Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-193/2012

Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00094-2011-6

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d. subendrinta su 2011-03-08 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, nuosprendžiu priteista solidariai iš R. L. ir M. B. 400,00 Lt V. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas M. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. L. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. B. 2011 m. vasario 11 d. apie 14.50 val. išgertuvių, vykusių po tiltu A. B. gatvėje Utenos mieste, metu, veikdami kartu, R. L. sudavus nukentėjusiajam V. Š. vieną smūgį kumščiu į galvą, po to spyrus nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam du kartus į galvą, M. B. iš gulinčio ant žemės V. Š. kelnių kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais 360 litų, tuo nukentėjusiajam V. Š. dėl viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir 400 litų turtinę žalą.

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, jog ji per griežta, todėl prašo ją sušvelninti. Nurodo, kad žala nukentėjusiajam buvo atlyginta. Pažymi, kad yra labai jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą, ketina mokytis ir pradėti dirbti, teigia supratęs blogai padaręs, žada nebenusikalsti. Nurodo, jog neturi jokių nuobaudų. Teigia, kad jo tėvai yra gerai charakterizuojami ir prašo perduotų jį jų priežiūron.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas R. L. neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko apeliantui R. L. bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti ar mažinti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat teismas teisingai nustatė nuteistojo veiksmuose atsakomybę sunkinančią bei ją lengvinančią aplinkybes.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas. R. L. praeityje buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam neišnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. L. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. L. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjos įtakos nusikaltimo padarymui) bei ją lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), tinkamai įvertino R. L. asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. L. skirtina reali sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, R. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, taip pat galutinę subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Nuosprendžiu R. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme taikant nuteistajam palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo principą, BK 63 str. reikalavimai subendrinant bausmes nepažeisti. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – jis yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą, ketina mokytis ir pradėti dirbti, neturi jokių nuobaudų – apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl tais pačiais pagrindais švelninti bausmę nėra pagrindo. Apeliantas tvirtina, kad žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, tačiau tokie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.