- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- TA-51-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02650-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. M. su 2016 m. birželio 28 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BR6-801994; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. BR6-930741; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. BR6-115; 4) priteisti pareiškėjai priklausančią paramą už 2014 m. ir 2015 m.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos I. M. skundą atmetė.
II.
Pareiškėja I. M. 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu.
Kadangi pareiškėjos pateiktas apeliacinis skundas neatitiko jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2017 m. birželio 13 d. nutartimi I. M. buvo nustatytas keturiolikos dienų nuo nutarties dėl trūkumų šalinimo nuorašo išsiuntimo dienos terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą (suformuluoti aiškų reikalavimą ginčijamo teismo sprendimo atžvilgiu, nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas). Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis. I. M. per nustatytą terminą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2017 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalinus, 2017 m. birželio 29 d. nutartimi jos apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.
III.
Pareiškėja I. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. liepos 12 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau iš jos prašymo yra akivaizdu, kad I. M. siekia, jog būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinio skundo trūkumų nepašalino dėl to, kad sunkiai sirgo. Pažymi, kad serga bronchine astma ir nuolat turi naudoti inhaliatorius, ją kamuoja dusulys, I. M. sunku judėti, lipti laiptais, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bei Vilniaus apygardos administracinio teismo raštinė yra trečiame aukšte. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą taip pat galima patekti tik užlipus laiptais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Nustatyta, kad pareiškėjos I. M. prašomas panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. gegužės 10 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio 12 d. įskaitytinai (2017 m. birželio 10 d. buvo nedarbo diena). Pareiškėja apeliacinį skundą teismui pirmą kartą pateikė 2017 m. birželio 6 d., tačiau šis apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu, I. M. nepašalinus jo trūkumų. Antrąjį apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti jo padavimo terminą pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. mėnesiu praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.
Nustatyta, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėją I. M. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Andrejus Tiščenko, kuriam taip pat buvo išsiųstas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas. Taigi, pareiškėja savo teises galėjo ginti per atstovą. Pažymėtina, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Dėl objektyvių priežasčių negalėdama atlikti tam tikrų veiksmų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teismui, pareiškėja turėjo galimybę šių veiksmų atlikimą suderinti su atstovu. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad I. M. būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises: suderinusi veiksmus su įgaliotu atstovu, ieškojusi kito atstovo, šalinusi ar bandžiusi šalinti teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus ir pan., o naujas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2017 m. liepos 12 d. Nors pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji serga bronchine astma ir turi kitų sveikatos problemų, tačiau aplinkybės, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2017 m. birželio mėnesio pradžioje I. M. suintensyvėjo kojos skausmai, 2017 m. birželio 30 d. buvo išlikę juosmens, dešinės sėdmenų pusės skausmas, plintantis į dešinę šlaunį, nesudaro pagrindo išvadai, kad I. M. sveikatos sutrikimų pobūdis ir laipsnis galėjo jai apriboti galimybę per įgaliotą asmenį laiku kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu apeliaciniu skundu, siekiant apginti galbūt pažeistas teises, tam jai nebuvo būtina pačiai vykti į teismą ar pas atstovą, poziciją su atstovu buvo galima suderinti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, o dokumentus išsiųsti paštu, elektroniniu paštu ar pan. Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme nurodyta aplinkybė, kad ji 2016 m. vasario, rugpjūčio ir spalio mėnesiais vyko gydytis į Ukrainą, negali pateisinti termino apeliaciniam skundui, kuris turėjo būti pateiktas iki 2017 m. birželio 12 d., paduoti, praleidimo. Be to, I. M. pateiktų užsienio kalba surašytų dokumentų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, negali vertinti.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, I. M. privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėja praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, I. M. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jos apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti I. M..
Nutartis neskundžiama.