareigojo papildomai ištirti aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti A. Š. veiką. Atlikusi papildomą tyrimą, Vilkpėdės policijos nuovada 2010-03-05 raštu Nr. 10-13-S-7811 informavo J. K., kad išsiuntė Inspekcijai surinktą medžiagą sprendimui dėl A. Š. veiksmų, nustatytų LR ATPK 189¹⁵ str., priimti. Inspekcija atsisakė pradėti administracinio pažeidimo teiseną. Inspekcijos Nutarimas neatitinka LR ATPK 286 str. nustatytų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. J. K. teigimu, A. Š. savo 2009-05-05 paaiškinime patvirtino, kad buvo susitaręs su J. K., jog parengs ir perduos sanitarinio mazgo projektą ir numatys įrengti pirtį bute. Dėl galutinės užmokesčio sumos už projektinius pasiūlymus ir techninį projektą nebuvo susitarta. Galutinis buto projektinio pasiūlymo variantas turėjo būti pateiktas iki 2009-04-02, bet A. Š. atsisakė tai padaryti, kol jam nebus sumokėta. J. K. su A. Š. buvo susitaręs ne tik dėl projektinių pasiūlymų, bet ir dėl techninio projekto atlikimo. A. Š. nėra atestuotas architektas, todėl neturėjo teisės rengti buto sanitarinio mazgo techninio projekto. Jis nepateikė J. K. sutarties, darbų įkainių ir sąskaitos avansui, tuo pažeidė Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.06:2005 Statinio projektavimas 10 p. reikalavimus. Būdamas neatestuotas, A. Š. negalėjo sudaryti sutarties su J. K., rengti projektinių pasiūlymų ir techninio projekto, pasirašyti jo ir teikti Nuolatinei statybos komisijai patikrinti, taip pat gauti avanso už būsimus projektinius pasiūlymus. Tai, J. K. teigimu, reiškia, kad A. Š. trauktinas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 189¹⁵ str. nustatyto pažeidimo padarymą.

A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paėmė iš J. K. 100 litų už konsultacijas. Paaiškino, kad per susitikimą su J. K. negalėjo susitarti dėl galutinės paslaugų, susijusių su projektinių pasiūlymų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perplanavimo parengimu, kainos. Po šio susitikimo A. Š. atliko daug projektinių pasiūlymų, nes užsakovo J.K. nuomonė vis keitėsi, šiam neapsisprendžiant dėl šio buto įsigijimo. Darant korekcijas jo pateiktame brėžinyje, buvo aptartas galutinis variantas, kurį J. K. pageidavo gauti elektroniniu paštu. A. Š. manymu, J. K. norėjo iš jo gauti informaciją ir paslaugas nemokamai, nes pagal J. K. užsakymus jis dirbo tris savaites, parengdamas projektinius pasiūlymus, o J. K. tartis dėl atsiskaitymo už atliktą darbą vengė.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 56–57) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 189¹⁵ str. 1 d. atsiranda tada, kai patenkinamos dvi sąlygos: kai asmuo parengia statinio projektą ir kai pateikia jį statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam asmeniui tvirtinti. Inspekcija, išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą, šių aplinkybių nenustatė. Skundžiamas Inspekcijos raštas nėra nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Jis yra priimtas vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., nes A. Š. veika neatitinka minėtų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių. Tai nurodyta ir skundžiamame Inspekcijos rašte, todėl jis yra pakankamai argumentuotas. LR ATPK 189¹⁵ str. yra nustatyta atsakomybė už tai, ką projektuotojas realiai atliko, o ne buvo įsipareigojęs atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Organų (pareigūnų), atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-912/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6) konstatavo, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. šioje byloje priimtoje nutartyje, skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Iš to matyti, kad apygardos administraciniam teismui gali būti skundžiami institucijų, įgaliotų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, veiksmai, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Byloje nustatyta, kad J. K. dėl tariamo pažeidimo kreipėsi į policijos komisariatą, kuris 2010-03-05 raštu Nr. 10-13-S-7811 surinktą medžiagą persiuntė Inspekcijai (b. l. 8). Inspekcija 2010-03-20 priėmė sprendimą, kurį J. K. pavadino nutarimu, Nr. (7.9)-2D-2849 „Dėl sprendimo priėmimo“ (b. l. 4) ir atsisakė suinteresuotam asmeniui A. Š. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 189¹⁵ str.

J. K. prašo panaikinti Inspekcijos 2010-03-20 atsisakymą iškelti A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 189¹⁵ str.

Pagal LR ATPK 189¹⁵ str. 1 d. statinio projekto parengimas neturint teisės projektuoti statinius ir pateikimas statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam asmeniui tvirtinti užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Pagal LR ATPK 189¹⁵ str. 2 d. statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimas neturint teisės atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

LR ATPK 189¹⁵ str. nustatytas pažeidimas yra tyčinis (ATPK 10 str.), pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą. Prieš iškeliant bylą turi būti nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiek kaltę patvirtinantys, tiek ir jo kaltę paneigiantys įrodymai (atlikta įrodymų analizė).

J. K. per teismo posėdį teigė, kad su A. Š. buvo susitarta dėl techninio projekto įrengti pirtį. Byloje nustatyta, kad J. K. neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teisių į butą, esantį A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame norėjo įrengti pirtį.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.5 p. fizinis asmuo, neturėdamas nuosavybės teisių į minėtą butą, gali užsakyti techninio projekto parengimą, jeigu statytojas (užsakovas) projekto užsakovo funkcijas pavedimo sutartimi paveda atlikti tam fiziniam asmeniui. Kadangi J. K. neturėjo buto savininkės UAB „Eika“ pavedimo atlikti užsakovo funkcijas, tai jis neturėjo jokio įstatyminio pagrindo užsakyti techninį projektą butui, kuris jam nepriklausė.

Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip statybos objektas, nėra ypatingas statinys, o jame vykdomi minėti statybos darbai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.2., 14.5., 14.8. ir 14.9. punktų nuostatas, yra paprastojo remonto darbai.

Architekto A. Š. pateikti Objekto perplanavimo projektiniai pasiūlymai, kurių sprendiniai apima pertvarų vietos pakeitimą ir naujos pertvaros įrengimą atskiriant naują pirties arba sandėliuko patalpą buto viduje. Šie ir kiti su naujų patalpų įrengimu susiję statybos darbai priskirtini paprastajam remontui. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti statinio paprastojo remonto statybos darbus neprivalomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo A. Š. – architektas, turintis pakankamą kvalifikaciją neypatingiems statiniams projektuoti, parengė tik buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perplanavimo projektinius pasiūlymus, bet ne techninį projektą.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Pagal LR ATPK 250 str. 1 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad A. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR ATPK 189¹⁵ str., sudėties, nes jis nevykdė statinio projekto parengimo ir neatliko statinio projekto ar statinio ekspertizės, o tik parengė projektinius pasiūlymus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perplanavimui. Be to, A. Š. ir negalėjo atlikti techninio projekto parenginą, nes J. K. nebūdamas minėto buto savininku ar statytoju negalėjo būti techninio projekto užsakovu, todėl nepagrįstas J. K. skundo argumentas, kad jis su A. Š. buvo susitaręs ne tik dėl projektinių pasiūlymų, bet ir dėl techninio projekto atlikimo.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, A. Š. paaiškinimo ir nukentėjusiojo J. K. parodymų, tarp šių asmenų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perplanavimo ir su tuo susijusių pasiūlymų parengimu. A. Š. ir J. K. skirtingai nurodo sudarytos žodinės sutarties apimtį ir susitarimą dėl apmokėjimo už šiuos darbus, įskaitant ir J. K. A. Š. perduotų 100 litų paskirtį, nes J. K. nurodo, kad šią sumą perdavęs kaip avansą už būsimus projektinius pasiūlymus, o A. Š. – šią sumą gavęs ir priėmęs kaip atlygį už konsultacijas buto patalpos perplanavimo klausimais. Akivaizdu, jog tarp šių asmenų kilusio ginčo esmė yra susijusi su tarp jų sudaryta žodine sutartimi, kurios sąlygos pagal įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu jas aiškinant taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp J.K. ir A.Š. yra kilęs civilinis ginčas dėl tarp jų sudarytos žodinės sutarties, jos aiškinimo, vykdymo, įskaitant atsiskaitymą už paslaugas (darbus), todėl jis spręstinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vienai iš sutarties šalių kreipiantis su ieškiniu į teismą bendra tvarka.

Taigi išnagrinėjus įvykio aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, nėra jokių įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas A. Š. pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 189¹⁵ str., o ginčas tarp J. K. ir A. Š. kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad J. K. skundas nepagrįstas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teisėtai priėmė 2010-03-20 sprendimą (raštą) Nr. (7.9)-2D-2849 „Dėl sprendimo priėmimo“ nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

A. K. prašymas išspręsti klausimą dėl 100 Lt turtinio nuostolio atlyginimo turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

J. K. skundo nepatenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-03-20 sprendimą (raštą) Nr. (7.9)-2D-2849 „Dėl sprendimo priėmimo“ nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Liudmila ZaborovskaBottom of Form