Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-1023-894/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimasKauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Bylos Nr.
2-1023-894/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10653-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
AB „Lietuvos dujos“
Atsakovas
G. C.
Trečiasis asmuo
Ž. C.
Civilinė byla Nr. 2-1023-894/2013; proceso Nr. 2-05-3-10653-2011-9; procesinių sprendimų kategorija: (S) 44.5.2.; 99.7.; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m..balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos dujos“ atstovei R. R., atsakovo atstovei advokatei A. V., nedalyvaujant atsakovui G. C., trečiajam asmeniui Ž. C., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui G. C., trečiajam asmeniui Ž. C. dėl turtinės žalos atlyginimo ir atsakovo G. C. priešieškinį dėl aktų panaikinimo,

nustatė : ieškovė AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. C. 14 162,43 Lt žalą už gamtines dujas, 822,34 Lt skaitiklio keitimo ir ekspertizės išlaidas (291,49 dujų apskaitos prietaiso vertė, 302,50 Lt ekspertizės Lietuvos Energetikos institute išlaidos, 228,35 Lt išlaidos dujų apskaitos prietaiso keitimui), viso 14 984,77 Lt turtinės žalos, 5% palūkanų ir 450,00 Lt žyminio mokesčio. Prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: 1029,07 Lt liudytojams apmokėti; 1 339,80 Lt dujų apskaitos prietaisų nuvežimo į Lietuvos teismo ekspertizės centrą (1 t., 3-4 b.l.; 2 t., 129-130 b.l.).

Ieškovė nurodė, kad gamtinės dujos į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) tiekiamos pagal Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20323190, sudarytą su namo savininku G. C.. 2011-02-15 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai, dalyvaujant namo savininkui, nuėmė skaitiklį BK-G4T Nr. 21536275. Nuimant skaitiklį buvo surašytas Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas, kuriuo vartotojas pakviestas 2011-02-17 dalyvauti komisijos posėdyje tiriant skaitiklį. Vartotojui atsisakius dalyvauti komisijos posėdyje, 2011-02-22 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos posėdyje išorinės skaitiklio ir plombų apžiūros metu buvo nustatyti skaitiklio ir skaitiklio gamyklinės bei skaitmeninės plombų pažeidimai. Apžiūros rezultatai buvo užfiksuoti surašant 2011-02-22 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktą Nr. 445. Apie nustatytus pažeidimus telefonu informuotas vartotojas, kuris atvyko į komisijos posėdį 2011-02-24, tačiau su komisijos nustatytais skaitiklio pažeidimais nesutiko, todėl buvo nutarta atlikti skaitiklio ekspertizę Lietuvos energetikos institute (LEI). 2011-03-09 LEI buvo atliekama skaitiklio BK-G4T Nr. 21536275 ir skaitmeninės plombos Nr. 5050355 ekspertizė, kurioje dalyvavo ir vartotojas. Atlikus dalį ekspertizės, vartotojas pareikalavo nutraukti ekspertizę. LEI atliekant ekspertizę buvo nustatyti tie patys pažeidimai, kuriuos nustatė ir Kauno filialo Žalos nustatymo komisija, t.y. patvirtino išvadą, kad skaitiklis ir jo plombos yra pažeistos tikslu koreguoti skaitiklio rodmenis. Komisijos sprendimu buvo apskaičiuota žala dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, sugadinant dujų apskaitos prietaisą ir plombas. Žala dėl gamtinių dujų vartojimo, koreguojant skaitiklio rodmenis, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuota įvertinant name įrengtų dujas vartojančių prietaisų galingumus, įskaičius sugadinto dujų skaitiklio pakeitimo išlaidas, LEI atliktos ekspertizės išlaidas, bei įvertinus per skaičiuojamąjį laikotarpį įmokėtą sumą. Pagal šiuos skaičiavimus, žala AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, koreguojant skaitiklio rodmenis sudaro 14 984,77 Lt. Žalos nustatymo aktas su raginimu sumokėti žalą, G. C. buvo išsiųstas 2011-04-14, tačiau vartotojas žalos iki šiol neapmokėjo. Gamtinių dujų apskaitos prietaisas pas atsakovą buvo periodiškai tikrinamas, nepaisant to, kad G. C. piktybiškai įvairiais būdais (užtepant skaitiklio dėžės stikliuką, grasinat neišleisti dujų įmonės darbuotojų iš namų, neįleidžiant į kiemą ir pan.) stengėsi sutrukdyti dujų įmonės darbuotojams atlikti šias pareigas. Toks piktybinis vartotojo elgesys, įskaitant ir tai, kad vartotojas dažnai piktybiškai nedeklaruoja suvartoto gamtinių dujų kiekio, yra Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų grubus pažeidimas. Pas vartotojus įrengti dujų apskaitos prietaisai yra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybė. Su atsakovu 2006-11-07 pasirašytos Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20323190 3.3 punktas numato dujų įmonei pareigą įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemą. Ši sutartinė nuostata įpareigoja dujų įmonę, esant reikalui (pavyzdžiui kilus įtarimui dėl dujų apskaitos prietaiso tinkamo veikimo ar galimo jo pažeidimo ir pan.) keisti pas vartotoją įrengtą apskaitos prietaisą, surašant dujų apskaitos prietaiso nuėmimo aktą. Jokie teisės aktai nedraudžia dujų įmonės darbuotojams keisti dujų apskaitos prietaisų ir kilus įtarimų dėl jų veikimo atlikti šių prietaisų tyrimą, vadovaujantis dujų įmonėje galiojančia tvarka. Nuimtas skaitiklis buvo įdėtas į dėžę, kuri užplombuota vienkartine plomba. Nuėmus dujų apskaitos prietaisą, 2011-02-15 buvo surašytas Gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas, kuriame G. C. pasirašė ir kurio kopija buvo palikta vartotojui. Atsakovas pripažįsta, kad jam buvo žinoma, kad skaitiklio tyrimas turėjo būti atliekamas 2011-02-17 10.00 val. Įrašas apie vartotojo dalyvavimą ar atsisakymą dalyvauti Žalos komisijos posėdyje jokios juridinės galios neturi, kadangi 2011-02-15 akte Nr. 445 buvo nurodytas suplanuotas Komisijos posėdis, į kurį vartotojas turėjo teisę atvykti arba raštu pranešti apie neatvykimo priežastis ir prašyti pakeisti skaitiklio tyrimo laiką. Vartotojas to nepadarė, prisiimdamas visą atsakomybę dėl nedalyvavimo posėdyje sau.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis nebuvo kviečiamas į 2011-02-22 komisijos posėdį. Ieškovas žalos paskaičiavime nepagrindė suvartotų dujų kiekio, atitinkamo įkainio taikymo, nepateikdamas skaitliuko rodmenų, nevertindamas, kad ginčo patalpos buvo apšildomos kieto kuro katilu. Nepateikti mokėjimo dokumentai, prašomos priteisti žalos sudėtinėms dalims pagrįsti. Ieškovo žalos paskaičiavimas reiškia nepagrįstą praturtėjimą, nuostoliai vertintini kaip baudiniai (1 t., 27-31 b.l.).

Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas pripažinti 2011-02-22 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu, pripažinti 2011-04-11 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu, pripažinti 2011-04-12 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445-2 niekiniu ir negaliojančiu (1 t., 107-110 b.l.). Atsakovas nurodė, kad 2011-02-15 d. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai nepagrįstai vartotojui G. C. sumontavo dujų matavimo skaitiklį BK-G4T Elstor Nr. 28228684/2010 adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktą. Atsakovo atžvilgiu nuo 2006-01-18, kuomet dujų apskaitos prietaisas buvo įrengtas lauke, nebuvo atlikta jokia patikra ir iki 2011-02-15 nebuvo surašytas joks dujų apskaitos patikrinimo ar/ir pažeidimų aktas. Ieškovo darbuotojai vienašališkai, vartotojui nepranešus ir pastarajam nedalyvaujant 2011-02-22 dieną ieškovo įmonės patalpose atliko ginčo dujų skaitiklio ir šio skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaitmeninės plombos Nr. 5050355 bei gamyklinės plombos apžiūrą, kurios metu ir galėjo būti padaryti atitinkami mechaniniai pažeidimai ginčo objektui. Po tyrimo, ginčo skaitiklis buvo įdėtas į dėžę Nr. 25, užplombuotas nauja plomba Nr. 8174860. Į 2011-02-22 komisijos posėdį atsakovas nebuvo kviečiamas. Ieškovas sąmoningai ir nepagrįstai vartotojui nedalyvaujant atliko ginčo dalyko - skaitiklio ir jo plombų - tyrimą, žalos fakto ir jos dydžio vertinimą. Todėl ieškovo komisijos 2011-02-22 akto išvada yra neobjektyvi, neteisėta ir turi būti panaikinta. 2011-02-22 pažeidimo tyrimo akte Nr. 445 komisijos narių išvada kelia abejonių, nes 2011-02-22 dienos data parengtame dokumente yra ir 2011-02-24 ieškovo Komisijos posėdžio, kuriame atsakovas dalyvavo, rankraštiniai įrašai. 2011-02-22 atliekant skaitiklio BK-G4T Nr. 21536275 ir skaitmeninės plombos Nr. 5050355 būklės vertinimą komisijos parengtame pažeidimų akte padaryti įrašai dėl konstatuoto pažeidimo pobūdžio ir apimties yra šališki ir tendencingi, be to, jų nepatvirtina jokia objektyvi medžiaga. Teismui ieškovas nepateikė foto, ar vaizdo fiksacijos, kuri pagrįstų ieškovo 2011-02-22 Pažeidimų tyrimo akte Nr. 445, ar ieškinyje nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindo išvadai, jog ginčo skaitiklis ir/ar jo skaitmeninė plomba buvo sugadinti ir, kad tai buvo padaryta dėl vartotojo/atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, pastarajam turint tikslą koreguoti skaitiklio rodmenis, nėra. Be to, ieškovo darbuotojai bet kuriuo metu galėjo prieiti prie skaitiklio ir galėjo padaryti skaitiklio ir jo plombų mechaninius pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutrauktina.

Nustatyta, kad 2006-11-07 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20323190 (toliau – ir Sutartis) (1 t., 7-8 b.l.). 2011-02-15 surašytas Vartotojo G. C. gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas Nr. 445 (1 t., 9 b.l.). 2011-02-22 surašytas Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas (1 t., 10 b.l.). Lietuvos Energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijoje atlikta ginčo dujų skaitiklio ekspertizė ir 2011-04-11 surašytas Ekspertizės aktas Nr. 1/11 (1 t., 11-15 b.l.). 2011-04-11 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo sudaryta komisija surašė Žalos nustatymo aktą Nr. 445 (1 t., 18-19 b.l.). 2011-04-12 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo sudaryta komisija surašė Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445-2 (1 t., 54 b.l.).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Žemesnės instancijos teismas

2011-02-22 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo akte Nr. 445 nurodyta, kad komisija patikrino dujų matavimo priemones ir nustatė, kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmo papildomos apsaugos skaitmeninė plomba Nr. 5050355 pažeista, plombos skaidraus korpuso rotorinės dalies viduje matomi subraižymai, kurie nebūdingi pirminiam vienkartiniam plombavimui. Ties skaitiklio gamykline plomba apatinėje dalyje matomi subraižymai, tai rodo, kad originali gamintojo plomba buvo išimta. Skaitiklio skaičiavimo mechanizmo rodmenys netolygiai išsidėstę. Komisija padarė išvadą, kad dujų skaitiklis, jo skaičiavimo mechanizmo papildomos apsaugos skaitmeninė plomba Nr. 5050355 pažeisti tikslu koreguoti skaitiklio rodmenis, dujų skaitiklis netinkamas eksploatacijai, vartotojas turi atlyginti už sugadintą skaitiklį, jo keitimo bei brigados atvykimo išlaidas. Nutarta paskaičiuoti žalą už neteisėtą gamtinių dujų vartojimą už vienerius metus. Teismas vertina, jog 2011-02-22 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas Nr. 445 iš esmės atitinka Taisyklių 167 punkte nurodytą neteisėto dujų vartojimo įforminimo aktą. Vadovaujantis Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 169 punktu, teismas sprendžia, kad 2011-02-22 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas Nr. 445 pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu byla, dalyje dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2011-02-22 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu, nutrauktina.

Taisyklių 182 punkte numatyta, kad Vartotojas turi teisę per 10 kalendorinių dienų Žalos nustatymo komisijos sprendimą apskųsti dujų įmonės administracijai, o nesutikus su jos išvadomis per 10 kalendorinių dienų – Inspekcijai. Vartotojui nesutikus su Inspekcijos išvadomis, ginčai tarp dujų įmonės ir vartotojo nagrinėjami įstatymų nustatyta teismo tvarka. 2011-04-11 Žalos nustatymo komisijos Aktas Nr. 445 atsakovui nusiųstas 2011-04-14 (1 t., 17-18 b.l.). Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, teismas nutraukia bylą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, byla dalyje dėl priešieškinio antro ir trečio reikalavimų, t.y. reikalavimų pripažinti 2011-04-11 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-04-12 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445-2 niekiniu ir negaliojančiu, nutrauktina.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Sutarties 4.3 punkto reikalavimus atsakovui teko pareiga užtikrinti skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą. Vartotojas įsipareigojo nedelsdamas pranešti tiekėjui apie skaitiklių mechaninius sugadinimus, jų darbo sutrikimus, plombos, lipdukų ar kitokius pažeidimus (Sutarties 4.4 p.) (1 t., 8 b.l.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl gamtinių dujų vartotojo kaltės, tenka vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas tokiu atveju kaltės nebuvimo įrodinėjimo našta yra perkeliama skolininkui, t. y. gamtinių dujų vartotojui, kuris turi paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 str.).

Atsakovo kaltei preziumuoti ginčo atveju aktualios yra Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) ir šalių 2006-11-07 sudarytos Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20323190 nuostatos, tačiau nei viename iš paminėtų aktų nėra nustatyta bendrosios taisyklės dėl skolininko kaltės prezumpcijos išimtis. Taigi pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. vartotojui, kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t.y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Tuo tarpu dujų tiekėjui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 str.), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str).

Atsakovo ir jo atstovės argumentus, jog ieškovo darbuotojai nuėmę ginčo skaitiklį jį buvo nusinešę į automobilį, paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. S. ir A. M. parodymai, jog nuimtą ginčo skaitiklį ir jo plombas dalyvaujant vartotojui sudėjo į dėžę, kurią užplombavo (1 t., 171-173 b.l.). Minėtą atsakovo argumentą taip pat paneigia rašytinis įrodymas – 2011-02-15 surašytas Vartotojo G. C. gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas Nr. 445, kurį pasirašė pats atsakovas. Šiame akte nurodyta, kad dalyvaujant vartotojui, 2011-02-15 esama dujų matavimo priemonė nuimta ir įdėta į dėžę Nr. 25, kuri užplombuota vienkartine plomba Nr. KA08194 (1 t., 9 b.l.).

Taisyklių 172 punkte, be kita ko, nustatyta, kad dujų įmonei padarytą žalą dėl matavimo priemonės pažeidimo nustato dujų įmonės sudaryta žalos nustatymo komisija. Jeigu nustatomas matavimo priemonės pažeidimas dėl vartotojo kaltės, jis kviečiamas į dujų įmonei padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį. Taisyklių 174 punktas nustato, kad vartotojui neatvykus be svarbių priežasčių, padarytos žalos dydis nustatomas jam nedalyvaujant. 2011-02-15 Vartotojo G. C. gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 445 nurodyta, kad G. C. kviečiamas 2011-02-17, 10.00 val. atvykti į AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo 204 kab, Chemijos g. 4, dalyvauti žalos, padarytos dėl neteisėto dujų vartojimo nustatymo komisijos posėdyje. Šio akto kopija buvo įteikta atsakovui (1 t., 37 b.l.). Todėl konstatuotina, kad jis apie komisijos posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai ir žinojo bei turėjo galimybę imtis priemonių, kad užplombuota dėžė su ginčo matavimo prietaisais nebūtų atidaroma jam nedalyvaujant. Atsakovo argumentas, jog ieškovo darbuotojai 2011-02-22 dieną ieškovo įmonės patalpose atlikdami ginčo dujų skaitiklio ir šio skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaitmeninės plombos Nr. 5050355 bei gamyklinės plombos apžiūrą, galėjo padaryti atitinkamus mechaninius pažeidimus ginčo objektui, atmestinas kaip jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta prielaida. 2011-02-22 surašytas Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas Nr. 445, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis tuo, kad vartotojas neatvyko nurodytu Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akte laiku (2011-02-17, 10.00 val.), komisija patikrino nuimtas vartotojo G. C. dujų matavimo priemones. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis taisyklių 174 punktu, atsakovui buvus informuotam apie komisijos posėdžio, kuriame bus apžiūrimas nuimtas ir į užplombuotą dėžę įdėtas ginčo skaitiklis ir plombos, vietą ir laiką, ieškovo sudaryta komisija turėjo teisę apžiūrėti ginčo matavimo priemones atsakovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, jog 2011-02-22 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas Nr. 445 iš esmės atitinka Taisyklių 167 punkte nurodytą neteisėto dujų vartojimo įforminimo aktą. Minėtame akte (2011-02-22) užfiksuota komisijos išvada, kad ginčo dujų skaitiklis, jo skaičiavimo mechanizmo papildomos apsaugos skaitmeninė plomba Nr. 5050355 pažeisti tikslu koreguoti skaitiklio rodmenis, vartotojas turi atlyginti už sugadintą skaitiklį, jo keitimo bei brigados atvykimo išlaidas. Nutarta paskaičiuoti žalą už neteisėtą gamtinių dujų vartojimą už metus. Šiame akte 2012-02-24 data ranka prirašyta, kad 2012-02-24 į posėdį atvykęs vartotojas tolesnio skaitiklio apžiūrėjimo nepageidavo, nutarta skaitiklį perduoti techninei ekspertizei į Lietuvos energetikos institutą (1 t., 10 b.l.). Vadinasi, ginčo matavimo priemonių tyrimo procedūra iš esmės nenukrypo nuo Taisyklių 169 punkte aptartos tvarkos, t.y. kad vartotojui nesutikus su patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, pažeidimų ir matavimo priemonių tyrimą atlieka institucijos akredituota arba įgaliota laboratorija. Vadovaujantis Ūkio ministro 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4-363 tokius tyrimus atlikti yra įgaliota Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorija. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijoje 2011-03-09 atlikus ginčo skaitiklio ekspertizę, 2011-04-11 buvo surašytas Ekspertizės aktas Nr. 1/11, kuriame pateiktos išvados, kad: 1) ant dujų tiekėjo plombos rotoriaus korpuso vidinio paviršiaus bei ant rotoriaus dalies, kur tvirtinamas suktuvas, matomi įbrėžimai, t.y. plomba yra pažeista; 2) ekspertizei pateikto skaitiklio gamyklinės plombos viršutinės dalies žymens kokybė neatitinka analogiškų skaitiklių gamyklinės plombos žymenims (1 t., 11-12 b.l.).

Atsakovo prašymu paskirta teismo trasologinė ekspertizė ištirti dujų skaitiklį bei skaitmeninę plombą. Eksperto išvados 1 punkte atsakant į klausimą, ar tirti pateiktas plastikinis užraktas Nr. 5050355 yra pažeistas, jei taip, tai kokiu būdu ir kokie požymiai tai rodo, atsakyta, jog „tirti pateiktas plastikinis užraktas Nr. 5050355 po uždėjimo buvo pažeistas. Ant plastikinio užrakto užsifiksavę jo pažeidimo pėdsakai yra užrakto nesankcionuoto nuėmimo požymiai“. Eksperto išvados 9 punkte nurodyta, kad „tirti pateiktas plastikinis užraktas Nr. 5050355 buvo pažeistas po jo pirminio uždėjimo“. Eksperto išvadoje nurodyta, jog „ant tirti pateikto dujų skaitiklio BK-G4T Nr. 21536275 pro skaičiavimo mechanizmo langelį matomų skaičių būgnų yra pašalinio poveikio pėdsakai. Tokio pobūdžio pažeidimai susidaro ir būgnus priverstinai persukant. Neišardžius skaičiavimo mechanizmo nustatyti, ar būgnai buvo priverstinai persukami, t.y. ar skaitiklio rodmenys buvo keičiami nenatūraliu (priverstiniu) būdu, negalima“ (2 t., 76 b.l.). Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs teismo ekspertas R. J. paaiškino, kad tirta gamyklinė plomba nėra pažeista, tačiau ji yra užspausta ne tokiu puansonu, kaip kitos dvi lyginamosios gamyklinės plombos. Atsakyti, ar gamyklinė plomba yra originali (nėra suklastota) nėra galimybės, kadangi nebuvo pateikti originalūs puansonai, kuriais buvo užspausta ši plomba. Ekspertas paaiškino, jog skaitmeninės plombos užraktas buvo pažeistas, išardytas, matyti klijavimas, yra požymiai skritulio išėmimo (ekspertizės akto 12-13 pav.). Ekspertas nurodė, jog pažiūrėjus į skaičių būgnelius per mikroskopą, matyti mechaniniai pažeidimai – įspaudimai, įbrėžimai, išgremžimai (ekspertizės akto 11-14 priedai, t.y. 42, 44, 47, 50 pav.). Šie pažeidimai (ekspertizės akto 43, 45-46, 48-49,51-52 pav.) natūraliai atsirasti negalėjo. Ekspertas nurodė, jog tokio pobūdžio pažeidimai atsiranda ir persukant skaičių būgnelius. Nurodė, kad neišardęs skaičiavimo mechanizmo, negali pasakyti, kokiu būdu jis buvo veiktas. Konstatavo, jog pro skaičių mechanizmą dengiantį langelį mato pažeidimus. Nurodė, kad matyti, jog veikta viduje, patvirtino, kad tokie pažeidimai atsiranda ir persukant skaičių rodmenis. Nurodė, kad išradžius, yra tikimybė nustatyti, kad skaičių mechanizmas buvo persuktas (2 t., 115-117 b.l.).

Atsakovas, kurio prašymu buvo atliekama teismo ekspertizė, nesutiko, kad skaičiavimo mechanizmas būtų išardytas ir tiriamas toliau (2 t., 118 b.l.). Nesutikimą atsakovo advokatė motyvavo tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pakeista gamyklinė plomba. Ieškovo atstovė laikė, kad ekspertizės išvada, kurioje konstatuotas mechaninis poveikis skaitikliui, yra pakankama ieškinio reikalavimams pagrįsti (2 t., 118 b.l.). Teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl įrodymų byloje savo iniciatyva nerenka. Esant 2011-04-11 Ekspertizės akte Nr. 1/11 nurodytai išvadai, kad dujų tiekėjo plomba pažeista, 2012-10-17 teismo Ekspertizės akte Nr. 11-650 (12) pateiktai išvadai, jog skaitmeninė plomba bei skaičiavimo mechanizmas yra pažeisti bei tai patvirtinus teismo posėdyje dalyvavusiam teismo ekspertui, teismas šiomis išvadomis vadovaujasi. Kartu teismas vertina, jog atsakovas, nesutinkdamas tęsti ekspertizę (išardant skaičiavimo mechanizmą), neįrodė savo atsikirtimų, bei nepašalino abejonių, jog ginčo skaitiklio skaičių būgnai galėjo būti priverstinai persukami.

Laikytina, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 121.3 p. ir Sutarties 10 p. nuostatas, įtvirtinančias vartotojo pareigą saugoti skaitiklį, jo plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus, o sugedus skaitikliui, pažeidus plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus bei skaitiklio eksploatavimo sąlygas, nedelsiant pranešti pardavėjui. Atsakovo argumentai, kad 2011-02-15 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo ir matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 445 nėra užfiksuoti jokie skaitiklio ir jo plombos pažeidimai, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms. Byloje liudytoju apklaustas A. M. paaiškino (1 t., 173 b. l.), kad jis atliko skaitiklio keitimo darbus Nurodė, kad tik esant akivaizdiems apskaitos priemonių pažeidimams juos fiksuoja akte. Tai, kad ieškovo darbuotojas neužfiksavo skaitiklio ir jo plombų išorinės apžiūros rezultatų laikytina akto trūkumu, tačiau jis nėra lemiantis ir nepaneigia kitų rašytinių įrodymų apie užfiksuotus skaitiklio ir jo plombos pažeidimus 2011-04-11 Ekspertizės akte Nr. 1/11 bei 2012-10-17 Ekspertizės akte Nr. 11-650 (12).

Atsakovai prašydami atmesti ieškinį vadovavosi 2012-11-07 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1883-413/2012. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo atveju minėta teismo nutartis netaikytina, kadangi nurodytos bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, o būtent, civilinėje byloje Nr. 2A-1883-413/2012 nebuvo nustatyta integralinio skaičiavimo mechanizmo (skaitiklio) pažeidimų. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje iš teismo ekspertizės išvados 3 punkto bei eksperto teismo posėdyje duotų paaiškinimų (2 t., 115-117 b.l.) darytina išvada, jog dujų skaitiklio BK-G4T Nr. 21536275 skaičiavimo mechanizmas buvo pažeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011).

Ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis tikėtinumo įrodinėjimo procese taisykle teismas sprendžia, kad teismo ekspertizės akto išvados įrodo buvus skaitmeninės plombos bei skaičiavimo mechanizmo pažeidimus. Nustačius buvus tokius pažeidimus, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. konstatuotina, jog atsakovas neįvykdė sutartinės pareigos užtikrinti skaitiklio ir jo plombų apsaugą nuo mechaninių pažeidimų.

Taisyklių 167 punkte, be kita ko, nustatyta, jog neteisėtas dujų vartojimas konstatuojamas tuomet, jei patikrinimo metu nustatoma pažeidimų (sugadinta, išmontuota ar sunaikinta matavimo priemonė, pažeistos ar nukabintos vartotojo teritorijoje esančios plombos nuo dujų apskaitos sistemos, dujų parametrų kontrolės priemonių ir jų aplankos linijų uždaromųjų įtaisų, pažeistas matavimo priemonės papildomos saugos žymuo, priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas). Nustačius neteisėtą gamtinių dujų naudojimą, ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto dujų naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės. Kaip minėta, įrodymus, paneigiančius jo kaltę, privalėjo pateikti atsakovas. Tokių įrodymų atsakovas G. C. nepateikė ( CPK 178 str.).

Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl apskaitos prietaiso sugadinimo (nagrinėjamu atveju – skaitmeninės plombos ir skaitiklio mechanizmo pažeidimų), o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Pažymėtina, jog ieškovė pateikė Patikros protokolą Nr. 19/06-C, patvirtinantį, jog ginčo dujų skaitiklis 2006-01-10 buvo patikrintas metrologiškai ir jo pažeidimų nenustatyta (1 t., 53 b.l.). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir atsakovas jokiais objektyviais įrodymais savo kaltės nepaneigė, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą, esant visoms civilinės atsakomybėms sąlygoms ( CPK 178 str., CK 6.246 - 6.249 str.).

Šios bylos atveju žala – tai ieškovės patirti nuostoliai dėl neapskaitinio dujų vartojimo, kurie paskaičiuojami remiantis Taisyklių 176 punkto nuostatomis. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad atsakovui neužtikrinus apskaitos prietaisų apsaugos nuo jų pažeidimo, ieškovė patyrė nuostolių dėl neapskaitinio dujų vartojimo.

Dėl žalos dydžio

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai energija vartojama savavališkai prisijungiant prie tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai prietaisai sugadinti, suvartotos energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti, todėl patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais norminiuose aktuose numatytais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Taisyklių 176 punkte, be kita ko, nustatyta, jog Žalos nustatymo komisija nustato: dujų vartojimo pažeidimo datą (paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data) ir jo trukmę paromis; skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių prietaisų galią, kuris neturi viršyti didžiausio dujotiekio laidumo; faktinę žalą, kurią turi atlyginti vartotojas, įvertinusi vartotojo mokėjimus už dujas per skaičiuojamąjį laikotarpį; žalos atlyginimo terminą. Sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vartotojui neužtikrinus skaitiklio eksploatavimo saugumo (sugadintas, išmontuotas ar sunaikintas skaitiklis, pažeistos ar nutrauktos plombos, lipdukas, įrengta skaitiklio aplankos linija, priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas), suvartotas dujų kiekis nuo pažeidimo pradžios skaičiuojamas pagal didžiausią projektinį buitinių dujinių prietaisų galingumą (skaičiuojama taip, tarsi jie nuo pažeidimo pradžios būtų dirbę visas paras). Pažeidimus tiria tiekėjo sudaryta matavimo priemonių techninės būklės tyrimo ir žalos nustatymo komisija, kuri nustato pažeidimo datą, jo trukmę paromis, skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių prietaisų galią, padarytos faktinės žalos tiekėjui dydį, jos atlyginimo terminą (1 t., 8 b.l.).

Neteisėtas gamtinių dujų vartojimas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2011-02-22 (1 t., 10 b.l.), o žalos dydis apskaičiuotas 2011-04-11 (1 t., 18 b.l.). Žalos skaičiavimui buvo taikoma tuo metu galiojusi gamtinių dujų kaina – 1, 45 Lt (su PVM). Konstatuotina, jog žala buvo skaičiuota vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punktu bei Dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punktu, pagal kuriuos tiekėjas turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotų dujų kiekį pagal didžiausią projektinių buitinių dujinių prietaisų galingumą.

Pagal Taisyklių 176 punkto 1 dalį, dujų vartojimo pažeidimo data yra paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš vienerius metus nustatyta data. Paskutinis dujų vartojimo patikrinimas iki pažeidimo pas atsakovą buvo atliktas 2010-01-20 (1 t., 137 b.l.), todėl 1 metų pažeidimo laikotarpis (t. y. nuo 2010-02-15 iki 2011-02-14) Žalos nustatymo akto 3 punkte nurodytas pagrįstai (Taisyklių 176.1 p.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad naudojo kitus energijos šaltinius (kieto kuro katilą ir pan.) (1 t., 139, 155 b.l.). Konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Žalos nustatymo akte nurodytą žalos už dujas vertę – 14 162,43 Lt. Teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti 14 162,43 Lt žalą už be apskaitos suvartotas dujas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Tačiau ši teisės norma gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir labai atsargiai, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra pagrindų taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Ieškovas pateikė 2011-04-27 bankinio mokėjimo nurodymą, kuriuo jis Lietuvos energetikos institutui pervedė 1 657,70 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodant apmokėjimas už paslaugas pagal sąskaitas Nr. LEIP5492 (11.04.12), LEIP5493 (11.04.12) (2 t., 8 b.l.). Ieškovas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą LEIP5493, išrašytą už ginčo dujų skaitiklio ekspertizę, 302,50 Lt sumai (1 t., 16 b.l.). Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti 302,50 Lt išlaidas, patirtas dėl Lietuvos Energetikos instituto atliktos ekspertizės, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Taisyklių 169 p.).

Ginčo dėl to, kad nuėmus ginčo skaitiklį vietoje jo buvo įrengtas kitas skaitiklis nėra. 2011-02-15 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 445 nurodyta, kad 2010 m. įrengto skaitiklio vertė yra 219,00 Lt. Atsakovas pasirašė, kad matavimo priemonę priėmė (1 t., 9 b.l.). Ieškovas pateikė 2011-01-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1100021, kurioje membraninio dujų skaitiklio G4T vieneto kaina be PVM nurodyta 219,00 Lt (2 t., 9 b.l.). Pateiktas AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-komercijos direktoriaus 2009-11-05 pasirašytas potvarkis Nr. 2-94, kuriuo nustatyta, kad nuo 2009-11-09 parduodant dujų prietaisus tretiesiems asmenims taikomas ne mažesnis kaip 10 proc. antkainis nuo prekių įsigijimo kainos, galutinį antkainio dydį nustatant atsižvelgiant į analogiškų prekių kainą rinkoje (2 t., 10 b.l.). Teismo vertinimu, aptartame potvarkyje nustatyta skaičiavimo tvarka negali būti taikoma, nagrinėjamu atveju skaičiuojant žalą, kadangi atsakovo valdoje įrengtas dujų prietaisas liko ieškovo nuosavybė. Teismas sprendžia, jog 264,99 Lt (219,00 Lt +21% PVM (45,99 Lt)) išlaidas dėl dujų apskaitos prietaiso pakeitimo ieškovas realiai patyrė, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 291,49 Lt dujų apskaitos prietaiso kainą tenkintinas iš dalies priteisiant 264,99 Lt.

Pateikti dujų sistemos techninės priežiūros ir remonto paslaugų įkainiai, kuriuose įrašyta, jog buitinio dujų skaitiklio pakeitimo paslaugos kaina be PVM yra 67,30 Lt, o vidaus dujotiekio sandarumo bandymo (kontrolinio) paslaugos kaina be PVM yra 35,18 Lt (2 t., 13-14 b.l.). Bendra nurodytų paslaugų kaina be PVM yra 102,48 Lt, o kaina su PVM sudaro 124,00 Lt (102,48 Lt+21,52 Lt). Šios paslaugos nuimant ginčo skaitiklį ir įrengiant kitą skaitiklį buvo suteiktos, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 124,00 Lt išlaidų, patirtų suteikiant dujų apskaitos prietaiso pakeitimo bei vidaus sandarumo bandymo paslaugas.

Ieškovas prašo priteisti 104,35 Lt brigados atvykimo išlaidų (1 t., 19 b.l.). Šių išlaidų dydžiui pagrįsti byloje nepateikus įrodymų, reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 14 853,92 Lt (14 162,43 Lt+302,50 Lt +264,99 Lt+124,00 Lt) žalos atlyginimo.

Dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14 853,92 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (1 t., 126 b.l.) ir baigiamosiose kalbose prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 % šios baudos priteisiant ieškovui (2 t., 129 b.l.).

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.2 d.).

Atsakovo atstovė R. R. savo prašymą motyvavo tuo, jog bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovė nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų atsiliepime į priešieškinį išdėstytus motyvus dėl priešieškinio nepagrįstumo. Nurodė, jog atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir tokios aplinkybės, kaip prašymas byloje apklausti net 12 liudytojų, teismo posėdyje išreikštas nesutikimas, kad davę parodymus liudytojai, paliktų salę; nesutikimas leisti ardyti AB „Lietuvos dujos“ priklausantį dujų apskaitos prietaisą pilnam jo ištyrimui; bandymai perkelti įrodinėjimo pareigą kitai šaliai; piktybinis Civilinio proceso kodekso 113 straipsnyje numatytos pareigos nevykdymas.

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas subjekto materialinėmis teisėmis yra tada, kai toks asmuo įgyvendina civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar daro žalą kitiems asmenims, arba prieštarauja jų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Įstatyme nėra pateikta asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo procesu sąvokos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytos Civilinio kodekso normos turinį, teismas sprendžia, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas G. C. savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teises ar interesus ir padarė jiems žalą. Nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra teisinio pagrindo paskirti jam Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą nuobaudą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą priteisti jam 50 % paskirtos baudos.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu

Atsakovo prašymu nutarta į teismo posėdį iškviesti liudytojais šešis ieškovo darbuotojus. 2012-01-16 teismo posėdis truko 6 val. (1 t., 161-186 b.l.). Ieškovas nurodė vidutinius valandinius kiekvieno iš liudytojų darbo užmokesčio dydžius (1 t., 80 b.l.) bei pagrindė jų kelionės į teismą ir atgal išlaidas (2 t., 12 b.l.). Teismas sprendžia, jog prašomos priteisti iš atsakovo 1 029,07 Lt išlaidos, susijusios su liudytojų (ieškovo darbuotojų) iškvietimu į teismo posėdį, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 88 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 339,80 Lt išlaidų, atsiradusių dėl apskaitos prietaisų nuvežimo į Lietuvos teismo ekspertizės centrą AB „Lietuvos dujos“ bei jų parvežimo atgal. Pateikti Generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymu Nr. 1-102 patvirtinti nuo 2009-11-02 taikomi kelionės įkainiai, teikiant nepagrindinei veiklai priskiriamas mokamas paslaugas, kuriuose nurodoma, kad kai važiuoja 1 žmogus 1 kilometro kaina be PVM sudaro 2,64 Lt (2 t., 11-12 b.l.). Teismas vertina, kad minėti įkainiai galėtų būti taikomi teikiant komercinę mokamą paslaugą, nepriskiriamą prie ieškovės pagrindinės veiklos. Nagrinėjamu atveju išlaidos susidarė ne dėl komercinės paslaugos teikimo, bet dėl ginčo nagrinėjimo teisme. Todėl aukščiau nurodyti kelionės įkainiai netaikytini. Iš specializuoto automobilio kelionės lapo Nr. 27307 matyti, kad, automobilio VW Multivan, kuriuo 2012-02-29 dujų apskaitos prietaisai buvo nuvežti į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kuro norma yra 13,10 litrų dyzelino/100 km (2 t., 100 b.l.). Vadinasi, nuvažiuoti 1 km. šia transporto priemone reikėjo 0,131 litrų dyzelino. Nuvažiuotas atstumas sudarė 210,00 km (2 t., 130 b.l.). Todėl šios kelionės metu buvo sunaudota 27,51 litrų dyzelino (0,131 X 210,00). Skaičiuojant pagal vieno litro dyzelino vidutinę mažmeninę kainą (4,62 Lt) (http://www.degalukainos.lt/?sort_filter=95&city=2&network=0&data=2013-04-17&text=), išlaidos kurui sudarė 127,00 Lt (27,51 litrų x 4,62 Lt). Iš specializuoto automobilio kelionės lapo Nr. 28266 matyti, kad, automobilio VW Polo, kuriuo 2012-07-10 dujų apskaitos prietaisai buvo parvežti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuro norma yra 9,80 litrų benzino /100 km (2 t., 103 b.l.). Vadinasi, nuvažiuoti 1 km. šia transporto priemone reikėjo 0,098 litrų benzino. Nuvažiuotas atstumas sudarė 210,00 km (2 t., 130 b.l.). Todėl šios kelionės metu buvo sunaudota 20,58 litrų benzino (0,098 X 210,00). Skaičiuojant pagal vieno litro benzino vidutinę mažmeninę kainą (4,88 Lt) išlaidos kurui sudarė (20,58 litrų x 4,88 Lt) 100,43 Lt (2 t., 103 b.l.). Bendra išlaidų kurui suma sudarė 227,43 Lt. Įvertinus ekspertizės kainą (1 596,16 Lt), prašoma priteisti už apskaitos prietaisų nuvežimą į Lietuvos teismo ekspertizės centrą išlaidų suma (1 339,80 Lt) laikytina nepagrįsta ir neprotingai didele. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovo prašoma iš atsakovo priteisti 1 339,80 Lt dujų apskaitos prietaisų nuvežimo (parvežimo) išlaidų suma mažintina iki 227,43 Lt (CPK 88 str. 9 p.). Bendra išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 1 256,50 Lt (1 029,07 Lt+227,43 Lt).

Patenkinus 99 proc. (14 853,92 Lt X 100)/14 984,77 Lt)) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 244,00 Lt (1 256,50 Lt X 99 % ) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Ieškovas yra sumokėjęs 450,00 Lt žyminį mokestį (1 t., 5 b.l.). Patenkinus 99 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 445,50 Lt (450,00 Lt X 99 %) (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Patenkinus 99 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 34,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Atsakovas 2011-12-14 į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 300,00 Lt avansą išlaidoms, susidariusioms dėl prašomų apklausti liudytojų atvykimo į teismo posėdį, padengti (1 t., 116 b.l.). Ši suma nebuvo pervesta ieškovui apmokėti liudytojų dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas, todėl grąžintina atsakovui. 2012-01-24 trečiasis asmuo už atsakovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 500,00 Lt (2 t., 5 b.l.). Iš teismo depozitinės sąskaitos už teismo ekspertizę sumokėta 1 596,16 Lt (2 t., 96 b.l.). 2012-12-21 atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 500,00 Lt teismo eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms padengti (2 t., 111-113 b.l.). Ekspertui iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėta 117,93 Lt (2 t., 144 b.l.). Iš viso su ekspertize susijusios išlaidos sudarė 1 714,09 Lt (1 596,16 Lt+117,93 Lt), o atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą iš viso įmokėjo 2 300,00 Lt, todėl jam iš teismo depozito sąskaitos grąžintina 585,91 Lt (2 300,00 Lt-1 714,09 Lt) permoka už teismo ekspertizę ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1, 2 punktais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos dujos“, į.k. 120059523, iš atsakovo G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 14 853,92 Lt (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt trys litai 92 ct) žalos atlyginimo, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 853,92 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos dujos“, į.k. 120059523, iš atsakovo G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 244,00 (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi litai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, 445,50 Lt (keturi šimtai keturiasdešimt penki litai 50 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų: pripažinti 2011-02-22 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-04-11 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445 niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-04-12 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos Aktą Nr. 445-2 niekiniu ir negaliojančiu, nutraukti.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34,00 Lt (trisdešimt keturi litai) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Įpareigoti Kauno apylinkės teismo buhalteriją iš teismo depozito sąskaitos grąžinti atsakovui G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 585,91 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt penki litai 91 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė