Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla M. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nutraukta nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, dirbdamas VšĮ „Krepšinio rytas“ direktoriumi, savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 punktu, VšĮ „Krepšinio rytas“ įstatų 6.2.1. punktu, žinodamas, kad „bwin“ yra oficiali sporto lažybų bendrovė, ir būdamas atsakingas už 2014-10-15 „Europos taurės“ krepšinio rungtynių tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Belgrado „Partizan“ komandų, vykusių „Lietuvos ryto“ arenoje, adresu Ozo g. 14A, Vilniuje (toliau – krepšinio rungtynės) metu skelbtą reklamą, neužtikrino, kad „Europos taurės“ krepšinio turnyro rėmėjos „Bwin“ prekinis ženklas, priklausantis azartinius lošimus interneto svetainėje www.bwin.com, organizuojančiai bendrovei „ElectraWorks Limited“ (neturinčiai Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos Lietuvos Respublikoje organizuoti azartinius lošimus) nebūtų demonstruojamas krepšinio rungtynių metu (ant krepšinio aikštelės parketo ir ant visą aikštelės perimetrą juosiančių elektroninių atitvarų, tarp besikeičiančių reklamų) ir tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai, draudžiantys azartinių lošimų reklamą.

Apylinkės teismo vertinimu, M. P., būdamas VšĮ „Krepšinio rytas“, valdančios krepšinio klubą „Lietuvos rytas“ vadovas, siekdamas, kad minėtas krepšinio klubas galėtų dalyvauti tarptautiniame krepšinio turnyre (Europos taurėje) iki 2014-06-20 privalėjo užpildyti krepšinio klubo registracijos formą, kuria, be kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimu, įsipareigojo ir suteikti išskirtines teises krepšinio turnyro organizatoriaus („Euroleague Properties“. S. A.) pagrindiniams rėmėjams. Informacija apie tai, kas 2014-2015 m. sezone bus pagrindiniai krepšinio turnyro organizatoriaus rėmėjai VšĮ „Krepšinio rytas“ buvo pateikta tik 2014-07-14, tai yra praėjus mėnesiui po to, kai krepšinio klubas turėjo pateikti organizatoriau užpildyta klubo registracijos formą. Apylinkės teismo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad M. P., būdamas VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovu, turėjo žinoti dar iki registracijos formos pateikimo termino pabaigos, kas bus turnyro organizatoriaus pagrindiniai rėmėjai. Teismas pažymėjo ir tai, jog minėtos lošimų bendrovės „bwin“ reklama (LED animacija), transliuota 2014-10-15 vykusių krepšinio varžybų metu, buvo gauta taip pat iš krepšinio turnyro organizatoriaus („Euroleague Properties“. S. A.), ką patvirtina ir byloje esantis Euroleague Basketball sporto rinkodaros vadovo elektroninis laiškas, taigi ši reklama buvo sukurta ir techniškai pritaikyta ne VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovo M. P. iniciatyva, todėl, akivaizdu, kad „bwin“ prekinio ženklo reklama 2014-10-15 vykusių krepšinio rungtynių metu buvo demonstruojama ne administracinėn atsakomybėn traukiama VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovo M. P. iniciatyva, o tai iš esmės buvo krepšinio turnyro organizatoriaus „Euroleague Properties“. S. A. sutartinių įsipareigojimų, kuriems M. P. neturi ir negali turėti įtakos, vykdymas savo pagrindinio rėmėjo – bendrovės „ElectraVoeks Limited“, atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, jog, būtent nagrinėjamu atveju, ne M. P., o krepšinio turnyro organizatorių valia tiesiogiai sąlygojo draudžiamos reklamuoti bendrovės „Bwin“ prekinio ženklo demonstravimą krepšinio rungtynių metu. Pažymėjo, jog, nors teismo posėdžio metu Lošimų priežiūros tarnybos atstovė ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ,,bwin” reklama buvo skelbta ne Eurocup iniciatyva, o M. P. iniciatyva, tačiau, teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Lošimų priežiūros tarnybos atstovės išsakytą poziciją, jog „bwin“ prekinis ženklas buvo demonstruojamas būtent išimtinai M. P. iniciatyva, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju M. P. kaip VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovas negali būti laikomas tinkamu subjektu pagal ATPK 173¹⁸ straipsnį.

2015-06-10 Vilniaus apygardos teisme gautas Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimą ir priimti naują nutarimą – M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d. ir paskirti jam 2172 eurų dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad M. P. veiksmuose yra visi ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teigiama, kad teismas nevertino, kad Priežiūros tarnyba 2012 m. taip pat buvo surašiusi M. P. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. dėl to paties prekių ženklo Bwin demonstravimo Europos taurės krepšinio rungtynių metu, todėl M. P., registruodamasis dalyvauti 2014-2015 m. sezono Europos taurės krepšinio turnyre, turėjo būti atidus ir rūpestingas bei, prieš pasirašydamas klubo registracijos formą, pasidomėti, kas rems minėtą turnyrą, kad prisiimti įsipareigojimai, neprieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nurodo, kad M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne už reklamos kūrimą ar jos techninį pritaikymą, o už jos skelbimą, tai yra už tai, kad M. P., žinodamas, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama nelicenzijuotų azartinius lošimus organizuojančių bendrovių reklama, vis tiek vykdė sutartinius įsipareigojimus (VšĮ „Krepšinio rytas“ ir „Euroleague Properties“ S.A. pasirašė klubo registracijos formą) ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Bwin prekės ženklas būtų paskelbtas 2014-10-15 vykusių rungtynių metu, tai yra suprato priešingą teisei savo veiksmų pobūdį, numatė žalingu padarinius ir jų norėjo, o jeigu nenorėjo, tai sąmoningai leido jiems atsirasti.

2015-06-25 Vilniaus apygardos teisme gautas M. P. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju M. P. kaip VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovas negali būti laikomas tinkamu subjektu pagal ATPK 173¹⁸ straipsnį, pagrįstai nutraukė jo atžvilgiu administracinę bylą.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino, kad Priežiūros tarnyba 2012 m. jau buvo surašiusi M. P. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. dėl to paties prekių ženklo Bwin demonstravimo Europos taurės krepšinio rungtynių metu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Vilniaus apygardos teismas visiškai analogiškoje situacijoje atmetė Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimą, kuriuo M. P. buvo pripažintas netinkamu subjektu ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.