Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-502-767/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
e2YT-502-767/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02322-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Pareiškėjas
E. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Advokatai
Vigintas Strička
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-502-767/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02322-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant pareiškėjai E. J., jos atstovui advokatui Vigintui Stričkai,

suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovei R. D.-M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja, siekdama, kad jai būtų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad skirtinguose dokumentuose nurodytos B. (B.) A.-P.-G., S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., S. yra tas pats asmuo. Paaiškino, kad pareiškėja gimė tremtyje ir yra B. G. (B. A., S., gim. (duomenys neskelbtini) m.) dukra. Pareiškėjos gimimo liudijime motina nurodyta A. A., S. Nurodo, kad pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2024 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nepripažino pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, nes tam nėra pakankamo teisinio pagrindo. Argumentuoja, jog nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad skirtinguose dokumentuose nurodytos B. (B.) A.-P.-G., S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., S. yra tas pats asmuo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių visų dokumentų neturi, nes jie buvo surašyti Rusijoje. Pareiškėja neturi ir kitaip negali, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. J. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad gimė tremtyje. Šiais metais sužinojo, kad asmenys, kurie gimė tremtyje iki 1965 metų, nuo liepos mėnesio gali kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą bei gauti tremtinio statusą. Iš Lietuvos genocido ir rezistencijos centro gavo atsakymą, kad jos prašymas yra atmetamas, nes neatitinka jos mamos vardas. Mama yra G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas mamos vardas yra A. Jos gimimo liudijimas buvo pamestas, o be jo į mokyklą nepriėmė, kai grįžo į Lietuvą, todėl mama išsiuntė užklausą dėl kartotinio gimimo liudijimo atsiuntimo. Buvo atsiųstas jos gimimo liudijimas iš Rusijos, kuriame mama įrašyta A., o ne B. Šiuo metu į Rusiją siųsti užklausos dėl duomenų patikslinimo nėra galimybės. Gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Mama gyvena Lietuvoje nuo tada, kai grįžo iš tremties, dabar gyvena kartu su pareiškėjos šeima jau 15 metų. Mama yra ligota, po insulto, nekalba, pareiškėja ja rūpinasi ir prižiūri. Mamos dokumentuose įrašytas jos vardas B. Mamą jos šeimoje vadina babyte arba B., taip pat ir tremtyje B. vadindavo. Mama turi seserį ir brolį, kuris jau gyvendamas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), yra miręs, o sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), yra ligota, negali atvykti į teismą paliudyti. Mamos sesuo ją visada vadindavo B., B., kai atvažiuodavo į svečius. Mamos mama, pareiškėjos močiutė, kai nuvažiuodavo į svečius pareiškėjos mamą vadino B. Visi mamos giminės ją vadina B., kitokio mamos vardo nėra girdėjusi. Nežino aplinkybių kaip mamos dokumentuose vardas A. atsirado. Tik tada, kai reikėjo kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą, pamatė, kad dokumentuose įrašytas mamos vardas A. Mamos gimimo liudijime įrašytas vardas – B., o pareiškėjos gimimo liudijime mama įrašyta A. Iš tremties į Lietuvą grįžo gal 1969-1670 metais. Tremtyje kalbėdavo rusiškai, Lietuvoje pradėjusi eiti į mokyklą irgi kalbėjo rusiškai, todėl visus metus mokėsi lietuvių kalbos lankydama mokyklą. Kokia kalba su mama kalbėjo, neatsimena. P. buvo mamos pavardė, gal ji buvo susituokusi (duomenys neskelbtini), o vėliau, kai išsiskyrė pasiėmė savo mergautinę pavardę. Santuoka galėjo būti sudaryta Rusijoje. Mama uždaro būdo, buvo labai griežta, nieko nesipasakojo ir jai liepė nekalbėti apie tremtį. Yra net gavusi diržu už tai, kad kažką per daug pasakė, kai buvo vaikas. Visus dokumentus pateikė į bylą, daugiau jokių dokumentų nėra išlikusių.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vigintas Strička pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame iš esmės su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į Centrą dėl nukentėjusio asmens - tremtinio statuso pripažinimo, nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m. tremtyje ir yra B. G. (A.), S., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra, tačiau pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra A. A., S. Dėl šių priežasčių Centras 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo pareiškėją apie Komisijos 2024 m. rugsėjo 12 d. posėdyje priimtą išvadą, kad pareiškėjai šiuo metu nėra galimybės pripažinti jos prašomą teisinį statusą, nes pareiškėja pateikė Centrui dokumentus, kuriuose jos motinos vardas yra nurodytas skirtingas, t. y. pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas motinos vardas A., o Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinėje pažymoje apie tremtį ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2024 m. liepos 25 d. pažymoje apie A. šeimos tremtį nurodytas vardas B. (B.). Pareiškėja nepateikė duomenų, jų neturi ir Centras, kad jos motina turi du vardus – B. (B.) ir A. ar A. Iš pareiškėjos motinos santuokos su L. G. liudijimo matyti, kad pirmąją santuoką su P. pareiškėjos motina sudarė kaip B. Taip pat ir kituose pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (pensijos gavėjo, neįgaliojo asmens pažymėjimuose ir pažymėjime važiuoti transporto priemonėmis lengvatinėmis sąlygomis) yra nurodytas B. (G.) vardas. Pareiškėjos nurodomas jos motinos vardas B. (B.) ir gimimo liudijime nurodytas vardas A. yra labai skirtingi, tarp jų nėra semantinio panašumo, tai nėra to paties vardo variantai. Pažymi, kad kiti duomenys (pavardė A., tėvavardis S.) sutampa su kituose dokumentuose nurodytais duomenimis. Be to, B. A. tremties vieta sutampa su pareiškėjos gimimo vieta. Pareiškėjos motina į Centrą dėl nukentėjusio asmens teisinio statuto pripažinimo nesikreipė. Pareiškėja nepateikė B. G. ar kitų liudytojų, ar su ja ištremtų asmenų rašytinių paaiškinimų apie galimas pareiškėjos motinos vardo A. įrašo pareiškėjos gimimo liudijime atsiradimo aplinkybes ir (ar) priežastis. Atkreipia dėmesį, kad Centras neturi duomenų, patvirtinančių, jog iš Lietuvos būtų buvęs ištremtas asmuo A. (A.) vardu, A. pavarde, S. tėvavardžiu ir gimęs (duomenys neskelbtini) metais, todėl Centro nuomone, šiuo atveju būtų galima sutikti su pareiškėjos prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad skirtinguose dokumentuose nurodyta B. (B.) A.-P.-G., S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., S., yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. pareiškėjos motina.

5. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovė R. D.-M. teismo posėdyje su pareiškimu iš esmės sutiko atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Centras neturi dokumentų, jog asmuo - A. A. būtų ištremta, o kad B. A. G. buvo ištremta yra dokumentai. Mano, kad šiuo atveju dokumentuose padaryta techninė klaida, toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl kalbos skirtumų, todėl iš esmės neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, o sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. J. parodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėjos mamą pažįsta jau 40 metų, ji jau apie 15 metų gyvena kartu su jo šeima. Uošvė yra ligota, po insulto, nekalba. Visai neseniai pirmą kartą išgirdo, kad žmonos mamos ne toks vardas, nes visada šeimoje, darbe ji buvo B., ją B. vadino. Koks jos vardas įrašytas dokumentuose neatkreipė dėmesio. Uošvės sesuo labai retai atvažiuoja, nes yra ligota.

7. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. parodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinio sesuo. Pareiškėją pažįsta nuo 1982 metų, o jos mamą nuo 1986 metų, nuo brolio ir pareiškėjos vestuvių. Pareiškėjos mamytė yra B. Visą gyvenimą visi ją vadino B., dokumentus, kur įrašytas kitoks pareiškėjos mamos vardas, pamatė tik dabar.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

9. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

10. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

11. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: iš pareiškėjos kartotinio gimimo liudijimo, išduoto 1978 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) CM biure, įrašytų duomenų matyti, kad E. A., P., gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (srityje), motina įrašyta A. A., S. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad L. ir S. V. Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose B. (B.) A., S. dukters gimimo duomenų nerasta; Lietuvos valstybės istorijos archyvas N. V. ir J. R. katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo. Santuokos liudijimas, išduotas 1963 m. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad B. P., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė su L. G. 1974 m. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).; B. P. pavardė po santuokos – G. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2024 m. liepos 25 d. išduota pažyma apie A. šeimos tremtį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog archyviniame fonde Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos A. šeimos tremties bylos duomenimis, B. (taip dokumentuose) A., S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (byloje ir (duomenys neskelbtini) m.), A. A., I. (byloje ir Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., (byloje ir (duomenys neskelbtini) m.) buvo ištremtos 1949 m. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini). ir iki 1960 m. (duomenys neskelbtini) buvo spec. ištrėmimo vietoje (duomenys neskelbtini). A. A. iš tremties paleista be teisės grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie draudimą ar leidimą B. (B.) A. bei leidimą A. A. gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nerasta. Iš Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos 1990 m. vasario 23 d. archyvinės pažymos apie A. šeimos ištrėmimą matyti, kad A. S., K., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. A., I., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. J., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. B., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. V., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo ištremti iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaimo ir buvo ištrėmime (duomenys neskelbtini) raj. nuo 1949 m. (duomenys neskelbtini) iki 1958 m. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą dėl nukentėjusio asmens - tremtinio statuso pripažinimo, užpildytoje anketoje nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m. tremtyje ir yra B. G. (A.), S., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra, tačiau kadangi pareiškėjos gimimo liudijime yra nurodyta, jog pareiškėjos motina yra A. A., S., todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2024 m. rugsėjo 12 d. posėdyje priimtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai šiuo metu nėra galimybės pripažinti jos prašomą teisinį statusą, nes ji pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui dokumentus, kuriuose jos motinos vardas yra nurodytas skirtingas, t. y. kartotiniame pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas motinos vardas A., o Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinėje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie tremtį ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2024 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. šeimos tremtį nurodytas vardas B. (B.). Pareiškėja nepateikė duomenų, jų neturi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, kad jos motina turi du vardus – B. (B.) ir A. ar A. Iš į bylą pateiktų dokumentų: pareiškėjos motinos santuokos su L. G. liudijimo matyti, kad pareiškėjos motina pirmąją santuoką sudarė kaip B., taip pat pateiktuose dokumentuose: pareiškėjos mamos pensijos gavėjo, neįgaliojo asmens pažymėjimuose ir pažymėjime važiuoti transporto priemonėmis lengvatinėmis sąlygomis yra nurodytas B. (G.) vardas. Byloje apklausti liudytojai K. J., pareiškėjos sutuoktinis, bei V. K., pareiškėjos vyro sesuo, nurodė, kad pareiškėjos mamą pažįsta virš 40 metų, žino, kad jos vardas yra B., ją visi giminės ir pažįstantys asmenys vadina B., B., kad pareiškėjos mamos vardas yra kitoks, jie sužinojo tik pareiškėjai pradėjus tvarkytis dokumentus dėl tremtinio statuso gavimo.

12. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, dalinai patvirtinantys aplinkybes, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

13. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neturi duomenų, kad iš Lietuvos būtų buvęs ištremtas asmuo A. (A.) vardu, A. pavarde, S. tėvavardžiu ir gimęs (duomenys neskelbtini), o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš Lietuvos buvo ištremta A. B., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios tremties vieta (duomenys neskelbtini) rajonas sutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta gimimo vieta, teismui nekyla abejonių, jog skirtinguose dokumentuose (kartotiniame pareiškėjos gimimo liudijime, archyvinėje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie tremtį ir kituose dokumentuose) nurodyta B. (B.) A.-P.-G., S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., S., yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. pareiškėjos motina (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad skirtinguose dokumentuose nurodytos B. (B.) A.-P.-G., S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., S. yra tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Vilma Šiukštienė