Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-523-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-523-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00822-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Avelana“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei

Kategorijos

2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas

Civilinė byla Nr. e2A-523-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00822-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; (S) 2.4.2.10; 2.4.2.13.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avelana“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-546-324/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avelana“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybė ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinierinius tinklus (toliau – tinklai) – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) – naudoja atlygintinai, mokant ieškovei 10 003,29 Eur (su PVM) kiekvieną mėnesį; naudojimosi terminas – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo dienos, įpareigojant atsakoves savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė yra minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkė. Inžineriniai tinklai yra prijungti prie Kauno miesto vandentiekio tinklų, nuo 2006 metų atsakovė UAB „Kauno vandenys“ šiais tinklais naudojasi ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. juos naudoja savo tiesioginių funkcijų įgyvendinimui. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra paviršinių nuotekų tvarkytoja, todėl turi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo nustatyta atlygintina inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka – 2 procentai nuo šių tinklų vertės, priteisiant šią sumą nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (46 167,40 Eur). Teisės aktai numato imperatyvią Kauno miesto savivaldybės pareigą perimti ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus, kurie yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui bei paviršiniam nuotekų tvarkymui, Kauno miesto savivaldybės ar UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn, įtvirtina inžinerinių tinklų išpirkimo bei perdavimo tvarką. Atsakovės iki šiol tinklų neišpirko, jais naudojasi neatlygintinai, Kauno miesto savivaldybė tinklų išpirkimo procedūrą vilkina. Atsakovės išpirkimo procedūrą pradėjo tik po to, kai ieškovė 2015 m. kovo 30 d. prašymu Nr. 5-11 kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. Prašymo pagrindu pastaroji 2015 m. rugsėjo 11 d. paruošė išvadą bei pasiūlė Kauno miesto savivaldybei išpirkti išvadoje nurodytus inžinerinius tinklus (nepagrįstai nepasiūlė išpirkti dalies lietaus nuotekų tinklų). UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. (32-07.19)8-763 už 1 418 074,61 Eur vertės inžinerinius tinklus pasiūlė 10 751 Eur išpirkimo kainą. Ši kaina šimtą keturiasdešimt kartų mažesnė už tinklų vertę. Toks pasiūlymas įrodo išpirkimo procedūros vilkinimą, siekį kuo ilgiau neatlygintinai naudotis ieškovės nuosavybe.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su neatlygintinu tinklų naudojimu nesutinka, dėl jų naudojimo jokių sutarčių sudaryta nebuvo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. atsakovės gauna naudą iš tinklų naudojimo, todėl mainais turi suteikti ekvivalentinę naudą ieškovei, kurios nuosavybe naudojamasi. Ieškovė 2017 m. vasario 14 d. prašymu Nr. 11 kreipėsi į atsakovę UAB „Kauno vandenys“ dėl 102 852,32 Eur atlyginimo už tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno vandenys“ į šį prašymą neatsakė, prašyme nurodytos sumos nesumokėjo. Dėl to nustatytina atlygintinė inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka bei sąlygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tinklai bus išpirkti. Mokėtino atlyginimo už naudojimąsi inžineriniais tinklais dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime byloje Nr. 2A-317/2014 suformuotu principu, jog atlyginimas turi kompensuoti apskritai visų tinklų vertę per visus naudojamus 50 metų, jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti. Pagal ieškovės pateiktą pažymą „Vandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimas“, tinklų vertė 2014 m. sausio 1 d. sudarė 1 418 074,61 Eur. Atitinkamai vieno mėnesio nusidėvėjimo suma, skaičiuojant, kad tinklai nusidėvi per 50 metų laikotarpį, sudaro 2 362,54 Eur (1 418 074,61/50/12). Todėl atsakovės už inžinerinių tinklų naudojimą, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuotais atlyginimo skaičiavimo principais, turi mokėti ieškovei 2 362,54 Eur mėnesinį atlyginimą. Į tinklų įrengimą ieškovė investavo savo privačias lėšas, todėl kaip piniginių lėšų investuotoja turi teisę į investicijų duodamą grąžą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.53 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 33 straipsnio 1 dalis bei 34 straipsnio 7 dalies 3 punktas, pagal kuriuose įtvirtintus atsakovų teikiamų paslaugų kainų nustatymo principus į kainą įtrauktinos ne tik paslaugų tiekimo sąnaudos, bet ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patvirtindama atsakovės UAB „Kauno vandenys“ teikiamų paslaugų įkainius, 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 05-109 kainoje vartotojams nustatė 3,72 procento amortizacinius atskaitymus ir 5 procentų gryną pelną (turto grąžą), t. y. pelną po mokesčių. Todėl investicijų į inžinierinius tinklus grąžos dydis yra 5 procentai, kuriuos atsakovės turi mokėti ieškovei už šių tinklų naudojimą savo veikloje – 1 418 074,61 x 0,05:12 =904,64 Eur per mėnesį.

5. GVTNTĮ 17 straipsnio 1 dalis įpareigoja vandens tiekėjus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą apskaityti atstojamąja verte, nes užtikrinti ilgalaikį infrastruktūros eksploatavimą, renovaciją ir plėtrą galima tik tuo atveju, jei teikiamų paslaugų kainos sudedamosios dalys apskaičiuotos nuo infrastruktūros atstatomosios / atkuriamosios vertės, ieškovė prašo amortizacinius atskaitymus bei investicijų grąžą skaičiuoti nuo inžinerinių tinklų atstatomosios vertės (1 418 074,61 Eur), kuri buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 paskirto nepriklausomo turto vertintojo V. Č. ir kuri yra atvaizduota ieškovės balanse. Iš viso ieškovei turi būti mokama 8 267,18 Eur per mėnesį. Ji yra PVM mokėtoja, todėl jai mokėtina suma didinama PVM suma – 1 736,11 Eur. Tokio dydžio (10 003, 29 Eur kiekvieną mėnesį) atlyginimą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. nuo to momento, kai inžinerinių tinklų naudojimasis vėl tapo neatlygintinis, iki inžineriniai tinklai bus išpirkti. Ieškovė yra privati įmonė ir neturi pareigos savo nuosavybe prisidėti prie viešųjų interesų tenkinimo. Abi atsakovės turi pareigą organizuoti bei vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymą, todėl atlyginimas ieškovei priteistinas iš abiejų atsakovių solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“, naudojančios ieškovei UAB „Avelana“ nuosavybės teise priklausančius buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatant 854,95 Eur atlyginimo dydį ieškovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Avelana“ 2 819 Eur atsakovei UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra vandentiekio ir nuotekų tinklų – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – savininkė. Minėtus tinklus ieškovė 2000–2006 metais pastatė savo lėšomis, o 2016 metų finansinėje atskaitomybėje šis turtas apskaitytas nurodant 1 336 283 Eur vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą.

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės ieškovei priklausančius tinklus faktiškai naudoja nuo 2002–2006 metų; 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ viešojo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju bei paviršinių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“. Teismo vertinimu, pastarasis faktas paneigia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsikirtimus apie jos veiklos ir ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų funkcionavimo sąsajų nebuvimą dėl to, kad tinklai nėra jai perduoti.

9. Teismas įvertino 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriuo ieškovė buvo informuota, apie parengtą išvadą dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išpirkimo iš UAB „Avelana“; 2016 m. vasario 15 d. raštą, kuriuo ieškovė informuota, kad savivaldybė nepriklausomą turto vertintoją gali parinkti tik konkurso būdu ir kad šiuo metu yra vykdomos viešųjų pirkimų nekilnojamojo turto vertinimo paslaugoms pirkti procedūros, bet paslaugų teikėjas dar neparinktas; 2015 m. spalio 19 d. raštą Nr. 60-2-1182, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog savivaldybė su konkurso laimėtoju pasirašė nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutartį ir paslaugų teikėjui pateikė dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vertinimui, o atlikus vertinimą, teisės aktų nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl jų išpirkimo UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn; 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. (33.200)R-1130, kuriame UAB „Kauno vandenys“ direktoriui nurodyta, kad „siūlome Kauno miesto savivaldybės viešajam geriamojo vandens tiekėjui, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Kauno vandenys“ spręsti klausimą dėl sąraše nurodyto nekilnojamojo turto išpirkimo įmonės nuosavybėn“; 2017 m. gegužės 23 d. UAB „Kauno vandenys“ raštą Nr. (32-07.19)8-1259, kuriuo savivaldybės administracija informuota apie išnagrinėtas siūlomo išpirkti nekilnojamojo ginčo turto vertinimo ataskaitas; 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymą Nr. (32-07.19) 8-763 sudaryti ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei, kuriuo UAB „Kauno vandenys“ apskaičiavo išperkamų objektų kainą (10 751 Eur); 2018 m. balandžio 17 raštą Nr. 4-17, kuriuo ieškovė nesutiko su siūloma kaina; 2020 m. sausio 31 d. Kauno m. savivaldybės raštą Nr. (33-205)R-450 ieškovei, kuriame nurodoma, jog UAB „Kauno vandenys“ pasilieka prie savo siūlymo. Įvertinęs visus minėtus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ rodo iniciatyvą išpirkti iš atsakovės ginčo tinklus, tačiau susitarimas nepasiekiamas ginčijantis dėl išpirkimo kainos. Teismas nepasisakė dėl šalių pozicijos pastaruoju klausimu, nes išpirkimo kaina nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau konstatavo, kad tai, jog šalių derybos nėra rezultatyvios, neatleidžia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nuo pareigos atlyginti ieškovei už naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe.

10. Teismas nustatė, kad pareigą teisingai atlyginti už naudojimąsi ginčo tinklais nustato GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalis ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal tos pačios ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo prejudicine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 18 d. sprendimu pripažintas tokio atlyginimo būtinumas (civilinė byla Nr. 2A-317/2014). Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė atsakovių argumentus apie nepagrįstą ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti, kad naudojimasis ginčo tinklais yra atlygintinis, ir neatlygintinio naudojimo nustatymą panaudos pagrindu atsižvelgiant į tai,jog už ginčo tinklus ieškovė jau gavo atlyginimą parduodama žemės sklypus.

11. Vadovaudamasis CK 4.39 straipsniu, teismas sprendė, kad ieškovės nuosavybės teisės inžinerinių tinklų išpirkimo procedūros (ginčo dėl išpirkimo kainos) metu nėra apribotos ir ji turi teisę už inžinerinių tinklų naudojimą šiuo laikotarpiu gauti apmokėjimą. Taip pat teisė reikalauti nustatyti atlygintines inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose, todėl ieškovės reikalavimas nagrinėtinas ne tik GVTNTĮ 16 straipsnio prasme ir minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei CK nuostatų taikymo aspektu, kuriose draudimo kreiptis į teismą siekiant apginti turimas nuosavybės teises nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nėra pateikusios įrodymų apie ieškovei išreikštus pageidavimus dėl naudojimosi ginčo tinklais sudarant atsikirtimuose nurodytas sutartis, nei, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškusios atitinkamus priešieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje, nei, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifiką, būtinybę užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemiančius infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo, kreipusios į teismą dėl ginčo tinklų išpirkimo kainos nustatymo.

12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus, pagal kuriuos, nustatant mėnesinį atlyginimo dydį, tinklų verte laikytina ieškovės pateiktoje pažymoje „Vandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimas“ nurodyta inžinerinių tinklų vertė 2014 m. sausio 1 d. sudaro 1 418 074,61 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė šią vertę grindžia minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje paskirtą ekspertizę atlikusio eksperto V. Č. vertinimais, kuris nustatinėjo inžinerinių tinklų nuomos vertę ir ją apskaičiavo sudėdamas tokias dedamąsias dalis: metinius amortizacinius atskaitymus, kurie užtikrintų tinklų atnaujinimą, metines palūkanas ir 5 proc. dydžio pelno normą. Pasak eksperto, amortizacinių atskaitymų apskaičiavimui jis rėmėsi inžinerinių tinklų atkuriamaisiais kaštais, kurie, 2014 m. sudarė 1 418 074,61 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, priimtame, civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, konstatavo, kad į minėtą išvadą dėl inžinerinių tinklų nuomos vertės paskaičiavimo neatsižvelgė, nes turto nuomos vertė apskaičiuota, taikant 5,839 procentų banko palūkanų normą ir 5 procentus pelno nuo sąnaudų, o ekspertas pripažino, jog neturėjo duomenų apie banko paskolą, suteiktą tinklų statybai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė patvirtino, jog banko paskola naudotasi nebuvo, statyba vykdyta ūkio būdu nuosavomis lėšomis. Teismas, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, sprendė, kad tokia atkuriamąja verte nėra pagrindo remtis ir nagrinėjamu atveju.

13. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą į atlyginimo dydį įtraukti investicijų į inžinerinius tinklus grąžą. Teismas sprendė, kad investicijų grąžą ieškovė prašo skaičiuoti nuo neįrodytos tinklų vertės 1 418 074,61 Eur; ieškovė nepateikė įrodymų apie tinklų sukūrimui panaudotas investicijas ir jų dydį; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 prejudicine tvarka nustatyta, jog ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pati ieškovė pripažino, o sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei būtų parduoti be infrastruktūros.

14. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pateiktame UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centro“ žemės sklypų, kuriuose buvo įrengta ginčo infrastruktūra, vertinime nurodyta, jog atlikus vieno aro vidutinės rinkos kainos apskaičiavimus 2002 m., kai buvo parduoti sklypai, remiantis vertinimo teorijoje ir metodologijoje išdėstytu lyginamosios vertės metodu, susidaręs 1 aro rinkos kainos litais skirtumas dėl inžinierinių tinklų yra: (duomenys neskelbtini) – 2 320 Lt; (duomenys neskelbtini) – 2 342 Lt; (duomenys neskelbtini) – 5 245 Lt; (duomenys neskelbtini) – 5 245 Lt. Taigi, vidutinės vieno aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt, bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt, t. y. 991 414,14 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad kainų skirtumo suma viršija VĮ Registrų centro nustatytą tinklų vertę, o ieškovė nepagrindė investicijų dydžio, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl investicijų į tinklus grąžos.

15. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, nustatydamas inžinerinių tinklų vertę 512 968,90 Eur, rėmėsi VĮ Registrų centro nustatytomis šio turto vertėmis. Teismas, įvertinęs 2017 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie šiuos inžinerinius tinklus, konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vieno mėnesio atlyginimo apskaičiavimo principo, aptarto Lietuvos apeliacinio teismo prejudiciniame sprendime, teismas sprendė, kad tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, jog atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojimasis ieškovei priklausančiais tinklais yra atlygintinis, nustatant 854,95 Eur atlyginimą kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytas 854,95 Eur atlyginimas 2009 m. birželio 8 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir tokio paties dydžio atlyginimas 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neviršytų VĮ Registrų centro nustatytos ginčo tinklų vertės.

17. Nustačius, kad savivaldybė yra perdavusi ginčo tinklus UAB „Kauno vandenys“ naudojimui ir paslaugų teikimui nuo 2006 m., o 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ viešojo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytoju bei paviršinių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“, teismas ieškovės reikalavimo dėl solidaraus atlygintinio naudojimo netenkino. Teismas konstatavo, kad savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir niekaip neeksploatuoja ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes šiai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“, savivaldybė iš ginčo ir kitų inžinerinių tinklų eksploatavimo negauna pajamų, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl atlygintino inžinerinių tinklų naudojimo nustatymo.

18. Teismas nesutiko su atsakove Kauno miesto savivaldybe, teigiančia, kad ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti atlygintinį naudojimą ne nuo ieškinio pareiškimo 2017 m. liepos 10 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 atlygintinis ginčo tinklų naudojimas nustatytas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotas atlygintinio naudojimo principas ir tai, kad atlyginimas turėtų kompensuoti visų tinklų vertę per naudojamus 50 metų (inžinerinių tinklų galiojimo terminą), jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti. Taigi, nei iki 2014 m. sausio 1 d., nei iki šiol atsakovėms tinklų neišpirkus ir nenustačius kito naudojimo būdo, ieškovės reikalavimas nustatyti atlygintiną naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe nuo tos datos, kai atlygintinas naudojimas pasibaigė, jokioms įstatymų nuostatoms neprieštarauja. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės konkrečios pinigų sumos nei už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo, nei nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovė, prašydama aptariamos ieškinio dalies netenkinti dėl nesuformuluoto reikalavimo priteisti nuostolius ar atlyginti žalą, pastarąja aplinkybe remiasi nepagrįstai.

19. Teismas pritarė atsakovių atsikirtimams dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas. Teismo vertinimu, gaudama adekvatų atlyginimą už naudojimąsi jos nuosavybe, ieškovė kartu siekia neprižiūrėti jai priklausančių inžinerinių tinklų ir nepatirti jokių su tuo susijusių išlaidų, kurios neišvengiamai atsiranda tinklams dėvintis. Šiuo atveju tokios pareigos nustatymas tinklų naudotojai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Ieškovė UAB ,,Avelana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės reikalavimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Dėl nepagrįstos tinklų vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas mokėtiną amortizacinių atskaitymų dydį nepagrįstai nustatė nuo inžinierinių tinklų vertės, nustatytos jų pastatymo metu, motyvuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Minėtame sprendime atlygis už tinklų amortizaciją buvo nustatytas nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės, laikotarpiui iki 2014 metų. Tačiau ieškiniu buvo prašoma atlyginti už laikotarpį nuo 2014 metų, kai yra pasikeitusi tinklų atstatomoji vertė, taigi šiuo metu atstatyti tinklus, gaunant amortizacinius atskaitymus 2002-2006 metų statybos vertės kainomis, neįmanoma. Pagal įstatymą, vartotojai turi padengti tinklų atstatymą šiandieninėmis realiomis statybos kainomis. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad iš 2017 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie inžinerinius tinklus matyti, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu. Minėti išrašai patvirtina nuosavybės teisę, tačiau atstatomoji vertė yra nurodyta (įvertinta) tinklų statybos metu (2002 m.; 2006 m.), todėl ši vertė yra negaliojanti ieškinio pateikimo metu. Kauno miesto savivaldybės pateiktas dalies tinklų (išskyrus lietaus tinklus) turto vertinimas, kurį 2016 metais atliko UAB „Apus turtas“, patvirtina, kad vandentiekio tinklų atstatomoji vertė yra išaugusi lyginant su teismo eksperto atliktu 2014 metų vertinimu.

20.2. Dėl reikalavimo atlyginti turto grąžą (pelną) atmetimo. Pirmosios instancijos teismas esamą tinklų vertę traktuoja kaip „neįrodyta tinklų vertė 1 418 074, 61 Eur“. Tačiau tokią vertę 2014 metais nustatė Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, remdamasis teismo eksperto V. Č. išvada. Taip pat šią vertę patvirtino Kauno miesto savivaldybės užsakymu 2016 metais atliktas dalinis tinklų vertinimas. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių šią vertę, nėra. Nustatyti (ginčyti) tinklų vertę pagal Infrastruktūros objektų išpirkimo aprašo 16 straipsnį privalo savivaldybės parinktas vertintojas. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi, todėl šios naudos dydžiu galima konfiskuoti ieškovės turtą Kauno miesto savivaldybės įmonės naudai, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

21. Atsakovė UAB ,,Kauno vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Avelana“ patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atlyginimą už naudojimąsi infrastruktūra nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jos išpirkimo dienos arba kitokio naudojimo būdo nustatymo, sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai ir neterminuotai pelnytis iš atsakovės. Ieškovė, būdama ginčo objekto savininke, turi privilegiją spręsti, kaip elgtis su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. bet kada gali atsisakyti tinklus parduoti ar perleisti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad prejudiciniu sprendimu nustatyta atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka taikytina ir šios civilinės bylos atveju. Atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimą būtinumas, t. y. toks, kokį nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu, šiai dienai nebėra aktualus dėl iš esmės pasikeitusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

21.2. Teismas, apskaičiuodamas „teisingą atlyginimą“ už inžinerinių tinklų naudojimą pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, įteisino visišką inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimą. Tokia Lietuvos apeliacinio teismo išvada leido ne kompensuoti kaštus, kuriuos statytojas patyrė tinklų įrengimo metu, tačiau gauti turto vertę, kuri yra didesnė už patirtas išlaidas statybų metu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad siekiant teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą, prejudiciniame sprendime suformuluotas precedentas dėl atlygintinės naudojimosi tvarkos ieškovės tinklais šiai dienai nebėra aktualus. Po prejudicinio sprendimo priėmimo, kilus eilei teisminių ginčų tarp privačių infrastuktūrų statytojų ir savivaldybės kontroliuojamų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylas dėl inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo kasacine tvarka, suformulavo kelias ypatingai svarbias principines nuostatas, į kurias teismai privalo atsižvelgti, sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačia ginčo infrastuktūra, klausimą.

21.3. Byloje nustatyta, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos. Sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei būtų parduoti be infrastruktūros. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos, privalėjo įvertinti komercinį inžinerinių tinklų sukūrimo pobūdį, tuo pačiu įvertinant, ar ieškovė, reikšdama ieškinį, nesiekia antrą kartą gauti pelno už tą patį objektą. Be to, prejudicinio sprendimo motyvuose buvo konstatuota, kad ieškovės, kaip inžinerinių tinklų statytojos / savininkės turėti praradimai buvo kompensuoti, pardavus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims su jau įrengta inžinerine infrastuktūra.

21.4. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovės teisę reikalauti nustatyti atlygintines tinklų naudojimo sąlygas ir tvarką įrodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies, GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nurodytas materialinės teisės normas, o tai sudarė prielaidas priimti neteisėtą procesinį sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, neatsižvelgė, į tai, kad ieškovei esant inžinerinių tinklų savininke, jos nuosavybės teisė nėra absoliuti.

21.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingą ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą bei sudarė sąlygas ieškovei piktnaudžiauti turimomis nuosavybės teisėmis. Byloje buvo nustatyta, kad ginčo šalys jau eilę metų negali sutarti nei dėl ginčo tinklų išpirkimo tvarkos, nei dėl naudojimosi ginčo tinklais sutarčių sudarymo. Tokia situacija yra susiklosčiusi, kadangi ieškovė visais įmanomais būdais bando pervertinti nuosavybės teise valdomą turtą bei nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovės. Aplinkybę, kad ieškovė nesąžininga, patvirtina tai, jog ieškovė iki šiol, nei vieno teisminio nagrinėjimo metu, nėra pateikusi duomenų, kiek jai kainavo inžinerinių tinklų įrengimas. Remiantis prejudicinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, žinoma, kad ieškovė ginčo tinklus pastatė ūkio būdu, tikėdamasi išvystyti verslo projektą ir vėliau parduoti nekilnojamąjį turtą gyventojams su įrengtais inžineriniais tinklais. Ieškovė pasiskaičiavo ir neabejotinai turi duomenis, kiek iš tikrųjų jai kainavo tinklų įrengimas. Taip pat, nesąžiningus ieškovės reikalavimus patvirtina ir prejudicinėje byloje konstatuotos aplinkybės: įrengus inžinerinius tinklus, žemės sklypų verčių skirtumas yra 3 423 154,73 Lt (991 414,14 Eur), todėl ši suma kompensuoja ieškovės praradimus, jei tokių buvo.

21.6. Analogiškai pasisakytina ir dėl CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo. Atsakovė sutinka su minėtoje teisės normoje įtvirtinta nuosavybės teisės suteikiama laisve valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau pačioje CK 4.37 straipsnio 1 dalies dispozicijoje taip pat įtvirtinta, kad naudodamasis savo teisėmis, savininkas negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju, prašymas priteisti tai, už ką ieškovei jau buvo teisėtai atlyginta, peržengia ieškovės teisėto naudojimosi savo subjektinėmis teisėmis ribą ir negali būti prielaida teisėto teismo sprendimo priėmimui.

21.7. Teismas, remdamasis GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalies, Aprašo 18 punkto reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, buvo įpareigotas iš nustatomo atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimą išskaičiuoti tą dalį pajamų, kurią statytojas (ieškovė) yra atgavęs, parduodamas nekilnojamąjį turtą. Tačiau, pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir suabsoliutino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo sampratą.

21.8. Taip pat, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ privalo atlyginti ieškovei už naudojimąsi paviršiniais (lietaus) nuotekų tinklais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais, nors ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai niekada nebuvo ir nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priklausančių tinklų. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų tvarkytoja buvo paskirta 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491. Tačiau ši Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta pareiga atsakovei UAB „Kauno vandenys“ nereiškia, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ turi pareigą tvarkyti visame Kauno mieste esančias paviršines (lietaus) nuotekas.

21.9. Byloje yra pateikta UAB „Kauno vandenys“ techninio projektų skyriaus Techninės grupės vadovo K. D. patvirtintos schemos M1:1500 kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė jai priklausančiais paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais išleidžia paviršines nuotekas į Veršvos upelį, kurio priežiūra ir eksploatacija nepriklauso atsakovei UAB „Kauno vandenys“. Taigi, ieškovei priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų, todėl, atsakovė neturi pareigos tvarkyti paviršines nuotekas ginčo teritorijoje.

Atsiliepimas

22. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo

22.1. Pritaria atsakovės skundo argumentams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensavimo už naudojimąsi ieškovės inžineriniais tinklais tvarką, vadovaudamasis prejudiciniame sprendime suformuluotu precedentu dėl atlygintinės naudojimosi ieškovės inžineriniais tinklais tvarkos, nukrypo nuo ginčui aktualiu metu suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, neįvertino prejudiciniame teismo sprendime nustatyto precedento sukūrimo laiko ir po jo priėmimo atsiradusių reikšmingų pokyčių (pasikeitusio ginčo santykių teisinio reguliavimo).

22.2. Siekiant teisingai atlyginti inžinerinių tinklų savininkui už naudojimąsi jam priklausančia infrastruktūra ar išperkant šią infrastruktūrą ? papildomo pelno arba pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą negalimumas bei pareiga atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo tinklų infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos.

22.3. Prejudiciniame sprendime teismas, apskaičiuodamas teisingą atlyginimą už inžinerinių tinklų naudojimą pagal inžinerinių tinklų vertę VĮ Registrų centro duomenimis, įteisino inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimą, kas leidžia inžinerinių tinklų statytojui kompensuoti ne faktinius kaštus, kuriuos jis patyrė inžinerinių tinklų įrengimo metu, o gauti turto vertę, kuri yra didesnė nei patirtos faktinės inžinerinių tinklų statybos išlaidos.

22.4. Prejudiciniame sprendime yra nustatyta, kad ieškovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, yra gavusi nemenką pelną iš infrastruktūros sukūrimo ir jos pardavimo kitiems asmenims bei, kad, pardavus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims su jau įrengta inžinerine infrastruktūra, ieškovės praradimai, jei tokių buvo, jai jau yra kompensuoti. Priimant skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į ieškovės jau gautą turtinę naudą pardavus nekilnojamąjį turtą su inžineriniais tinklais kitiems asmenims (gautą pelną, kompensuotus praradimus, jei tokių buvo). Teismas netinkamai taikė GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, nustatantį ieškovei teisę pakartotinai gauti atlyginimą už inžinerinių tinklų statybą, už kurią jai jau yra kompensuota, kaip ir nurodyta prejudiciniame sprendime.

22.5. Ieškovei priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai neprijungti prie atsakovės paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, todėl atsakovė neturi pareigos tvarkyti ieškovei priklausančių paviršinių (lietaus) nuotekų, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais.

Dėl ieškovės UAB „Avelana“ apeliacinio skundo

22.6. Kauno miesto savivaldybė nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta atlygintine naudojimosi ieškovei priklausančiais inžineriniais įrenginiais tvarka ir sąlygomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei jau yra atlygintos visos jos turėtos inžinerinių tinklų įrengimo išlaidos, todėl atsakovei skundžiamame sprendime turėjo būti nustatyta neatlygintina naudojimosi ieškovės inžineriniais tinklais tvarka. Aplinkybes, kad inžineriniai tinklai gali būti perduoti atsakovei naudotis neatlygintinai (pvz., panaudos pagrindais ar pan.) patvirtina kasacinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3k-3-165-1075/2021).

Atsiliepimas

23. Ieškovė UAB „Avela“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, apeliaciniame skunde sąmoningai nuslepia ankstesnių teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-204-236/2019), grąžinusių šią bylą nagrinėti iš naujo, argumentus ir išaiškinimus.

Atsiliepimas

23.2. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, siekdama neatlygintino tinklų naudojimo, kaip pagrindinį motyvą nurodo, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, tačiau šie atsakovės motyvai neparemti jokia teisės norma, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Be to, verslo logika diktuoja investicijas, jeigu investicija grįžta per 5-7 metus, o uždirbamas pelnas iš investicijų naudojamas vartojimui, sekančioms investicijoms, verslo plėtrai. Atsakovės motyvas, kad ieškovei už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą, prieštarauja verslo logikai.

23.3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, siekdama neatlygintinai naudotis paviršiniais (lietaus) nuotėkų tinklais, motyvuoja, kad ieškovei priklausantys paviršiniu (lietaus) nuotėkų tinklai nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų. Tačiau šis argumentas prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 6 daliai, kuri nustato, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti perduodama paviršinių nuotekų tvarkytojui. Taigi argumentas, kad paslaugų teikimui naudojami paviršiniai nuotekų tvarkymo tinklai yra nereikalingi, nes nepajungti į bendrus miesto tinklus, prieštarauja įstatymui. Esmė yra ne kur lietaus tinklai pajungti, o tai, kad jais tiekiamos viešosios paslaugos gyventojams.

24. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl inžinerinių tinklų vertės

24.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne VĮ Registrų centro nustatyta tinklų verte (512 968,89 Eur), o prejudicinėje byloje eksperto V. Č. nustatyta tinklų verte (1 418 074,61 Eur), parodo ieškovės nesąžiningumą, siekiant kuo daugiau pasipelnyti iš nuosavybės teise valdomo ginčo turto pervertinimo.

24.2. Apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams yra formalūs ir teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ gerbia nuosavybės teisių apsaugą, tačiau pabrėžia, kad ši teisė nėra absoliuti. Nuosavybės teisės absoliutumas yra paneigtas paties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodant, kad nuosavybė apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra ir interesais, tačiau toks naudojimasis negali peržengti įstatymų nustatytų ribų bei privalo nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Be to, nuosavybės teisių gynimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų esmę bei negali suponuoti prielaidos, jog asmuo gaus pelną du kartus už tą patį infrastruktūros objektą.

Žemesnės instancijos teismas

24.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą skaičiuoti teisingą atlyginimą nuo per didelės ir neįrodytos tinklų vertės. Ieškovei inžinerinių tinklų statybos kaštai jau yra kompensuoti iš gautų pajamų pardavus žemės sklypus su juose esančia inžinerinių tinklų infrastruktūrą (vidutinės 1 aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt, bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt, t. y. 991 414,14 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad kainų skirtumo suma viršija VĮ Registrų centro nustatytą tinklų vertę, tai atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka nagrinėjamoje byloje pagrįstai negalėjo būti nustatyta.

Dėl investicijų grąžos į inžinerinius tinklus

24.4. Ieškovė teigė, kad inžinierinių tinklų, kuriuos atsakovė UAB „Kauno vandenys“ naudoja savo veikloje, įrengimą, ji investavo savo privačias lėšas, todėl turi teisę į investicijų duodamą grąžą. Tačiau, nei UAB „Apus turtas“ nustatyta turto rinkos vertė, nei VĮ Registrų centro nustatyta vertė, nei eksperto V. Č. nustatyta tinklų vertė negali būti laikoma ieškovės patirtomis investicijomis, nuo kurių galėtų būti skaičiuojama investicijų grąža. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kiek jai kainavo pastatyti ginčo objektą, nors neabejotinai tokius duomenis turi.

24.5. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, kiek konkrečiai ji investavo į inžinerinius tinklus, o siūlo investicijų grąžą skaičiuoti naudojant melagingai nurodomą ženkliai didesnę inžinerinių tinklų vertę. Ieškovė neturi teisėto pagrindo reikalauti atlyginti investicijų grąžos dar ir dėl to, kad pardavus žemės sklypus, investicijos į inžinerinius tinklus ieškovei buvo atlygintos, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą iškiltų grėsmė jai neteisėtai gauti atlyginimą už tą patį objektą antrą kartą.

24.6. Taip pat investicijų grąža negalėjo būti skaičiuojama, nes tinklų statybą vykdė P. G. individuali įmonė, sklypus pardavė P. G., kaip fizinis asmuo, o ne įmonės atstovas. Kadangi šiuo metu ginčo infrastruktūros tinklai yra ieškovės nuosavybė, todėl reikalavimas atlyginti investicijų grąžą apskritai yra reiškiamas netinkamo subjekto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo tenkintas iš dalies, pripažinus, kad inžinerinių tinklų naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatant 854,95 Eur atlyginimo dydį ieškovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Avelana“ yra vandentiekio ir nuotekų tinklų – inžinerinių tinklų – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės UAB „Avelana“ finansinėje atskaitomybėje už 2016 metus turtas apskaitytas nurodant jo 1 336 283 Eur vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 atsakovė UAB „Kauno vandenys“ buvo paskirta vandentiekio, buitinių nuotekų bei paviršinių nuotėkų tvarkytoja. Ieškovė UAB „Avelana“ 2009 m. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi inžineriniais tinklais atlygintinės tvarkos nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 ieškovės ieškinį tenkino ir nustatė atlygintiną inžinierinių tinklų naudojimosi tvarką, nurodydamas, kad metinis mokestis už naudojimąsi inžinieriniais tinklais yra 2 procentai nuo šių tinklų vertės. Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei nuo ieškinio padavimo dienos (2009 m. birželio 8 d.) iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 159 406,38 Lt (46 167,40 Eur) atlyginimą.

28. Byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi privačiais tinklais atlygintinumo, atsakovėms vilkinant pareigos dėl šių tinklų išpirkimo ar naudojimosi sąlygų ir tvarkos nustatymo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą vykdymą.

29. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, konstatuodamas, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ inžinerinių tinklų naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatydamas 854,95 Eur atlyginimo dydį ieškovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis prejudiciniu Lietuvos apeliaciniu teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad naudojimasis ginčo tinklais neturėtų būti atlyginamas, nes už ginčo tinklus ieškovė jau gavo atlyginimą parduodama žemės sklypus. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus, kad nustatant mėnesinį atlyginimo dydį, tinklų verte laikytina 1 418 074,61 Eur suma. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą į atlyginimo dydį įtraukti investicijų į inžinerinius tinklus grąžą, nes sprendė, kad investicijų grąžą ieškovė prašo skaičiuoti nuo neįrodytos tinklų vertės (1 418 074,61 Eur), be to, nepateikė įrodymų apie tinklų sukūrimui panaudotas investicijas ir jų dydį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 prejudicine tvarka nustatyta, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iš infrastruktūros sukūrimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pati ieškovė pripažino, jog sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei būtų parduoti be infrastruktūros.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė – 512 968,90 Eur, yra aktuali ir šiuo metu. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytas 854,95 Eur atlyginimas 2009 m. birželio 8 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir tokio paties dydžio atlyginimas 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neviršytų VĮ Registrų centro nustatytos ginčo tinklų vertės. Taip pat sprendime buvo konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir neeksploatuoja ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes šiai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, nustatė, kad atlygintinis ginčo tinklų naudojimas nustatytas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotas atlygintinio naudojimo principas ir tai, jog atlyginimas turėtų kompensuoti visų tinklų vertę per naudojamus 50 metų (inžinerinių tinklų galiojimo terminą), jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nei iki 2014 m. sausio 1 d., nei iki šiol atsakovėms tinklų neišpirkus ir nenustačius kito naudojimo būdo, ieškovės reikalavimas nustatyti atlygintiną naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe jokioms įstatymų nuostatoms neprieštarauja. Be to, teismo vertinimu, ieškovė gaudama adekvatų atlyginimą už naudojimąsi jos nuosavybe, kartu siekia neprižiūrėti jai priklausančių inžinerinių tinklų ir nepatirti jokių su tuo susijusių išlaidų, kurios neišvengiamai atsiranda tinklams dėvintis.

31. Apeliantė (ieškovė UAB „Avelana“) skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas mokėtiną amortizacinių atskaitymų dydį nepagrįstai nustatė nuo inžinierinių tinklų vertės, nustatytos jų pastatymo metu, motyvuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Taip ieškovė UAB „Avelana“ teigia, kad skundžiamame sprendime teismas esamą tinklų vertę traktuoja kaip „neįrodyta tinklų vertė 1 418 074, 61 Eur“, nors tokią vertę 2014 metais nustatė Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, remdamasis teismo eksperto V. Č. išvada. Be to, šią vertę patvirtino Kauno miesto savivaldybės užsakymu 2016 metais atliktas dalinis tinklų vertinimas.

32. Apeliantė (atsakovė UAB „Kauno vandenys“), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog prejudiciniu sprendimu nustatyta atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka taikytina ir šios civilinės bylos atveju. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ įsitikinimu, atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimą būtinumas, kokį nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, nebėra aktualus. Teismas, apskaičiuodamas atlyginimą už inžinerinių tinklų naudojimą pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, įteisino visišką inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos, privalėjo įvertinti komercinį inžinerinių tinklų sukūrimo pobūdį, tuo pačiu įvertinant, ar ieškovė, reikšdama ieškinį, nesiekia antrą kartą gauti pelno už tą patį objektą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ privalo atlyginti ieškovei už naudojimąsi paviršiniais (lietaus) nuotekų tinklais, nes ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai niekada nebuvo ir nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priklausančių tinklų.

33. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

35. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-421/20217 ir kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas res judicata principo reikšmę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią reglamentuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, aspektu, yra nurodęs, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, teismų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją). Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą). Nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jei tas pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu (sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą).

37. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Avelana“ apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal ieškovės UAB „Avelana“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Šiuo sprendimu teismas nusprendė Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkinti ir nustatyti, kad ieškovei UAB „Avelana“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį yra 2 951,97 Lt / 854,95 Eur. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei UAB „Avelana“ 159 406,38 Lt/46 167,28 Eur išlaidų už naudojimąsi inžineriniais tinklais už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

38. Minėtoje byloje buvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo tvarkos nustatymo, atlyginimo už tinklų naudojimą ir nuostolių atlyginimo tarp ieškovės UAB „Avelana“ ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bei trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos klausimas. Teismas šioje byloje konstatavo, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuformuoja prielaidų, leidžiančių ginčo infrastruktūrą atsakovei naudoti neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkas, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti atlyginimą už tinklų naudojimą. Be to, teismas konstatavo, kad siekiant išvengti tolimesnių teisinių ginčų, savivaldybė vis dėlto turėtų inicijuoti ieškovei priklausančių ir savivaldybės įmonės naudojamų tinklų išpirkimą.

39. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, šalims – ieškovei UAB „Avelana“, atsakovėms UAB „Kauno vandenys“ bei Kauno miesto savivaldybei – neišsprendus klausimo dėl inžinierinių tinklų išpirkimo, ieškovė vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo, nustatant naudojimosi terminą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo dienos, įpareigojant atsakoves savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas. Taigi, tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 ginčas vyksta tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių inžinerinių tinklų atlygintinio naudojimosi jais nustatymo.

40. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, kaip prejudiciniu sprendimu. Šiuo atveju prejudicinio sprendimo taikymas atitinka visus keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys bei pirmesnėje byloje nustatyti faktai yra ir šios bylos įrodinėjimo dalykas.

41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

42. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliančių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis prejudiciniu sprendimu, nes jis neva yra neaktualus, nes teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra pasikeitusi. Šiuo atveju, nors teismų praktika ir yra pakitusi, tačiau šalių ginčas jau buvo išspręstas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kurie buvo priimti vadovaujantis ginčo išsprendimui aktualiais teismų praktikos išaiškinimais, o kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas.

44. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vieno mėnesio atlyginimo apskaičiavimo principo, aptarto Lietuvos apeliacinio teismo prejudiciniame sprendime, pagristai pripažino, jog atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojimasis ieškovei priklausančiais tinklais yra atlygintinis, todėl vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo suformuluotais mokesčio už naudojimąsi ieškovei priklausančia infrastruktūra, teisingai nustatė 854,95 Eur dydžio atlyginimą kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo dienos, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami ginčą dėl inžinerinių tinkų atlygintinumo, yra saistomi ankstesniais įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, priimtais tuo pačiu klausimu, tarp tų pačių šalių bei tų pačių inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo ir naudojimosi jais, nors ir už kitą laikotarpį, atlyginimo priteisimo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais, apeliančių skundų argumentais, prieina išvadą, kad byloje nėra pateikiama jokių aplinkybių ir / ar įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių spręsti, jog ieškovei turėtų būti priteisiamas 10 003,29 (su PVM) Eur atlygis kiekvieną mėnesį už naudojimąsi inžineriniais tinklais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad šiuo atveju įvyko esminiai pasikeitimai, t. y. jog esmingai pasikeitė inžinierinių tinklų vertė, jog ieškovė atliko naujas ar papildomas investicijas į ginčo inžinerinius tinklus ir / ar kt., dėl ko galima būtų spręsti, kad atlygis jai už inžinerinių tinklų naudojimąsi turėtų sudaryti daugiau nei 854,95 Eur suma per mėnesį. Lygiai taip pat byloje nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių pritarti atsakovės pozicijai, kad ieškovė neturi teisės į atlygį už naudojimąsi jai priklausančiais inžineriniais tinklais, t. y. atsakovė nepaneigia prejudiciniu sprendimu teismų padarytos išvados, jog ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais iki tol, kol atsakovės neišpirks iš ieškovės ginčo inžinerinių tinklų.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

49. Apeliantės prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių ieškovės UAB „Avelana“ ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniai skundai nėra tenkinami, išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, apeliantėms nėra atlyginamos. Tačiau bylos šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimus į apeliacinius skundus priteisimą.

50. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Avelana“ 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šias išlaidas sudaro susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinio skundo rengimas, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimas bei sąskaitos išrašas) įrodo, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nagrinėjamoje byloje patyrė 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs atsakovės pateiktas sąskaitas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą sudaro 1 548,80 Eur, tačiau, kaip minėta, šios išlaidos nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau atsakovės bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą sudaro 653,40 Eur. Šios atsakovės UAB „Kauno vandenys“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės UAB „Avelana“.

51. Ieškovė UAB „Avelana“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į jos apeliacinį skundą. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt euro centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Vilija MikuckienėAsta RadzevičienėJūratė Varanauskaitė