Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1883-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
2A-1883-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02745-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Ginautas Koriaginas, Gintautas Koriaginas (pran.)
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
  • 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1883-413/2012;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02745-2011-0;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Živilė Janavičienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.2; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-305-800/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Kauno filialo ieškinį atsakovei V. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šalys 2006 m. gruodžio 5 d. yra sudariusios Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20657997 (toliau Sutartis). Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovė įsipareigojo užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę. Kilus įtarimams dėl neapskaitinio dujų vartojimo, ieškovė 2010 m. balandžio 7 d. nuėmė dujų skaitiklį ir 2010 m. balandžio 13 d. atliko skaitiklio ir plombų tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyti skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skalės skaitmeninės plombos Nr. 0045446 pažeidimai ir surašyti Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas Nr. 591 ir Žalos nustatymo aktas Nr. 591, informuojant apie tai atsakovę (2010-04-26 išsiunčiant atsakovei 2010-04-13 tyrimo aktų nuorašus). Atsakovei su pažeidimu nesutikus, 2010 m. gegužės 25 d., dalyvaujant atsakovei, buvo atliktas pakartotinis skaitiklio tyrimas, skaitiklis įdėtas į dėžę, užplombuotas ir perduotas tirti ekspertams. 2010 m. birželio 16 d. atlikus skaitiklio patikros ekspertizę, 2010 m. liepos 26 d. buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. 10/10, kuriame ekspertai konstatavo, kad: 1) dujų tiekėjo plomba atitinka pavyzdį, tačiau ant jos cilindrinės dalies vidinio paviršiaus yra matomi radialiniai ir išoriniai įbrėžimai. Išardžius dujų tiekėjo plombos numeruotą dalį matomi skirtingų dviejų klijavimų pėdsakai. Visi šie požymiai rodo, kad plomba yra pažeista; 2) analogiškų skaitiklių gamyklinių plombų žymenų palyginimas kelia abejones dėl ekspertizei pateikto skaitiklio atitikties originaliai plombai; 3) integralinio skaičiavimo mechanizmo pažeidimų nenustatyta, tačiau dujų tiekėjo ir gamyklinės plombų pažeidimai leidžia daryti išvadą apie bandymą nesankcionuotai ardyti skaitiklio skaičiavimo mechanizmą. Nustačius skaitiklio plombų pažeidimus, ieškovė, remdamasi Sutarties 4.3 punkto ir Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“ (toliau ir Taisyklių) 176 punkto nuostatomis kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 29 680,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų ir 935 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1-2, 73).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 16,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b. l. 77-82).

Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais (ieškovės 2010-04-07, 2010-04-13, 2010-05-25 aktais, 2010-07-26 ekspertizės aktu, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 65-2-00041-10), nustatė, kad per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 13 d. (pažeidimo nustatymo datos pirmą kartą) iki 2010 m. gegužės 25 d. pakartotinio pažeidimo akto Nr. 591 surašymo skaitiklis buvo laikomas ieškovės teritorijoje neplombuotas (neįdėtas į dėžę). Vertindamas ekspertizės aktą, teismas sprendė, kad ekspertų išvada yra nekonkreti, pateikta prielaidos forma, todėl nesudaro pagrindo išvadai apie neteisėtą dujų vartojimą. Teismas pažymėjo, kad išorinė skaitiklio spintos plomba nebuvo pažeista, taigi neįrodė, kad dėl tariamo atsakovės pažeidimo ir žalos yra priežastinis ryšys. Teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo išvadomis, kad jokių duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti apie skaitiklio rodmenų iškraipymą ir padarytą turtinę žalą, nėra. Teismo nuomone, ieškovė neteisingai skaičiavo žalos nustatymo laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. balandžio 6 d., kadangi paskutinis kontrolinis patikrinimas prieš skaitiklio pakeitimą buvo atliktas 2009 m. kovo 1 d. Be to, ieškovė nepaneigė atsakovės paaiškinimų apie alternatyvų namo šildymą kieto kuro katilu, dėl ko galėjo sumažėti dujų suvartojimas. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimų neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 85-93). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir ieškovės kaltės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė šalių įrodinėjimo pareigas reglamentuojančias teisės normas. Gamtinės dujos į atsakovės gyvenamąjį namą Dainavos g. 44, Ramučiuose, Kauno rajone buvo tiekiamos pagal šalių 2006 m. gruodžio 5 d. sudarytą Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20657997. Atsakovė nevykdė šios Sutarties 4.3 p. ir Taisyklių 121.3 p. numatytos pareigos, t. y. neužtikrino dujų skaitiklio, esančio jos valdoje, saugumo, neapsaugojo jo nuo mechaninių pažeidimų, neužtikrino skaitiklio plombos neliečiamumo. Vartotojo pareiga saugoti energijos tiekimo tinklus, prietaisus ir įrenginius taipogi numatyta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Todėl pagal Sutarties 10 punkto ir CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas vartotojo kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga už Sutarties 4.3 punkto pažeidimą atlyginti ieškovei žalą. Taigi pakanka nustatyti, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos, kas Taisyklių 167 punkto prasme laikoma neteisėtu energijos naudojimu. Paneigti šią kaltės prezumpciją privalo vartotojas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2000-12-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1296/2000, 2009-09-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-248/2009, 2011-09-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-356/2011, 2012-04-20 nutartis c.b. 3K-3-92/2012). Jokia išimtis dėl atsakovės pareigos paneigti kaltės prezumpciją įstatymuose nėra nustatyta. Ieškovė savo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog dujų skaitiklis buvo sugadintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o atsakovė nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų.

2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Komisijos išvada (b. l. 12) ir nuotraukos (b. l. 14-19) bei ekspertizės išvada su nuotraukomis (b. l. 24-30) patvirtina aplinkybę, jog skaitiklis buvo pažeistas ne dėl nerūpestingo ir neatidaus elgesio, o siekiant koreguoti skaitiklio rodmenis. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2012) išaiškinta, jog nustačius teisės aktuose nurodytus pažeidimus (šiuo atveju Taisyklių 167 p.), konstatuojamas neteisėtas energijos vartojimas. Kadangi skaitiklio pažeidimai yra padaryti tyčia, siekiant koreguoti skaitiklio rodmenis, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog atsakovė buvo nerūpestinga ar neapdairi. Ieškovės Žalos atlyginimo komisijos nustatyti skaitiklio pažeidimai negalėjo atsirasti savaime, jeigu būtų užtikrintas tinkamas apskaitos prietaiso naudojimas pagal paskirtį. Atmestina galimybė, jog skaitiklis galėjo būti pastatytas jau sugadintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės namų valdoje įrengtas apskaitos prietaisas nuo pagaminimo datos buvo techniškai netvarkingas. Priešingai, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ir pateikė įrodymus, kad dujų skaitiklis atsakovei 2005 metais buvo pastatytas naujas (b. l. 67, 72, 2 psl.), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka 16 metų nuo pastatymo datos galioja pirminė gamyklinė metrologinė patikra. Ieškovė įrodė, kad skaitiklis buvo sugadintas ne dėl nerūpestingumo ar neapdairumo, o tyčia, siekiant koreguoti skaitiklio rodmenis. Padaryti pažeidimai atitinka Sutarties 4.3 punkte ir Taisyklių 167 punkte įvardintus pažeidimus.

3. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo. Vadovaujantis Taisyklių 169 punktu, techninę ekspertizę atliko Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorija, kuri paskirta nepriklausomų ekspertizių atlikimui LR ūkio ministro 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4-363. Ekspertizės akto 3 punkte yra nurodytas ekspertizės tikslas, t. y. atsakyti į tris klausimus, susijusius su dujų tiekėjo plombos, skaitiklio gamyklinės plombos, paties skaitiklio ir jo skaičiavimo mechanizmo pažeidimų nustatymu. Ekspertams nebuvo keliamas tikslas atlikti kokius nors kitus veiksmus, pvz. nustatyti kokiu būdu ir kada galėjo būti padaryti plombų pažeidimai, nustatyti pažeidimo padarymo datą ir trukmę. Pažeidimo padarymo datos ir trukmės nustatymas yra ne ekspertų, o Žalos nustatymo komisijos pareiga (Taisyklių 176.1 p.). Komisija šią pareigą atliko ir nustatė pažeidimo laikotarpį bei jo trukmę paromis, nurodydama tai 2010 m. balandžio 13 d. Žalos nustatymo akte (akto 3 ir 3.1 punktai). Todėl teismo išvados, kad ,,ekspertizės akte nenurodyta, kokiu būdu ir kada salėjo būti padaryti plombų pažeidimai“ ir „konstatuoti neteisėtą dujų vartojimą nėra pagrindo, nes Ekspertizės išvadoje nėra duomenų apie skaičiavimo mechanizmo pažeidimus ir jo ardymą, ekspertizės išvadose pažeidimo padarymo data ir trukmė nenustatyta“, yra nepagrįstos.

4. Dėl skaitiklio ir plombų pažeidimo tyrimo. Tyčinį skaitiklio sugadinimą nustatė ieškovės Komisija, sudaryta iš kompetentingų šios srities specialistų. Komisija yra paskirta AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo direktoriaus įsakymu ir veikia teisėtai pagal Taisyklių XV skirsnio nuostatas. Teismo pastebėjimas, jog „ieškovo darbuotojų surašytame 2010 m. balandžio 7 d. akte (b. l. 11) nėra nurodyti jokie įtarimai apie kokį nors plombų pažeidimą“ nors formaliai ir yra teisingas, tačiau neturėtų būti vertinamas kaip įrodantis skaitiklio plombų pažeidimų nebuvimą, kadangi tokio tipo aktus surašo šaltkalviai, į kurių funkcijas neįeina pareiga nustatinėti pažeidimus ir išsamiai juos analizuoti. Šaltkalviai vykdo konkrečią užduotį - nuimti skaitiklį ir vietoj jo sumontuoti kitą, nurašyti senojo skaitiklio rodmenis ir nurodyti naujai sumontuoto skaitiklio rodmenis, kad būtų užtikrinta tęstinė dujų apskaita pas vartotoją. Todėl jų surašomas aktas ir pavadintas „Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas“. Šio akto įrašas „Išorinės apžiūros rezultatai“ skirtas tam, kad galima būtų užrašyti akivaizdžius, grubius, išoriškai pastebėtus skaitiklio pažeidimus. Pas atsakovę nuimto skaitiklio ir plombų pažeidimai nebuvo akivaizdūs, juos galėjo nustatyti tik kompetentingi specialistai, t. y. Žalos nustatymo komisija ir ekspertai. Pati atsakovė apsunkino skaitiklio tyrimą ir visaip trukdė Komisijai. Tik tuomet, kai atsakovė aiškiai išreiškė nesutikimą su Komisijos išvadomis, vadovaudamasi Taisyklių 169 punktu Komisija patalpino skaitiklį su plombomis į dėžę, ją užplombavo ir perdavė techninės ekspertizės atlikimui. Teisės aktai nenumato Komisijai pareigos įdėti skaitiklį į dėžę ir ją užplombuoti anksčiau, negu atsakovas išreiškia nesutikimą su tyrimo rezultatais.

5. Teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad energijos vartotojas yra atsakingas už energijos prietaisų pažeidimus ir sugadinimus net ir tais atvejais, kai šie prietaisai yra įrengti ne patalpų viduje, o yra viešai prieinami tretiesiems asmenims. Jei sutartyje yra numatyta vartotojo pareiga saugoti energijos prietaisus, o vartotojas šią pareigą pažeidžia, tuomet preziumuojama vartotojo kaltė ir jam tenka įrodinėjimo pareiga šią kaltę paneigti, t. y. pateikti į bylą duomenis apie konkrečius trečiuosius asmenis, kurie būtų darę poveikį energijos prietaisui. Nepakanka nurodyti vien tą aplinkybę, kad skaitiklis viešai prieinamas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-118/2010). Atsakovės kaltės nepaneigia ir byloje nenustatyti duomenys apie skaitiklio spintos išorinės plombos pažeidimus. Spintos, kurioje ant išorinės namo sienos yra patalpintas skaitiklis, plomba nebuvo tiriama, kadangi teisės aktai nenumato tokios rūšies tyrimo. Analogiškoje byloje dėl elektros energijos apskaitos prietaiso pažeidimo ir žalos atlyginimo LAT konstatavo, kad net ir esant elektros spintos (įvado) plomboms nepažeistoms (tačiau esant nustatytiems kitiems skaitiklio ir jo plombų pažeidimams), tai nepaneigia atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

6. Dėl žalos dydžio ir jo apskaičiavimo. Žala atsakovei buvo apskaičiuota vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punktu, Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktu, AB „Lietuvos dujos“ Generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, žalos dydis yra aiškus. Pradinis žalos dydis - 31452,28 Lt nurodytas ieškinyje ir žalos nustatymo akte. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei sumokėjus dalį apskaičiuotos žalos (1 771,61 Lt), ieškovės atstovė 2012 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ieškiniu reikalautą atlyginti žalą sumažino iki 29 680,67 Lt (b. l. 73). Žalos paskaičiavimo atsakovė neginčijo ir prašymų dėl to nereiškė. Žalos komisija nustatė pažeidimo datą, jo trukmę paromis, skaičiuojamąjį dujų kiekį, žalos atlyginimo terminą ir su tuo susijusius įrodymus. Pažeidimo data pagal Taisyklių 176.1 punktą laikoma paskutinio dujų vartotojo patikrinimo iki pažeidimo nustatymo data arba kita Žalos komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data. Kadangi paskutinis atsakovės patikrinimas buvo atliktas daugiau negu prieš metus, t. y. 2009 m. vasario 27 d., todėl, skaičiuojant atgal nuo skaitiklio nuėmimo dienos (2010-04-07), Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 176.1, nustatė ne ankstesnę pažeidimo datą, kaip 1 metai, t. y. 2009 m. balandžio 7 d. Ši data ir nurodyta Žalos nustatymo akto 3 punkte. Žalos laikotarpis tęsiasi nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. balandžio 6 d., kadangi 2010 m. balandžio 7 d. senasis skaitiklis buvo pakeistas naujuoju. Ieškovė neprivalėjo paneigti atsakovės nurodomos aplinkybės dėl alternatyvaus namo šildymo šaltinio, nes ši aplinkybė buvo įrodinėjama tik žodiniais atsakovės paaiškinimais, o į bylą pateiktos nuotraukos apie kitus šildymo įrenginius neįrodo, kad minėti prietaisai atsakovės name buvo Komisijos nustatytu žalos laikotarpiu (2009-04-07 - 2010-04-06). Skaičiuodama sunaudotą dujų kiekį žalos laikotarpiu ne šildymo sezono metu, Komisija jį koregavo koeficientu „0,5“ (Žalos nustatymo akto 3.3 p.) ir tokiu būdu žalos dydį sumažino. Tai parodo, kad Komisija, skaičiuodama žalą, įvertino visas aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais nustatė realią žalą, kurią vartotoja padarė dujų įmonei vartodama gamtines dujas be apskaitos prietaiso.

7. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, jog ,,faktinių duomenų, patvirtinančių prielaidas apie skaitiklio rodmenų iškraipymą ir padarytą turtiną žalą, nenustatyta“. Šioje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimą kildina iš sutartinės atsakomybės (CK 6.246 str. 1 d.), kur atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str.). Ją paneigti privalo atsakovė. Ieškovė pateikė į bylą išsamius įrodymus, patvirtinančius dėl atsakovės kaltės atsiradusius skaitiklio pažeidimus, o atsakovė savo kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo prielaidomis dėl žalos nustatymo momento, esą dar 2008 metais ieškovei turėjo kilti įtarimų dėl atsakovės dujų apskaitos teisingumo ir būtinybės atlikti apskaitos įrenginio tikrinimą. Tačiau vien dėl šios priežasties įtarti vartotoją skaitiklio duomenų koregavimu nėra pagrindo, jei vartotojo deklaruojami rodmenys sutampa su Dujų įmonės inspektorių patikrinimų metu rastais duomenimis ir vartotojas reguliariai moka už suvartotas ir deklaruotas dujas. 2008 metais atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, todėl ieškovė neturėjo pagrindo reikšti jai kokius nors įtarimus ir tikrinti pas ją sumontuotą dujų skaitiklį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-103) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

1. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir ieškovės kaltės. Byloje surinkta eilė dokumentų, kurie patvirtina, kad jeigu ir buvo pažeista skaitiklio gamyklinė ar dujų tiekėjo montavimo plombos, tai padaryta ne dėl atsakovės kaltės. Byloje nustatyta, kad skaitiklis yra rakinamoje spintoje, raktas nuo spintos yra pas apeliantą ir vartotojui neduodamas. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 65-2-00041-10 medžiaga. Spinta yra plombuojama ir skaitiklio nuėmimo metu 2010 m. balandžio 7 d. buvo užplombuota. Šią aplinkybę patvirtina 2010 m. balandžio 7 d. Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktas Nr. 591, AB „Lietuvos dujos“ Vartotojų dujų vartojimo planinio patikrinimo užduotys. Išorinė spintos plomba nebuvo pažeista, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės kaltė nėra įrodyta.

2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės tyčinius veiksmus. Žalos nustatymo komisijos išvada, jog skaitiklio plombos pažeistos siekiant koreguoti rodmenis, neparemta jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Vien tai, jog yra plombų pažeidimas, tai nėra pakankamas pagrindas laikyti atsakovės veiksmus tyčiniais, turinčiais tikslą koreguoti skaitiklio rodmenis. Apelianto nurodytas Komisijos 2010 m. balandžio 13 d. aktas Nr. 591 prieštarauja 2010 m. liepos 26 d. ekspertų išvadai Nr. 10/10, kurioje nurodyta, jog skaitiklio integralinis mechanizmas nėra pažeistas. Po ekspertizės atlikimo jos gauti duomenys nebuvo apibendrinti, į juos nebuvo atsižvelgta, Komisija ekspertizės išvadų nesvarstė. Teismas tinkamai vertino šias aplinkybes ir apie tai yra nurodęs savo sprendime. Šias teismo išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 65-2-00041-10 medžiaga bei joje nustatytos faktinės žalos nustatymo aplinkybės. Nors skunde nurodoma, jog teismas nukrypo nuo LAT praktikos analogiškoje byloje dėl elektros apskaitos prietaiso pažeidimo, kurioje teigiama, jog „tokiais atvejais svarbu nustatyti, ne aplinkybę ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto“, tačiau pažymėtina, jog šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, taip pat skiriasi ir taikytini teisės aktai. Netgi vadovaujantis šioje LAT byloje nurodytais argumentais, atsakovės elgesys visiškai atitiko tvarkingo vartotojo standartą.

3. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo. Apeliantas neteisėtą dujų vartojimą sieja ne su pačiu neteisėtu dujų vartojimu, o su formaliu plombų pažeidimu. Tačiau plombų pažeidimai, vertinant protingumo požiūriu, gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, už kurias atsakovė negali būti atsakinga. Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje neginčijamai nustatyta, jog jokių duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti apie padarytą skaitiklio rodmenų iškraipymą ir padarytą turtinę žalą, nėra. Teismas teisingai vertino ekspertizės aktą, kurio išvados nėra konkrečios, nepatvirtina neteisėto dujų vartojimo fakto, nenustato priežasčių, dėl kurių galėjo kilti skaitiklio pažeidimai. Ekspertams nebuvo pateikta tirti apelianto dispozicijoje buvusi trečioji plomba, kuria buvo užplombuota dujų įvado spinta, o kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši plomba pažeista, byloje nėra. Teismas teisingai pažymėjo, jog ekspertai nenustatė, kada buvo padarytas pažeidimas, pažeidimo trukmės. Kiti bylos įrodymai patvirtina, kad pažeidimo trukmę Komisija nustatė neteisingai - paskutinis kontrolinis patikrinimas buvo atliktas 2010 m. kovo 1 d., nors Komisija nurodo, jog toks patikrinimas buvo atliktas metais anksčiau, t. y. 2009 m. vasario 27 d.

4. Dėl skaitiklio ir plombų pažeidimo tyrimo. Taisyklių 176 punktas nustato ribotą Komisijos kompetenciją, t.y. Komisija turi nustatyti vartojimo pažeidimo datą ir trukmę, skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų prietaisų galią, faktinę žalą, žalos atlyginimo terminą. Komisijai nesuteikti įgaliojimai atlikti skaitiklio bei jo plombų galimo pažeidimo tyrimą. To nenumato ir Taisyklių XV skirsnis. Remiantis Taisyklėmis, skaitiklio tyrimas atliekamas vietoje ir įforminamas aktu, o jeigu reikia, išmontuojamas tolimesniam tyrimui, t. y. nepriklausomoje laboratorijoje, kuriai skaitiklis turi būti perduodamas tokios būklės, kokios buvo jį nuimant, su nepažeistais kontrolinių spynų įdėklais. Taisyklių 166 punkte nurodoma, kad dujų įmonės darbuotojai periodiškai tikrina dujų suvartojimą ir matavimo priemones. Tikrinimo rezultatai įforminami pažyma, aktu ar žyma atsiskaitymo knygelėje. Šio punkto pagrindu tikrinimo rezultatai buvo įforminti nuimant skaitiklį ir surašant 2010 m. balandžio 7 d. vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktą Nr. 591. Šio akto pagrindu atsakovė buvo pakviesta į Žalos nustatymo komisiją. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir Taisyklių XV skirsniu, šiai Komisijai teisės aktais nesuteikti įgaliojimai atlikti skaitiklio plombų pažeidimo tyrimus. Komisija kompetentinga apskaičiuoti tik žalą, jeigu tokia buvo, tačiau negali atlikti skaitiklio plombų tyrimo. Be to, Žalos nustatymo komisija 2010 m. balandžio 13 d. išardė užplombuotą dėžę, į kurią buvo įdėtas skaitiklis, nuėmė šios dėžės plombą. Vėliau skaitiklis buvo užplombuotas tik 2010 m. gegužės 25 d. Aktu Nr. 591 II. Šiuo laikotarpiu galėjo atsirasti tiek gamyklinės plombos, tiek montavimo plombų pažeidimai, skaitiklis nebuvo saugomas, o 2010 m. balandžio 7 d. Apskaitos patikrinimo ir skaitiklio nuėmimo akte nėra nurodyti jokie skaitiklio pažeidimai.

5. Dėl žalos dydžio ir jo apskaičiavimo. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai neįrodė žalos dydžio ir apskaičiavimo, nepateikė rašytinių rodymų. Paskutinis iki skaitiklio nuėmimo (2010-04-07) patikrinimas atliktas ne 2009 m. vasario 27 d., kaip teigia apeliantas, o 2010 m. kovo 1 d. Šis patikrinimas taip pat nurodytas ir planinio patikrino užduotyje Nr. PP-100119-RAMU, nurodomą aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl teismo išvada, jog pažeidimo data (2009-04-07) nustatyta neteisingai, yra pagrįsta byloje surinktais dokumentais. Taigi terminas, už kurį turėtų būti skaičiuojama žala, jeigu ji ir galėtų būti skaičiuojama, yra ne vieneri metai, kaip tą yra paskaičiavusi ieškovės Žalos nustatymo komisija, tačiau už laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2010 m. kovo 1 d. (t. y. paskutinio kontrolinio patikrinimo) iki skaitiklio nuėmimo ir naujo sumontavimo – 2010 m. balandžio 7 d. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog nustatant žalos dydį ieškovė neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, t.y. jog atsakovės name įrengtos alternatyvios šildymo sistemos - kieto kuro katilas, židinys. Remiantis suformuota teismų praktika, laikoma, kad esant skaitiklio pažeidimui žala skaičiuojama ir dujas tiekianti bendrovė ją gali patirti tik tuo atveju, jeigu faktinio dujų suvartojimo negalima nustatyti skaitiklio rodmenimis. Tačiau, kaip jau nurodyta, integralinis skaitiklio mechanizmas nebuvo pažeistas, todėl realų ir faktinį dujų suvartojimą galima nustatyti remiantis skaitiklio rodmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl dujų vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

Pagal Sutarties 4.3 punkto reikalavimus atsakovei teko pareiga užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jos valdoje arba prie valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Atsakovės kaltei preziumuoti ginčo atveju aktualios yra Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“ ir šalių 2006 m. gruodžio 5 d. sudarytos „Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo“ sutarties Nr. 20657997 nuostatos, tačiau nei viename iš paminėtų aktų nėra nustatyta bendrosios taisyklės dėl skolininko kaltės prezumpcijos išimtis. Taigi pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t.y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Tuo tarpu dujų tiekėjui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Šios bylos atveju žala - tai ieškovės patirti nuostoliai dėl neapskaitinio dujų vartojimo, kurie paskaičiuojami remiantis Taisyklių 176 punkto nuostatomis.

Dėl įrodymų vertinimo

Nagrinėjamam ginčui spręsti reikia atsakyti į klausimą, ar byloje neginčijamai nustatyta faktinė bylos aplinkybė dėl dujų tiekėjo (ieškovės) plombos Nr. 0045446 pažeidimo yra pakankama preziumuoti atsakovės kaltę dėl neapskaitinio dujų vartojimo. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo 2010 m. balandžio 13 d. pažeidimo tyrimo aktais Nr. 591 (b.l. 12, 14-19, 22) ir 2010 m. liepos 26 d. ekspertizės aktu Nr. 10/10 (b.l. 24-30).

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų.

Iš 2010 m. balandžio 7 d. Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akto Nr. 591 matyti, kad dujų skaitiklio apsauga buvo užtikrinta trimis plombomis, akte pažymėtomis KA 011067; 0045440; 0045446 (b.l. 11). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dvi iš šių plombų (KA 011067 ir 0045440) buvo kaip nors pažeistos. Nustatyta, kad plomba Nr. KA 011067 buvo žymima dujų skaitiklio spinta, kurios viduje sumontuotas skaitiklis. Byloje taip pat nustatyta, kad galimybę atrakinti spintą ir ją plombuoti turėjo tik ieškovės darbuotojai. Taigi yra pagrindas išvadai, kad galimybė atsakovei užtikrinti tinkamą kitų skaitiklio plombų priežiūrą ir atlikti kitus Sutarties 4.3 punkte numatytus veiksmus, be ieškovės (jos darbuotojų) žinios, buvo apsunkinta.

Atlikus skaitiklio techninę ekspertizę, 2010 m. liepos 26 d. ekspertizės akte Nr. 10/10 konstatuota: 1) dujų tiekėjo plomba atitinka pavyzdį, tačiau ant jos cilindrinės dalies vidinio paviršiaus yra matomi radialiniai ir išoriniai įbrėžimai. Išardžius dujų tiekėjo plombos numeruotą dalį matomi skirtingų dviejų klijavimų pėdsakai. Visi šie požymiai rodo, kad plomba yra pažeista; 2) analogiškų skaitiklių gamyklinių plombų žymenų palyginimas kelia abejones dėl ekspertizei pateikto skaitiklio atitikties originaliai plombai; 3) integralinio skaičiavimo mechanizmo pažeidimų nenustatyta, tačiau dujų tiekėjo ir gamyklinės plombų pažeidimai leidžia daryti išvadą apie bandymą nesankcionuotai ardyti skaitiklio skaičiavimo mechanizmą (b.l. 24-30). Taigi ekspertai pateikė tik kategorišką atsakymą dėl dujų tiekėjo plombos Nr. 0045446 pažeidimo. Ekspertų išvada dėl gamyklinės plombos pažeidimo yra tikėtino pobūdžio (daroma prielaida, kad pažeidimas galėjo būti), o atsakymas į 3 klausimą dėl skaitiklio integralinio skaičiavimo mechanizmo pažeidimo yra kategoriškas – skaitiklis nepažeistas. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, kuriai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai.

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovė galėjo koreguoti skaitiklio rodmenis ir taip vartoti neapskaitines dujas, tuo padarydama žalą ieškovei, kadangi nenustačius integralinio skaičiavimo mechanizmo (skaitiklio) pažeidimų ir ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad skaitiklio rodmenys galėjo būti veikiami ne tik mechaniškai, bet ir kitu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp neapskaitinio dujų vartojimo (skaitiklio rodmenų iškraipymo) ir ieškovės nustatyto pažeidimo (dujų tiekėjo plombos pažeidimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, taigi ir viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis). Be to, ekspertams prielaidos forma pateikus išvadą dėl gamyklinės plombos pažeidimo ir ieškovei kitais leistinais būdais neįrodžius, jog gamyklinė plomba buvo nuimta, negalima išvada, jog vien tik dujų tiekėjo plombos pažeidimas, objektyviai nepasitvirtinus kitam, t. y. gamyklinės plombos pažeidimui, galėjo realiai įtakoti neapskaitinį dujų vartojimą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pažeidimo tyrimas atliktas atsakovei nedalyvaujant ir ne tuo laiku, kaip tai nurodyta 2010 m. balandžio 7 d. akte Nr. 591 (atsakovė buvo kviečiama atvykti 2010 m. balandžio 8 d. 10.00 val., pažeidimo tyrimas vyko 2010 m. balandžio 13 d. (b.l. 12-13). Nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. skaitiklis buvo išimtas iš plombuotos dėžės, pažymėtos Nr. 39 ir vienkartine plomba Nr. KA008614, ir buvo ieškovės žinioje pažeidžiant Taisyklių 168 punkto reikalavimus (matavimo priemonė kontroline spyna užrakinama specialiai tam skirtoje patalpoje ar spintoje). Esant tokiai situacijai, nepašalinta liko atsakovės abejonė, jog skaitiklio plomboms fizinį poveikį galėjo daryti ir kiti asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje surinktų įrodymų visetą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė savo reikalavimo neįrodė (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taipogi atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, paminėta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasacinėje byloje buvo neginčijamai nustatyta ne tik energijos skaičiavimo skaitiklio visų plombų pažeidimai, bet ir kita svarbi aplinkybė, jog skaitiklio būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovė netinkamai nustatė žalos padarymo datą ir laikotarpį, už kurį ji skaičiuojama. Pagal Taisyklių 176.1 punktą dujų vartojimo pažeidimo data laikoma paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data ir jo trukmė paromis. Bylos duomenimis, paskutinis dujų vartojimo patikrinimas pas atsakovę buvo atliktas 2010 m. kovo 1 d. (b.l. 10). Taigi žala turėjo būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. (paskutinio patikrinimo datos) iki 2010 m. balandžio 13 d. (pirmojo pažeidimo tyrimo akto surašymo datos), o ne už vienerius metus, kaip tai skaičiavo ieškovė. Ieškovė atlygino 1 771,61 Lt, ką patvirtina ieškovės veiksmai sumažinant ieškinio reikalavimus iki 29 680,67 Lt (b. l. 73), todėl netgi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nepaneigusi savo kaltės prezumpcijos, žalą ieškovei ji atlygino.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGinautas Koriaginas