- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- ATP-1079-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00763-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2015 m. birželio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Ž. už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido nelegaliai, neįsigaliojus darbo sutarčiai dirbti vairuotojo–ekspeditoriaus darbą E. K. 2015 m. kovo 15 d., t. y. viena diena anksčiau, nei sutarta darbo pradžia pagal darbo sutarties sąlygas, ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie draudimo pradžią nuo 2015 m. kovo 15 d. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 98 straipsnio 2 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu R. Ž. pripažino padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, taikęs LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų baudą. Teismas nurodė, kad nors R. Ž. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau tai vertinta tik kaip jo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti griežtos įstatymų numatytos atsakomybės. Nors jis neigė nelegalaus darbo faktą, bet tuo pačiu teisme paaiškino, kad E. K. pinigus už sekmadienį sumokėjo. Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad E. K. nelegalaus darbo trukmė siekė vos kelias valandas ir jokių neigiamų pasekmių niekam nesukėlė, už darbą E. K. buvo apmokėta teisingai. R. Ž. vadovauja įmonei, jo ankstesnėje veikloje jokių darbo pažeidimų nenustatyta, jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog proporcinga pažeidimui nuobauda šiuo atveju gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) R. Ž. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė teisės normas ir neteisingai aiškino įstatymus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas LR ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Byloje yra pateiktas 2015 m. kovo 13 d. pranešimas Sodrai apie darbuotojų, tarp jų ir E. K., įdarbinimą. Įmonėje buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir teismui buvo pateiktas įsakymas apie tokios apskaitos taikymą, taip pat įrodymai, kad E. K. dar 2015 m. kovo 13 d. buvo supažindintas su tokios apskaitos taikymu įmonėje. Todėl darbdavys galėjo visiškai teisėtai darbo sutartyje darbo pradžią nurodyti ir 2015 m. kovo 15 d., tačiau darbdavys buvo numatęs, kad realiai darbuotojas dirbti pradės tik 2015 m. kovo 16 d., todėl ir įrašė tą datą į darbo sutartį. Kartu tai įrodo, kad darbdavys nepažeidė LR DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Skunde taip pat nurodoma, kad darbuotojas pats pasirašė darbo sutartį, kurioje labai aiškiai buvo nurodyta darbo sutarties pradžia – 2015 m. kovo 16 d. Veiklos patvirtinimo priedas jokiu būdu nėra darbdavio leidimas dirbti darbuotojui ir jame nėra jokių nuorodų apie darbo laiko pradžią, jame nurodomas privalomas darbuotojo poilsio laikas ir šis priedas turi būti išduodamas prieš 9 valandas, prieš pradedant vairuoti naujame darbuotojo reise. Pats teismas konstatavo, kad liudytojas J. Ž., išdavęs veiklos patvirtinimo priedą, teisme nurodė, kad E. K., prieš pradėdamas dirbti, turi turėti darbo sutartį, jis turi turėti kortelę, kurioje žymimas visas darbo laikas, tachografą į mašiną turi įsidėti prieš 9 val., prieš pradėdamas dirbti, t. y. tokiu būdu E. K. galėjo pradėti dirbti tik praėjus 9 valandoms nuo veiklos reglamente nurodytos 2015 m. kovo 15 d., 17 valandos, t. y. 2015 m. kovo 16 d., 2 val., kaip ir buvo sulygta darbo sutartyje. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytoja D. Z., ką konstatavo ir teismas savo nutarime, kad E. K. galėjo išvykti tik atstovėjęs 9 valandas. Įmonėje buvo planuojama, kad E. K. išvyks 2015 m. kovo 16 d., apie 4 val. ryte, administracijai dar nepradėjus dirbti, jis jam pats prie kitų darbuotojų tai buvo nurodęs, todėl dokumentacija, kitos darbo priemonės, jam buvo paruoštos iš anksto. Pats E. K., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad neva apie darbo pradžią suprato iš darbdavio išrašyto lapo (veiklos reglamento patvirtinimo), o ne iš darbo sutarties, kurioje nurodyta darbo laiko pradžia. E. K. teisme nenurodė, kad pats darbdavys ar kokie nors darbdavio darbuotojai jam būtų nurodę išvažiuoti būtent 2015 m. kovo 15 d., todėl akivaizdu, kad darbdavys tikrai neleido darbuotojui pradėti dirbti 2015 m. kovo 15 d., o darbuotojas tiesiog neteisingai suprato darbo veiklos reglamento išdavimo prasmę ir visiškai savavališkai pradėjo dirbti darbo sutartyje nenumatytu laiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas prašo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. LR ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje R. Ž. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi leido vairuotojo–ekspeditoriaus darbą E. K. dirbti nelegaliai, t. y. viena diena anksčiau, nei sutarta darbo pradžia pagal darbo sutarties sąlygas, ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie draudimo pradžią nuo 2015 m. kovo 15 d.
Pažymėtina, kad LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde R. Ž. nurodo, kad darbuotojas E. K. neteisingai suprato darbo veiklos reglamento išdavimo prasmę ir visiškai savavališkai pradėjo dirbti darbo sutartyje nenumatytu laiku. Taip pat nurodo, kad darbuotojas pats pasirašė darbo sutartį, kurioje labai aiškiai buvo nurodyta darbo sutarties pradžia – 2015 m. kovo 16 d., o jis tikrai neleido darbuotojui pradėti dirbti 2015 m. kovo 15 d.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto išvada nesutinka ir sprendžia, kad R. Ž. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas pagrįstai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2015 m. kovo 15 d. su E. K. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau keliama versija, jog darbuotojas pradėjo dirbti savavališkai. Kaip matyti iš E. K. 2015 m. gegužės 12 d. rašytinio paaiškinimo (b. l. 4), jis nurodė, kad jam darbdavys liepė išvažiuoti 2015 m. kovo 15 d., sekmadienį, kad jis suspėtų Rygoje išsikrauti krovinį pirmadienį, kovo 16 d., todėl, nors jo darbo sutartis nebuvo įsigaliojusi, jis kovo 15 d. išvažiavo į reisą. Išraše iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (b. l. 5) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 14 d. E. K. sumokėjo priemoką už 2015 m. kovo 15 d. komandiruotę, o iš UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašo (b. l. 11) matyti, kad E. K. 2015 m. kovo 15 d. dirbo 4 valandas. Tai, kad E. K. 2015 m. kovo 15 d. faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2015 m. gegužės 14 d. įsakymas dėl tarnybinės komandiruotės į užsienį (b. l. 38), kuriuo nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) siuntė vairuotoją E. K. į tarnybinę komandiruotę į Estiją 2015 m. kovo 15 d., jam už tai buvo mokamas atlyginimas ir dienpinigiai (b. l. 11, 39). E. K. rašte Alytaus rajono apylinkės teismui (b. l. 46) dar kartą patvirtino, kad jis 2015 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. Ž. paliepimu išvyko į reisą Lietuva–Latvija–Estija neįsigaliojus darbo sutarčiai. Darbdavys jam nurodė išvykti į Latviją anksčiau, nes negalima vėluoti pristatyti krovinio ir jis buvo priverstas jo reikalavimu išvykti anksčiau, t. y. 2015 m. kovo 15 d. apie 22-23 val. jis jau buvo Rygoje. Tai, kad nurodymą į reisą važiuoti jis gavo iš darbdavio R. Ž., E. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 59, 60).
Aukštesniojo teismo nuomone, visi aptarti įrodymai paneigia apelianto iškeltą versiją, jog darbuotojas E. K. 2015 m. kovo 15 d. į reisą Lietuva–Latvija–Estija, neįsigaliojus darbo sutarčiai, išvyko savavališkai, be darbdavio žinios, kadangi byloje esančių įrodymų visiškai pakanka priešingai išvadai padaryti. UAB (duomenys neskelbtini), nors ir pavėluotai (2015 m. gegužės 14 d.), tačiau pripažino, jog E. K. 2015 m. kovo 15 d. vykdė darbines funkcijas, už tai sumokėjo jam atlyginimą ir dienpinigius, taigi tokiais veiksmais patvirtino, jog darbuotojas veikė teisėtai, priešingu atveju mokėti jam atlyginimą už savavališkai atliekamą darbą nebūtų jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. Ž. padarė LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido E. K. dirbti nelegaliai. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė atsižvelgęs į tai, kad E. K. nelegalaus darbo trukmė siekė vos kelias valandas ir jokių neigiamų pasekmių niekam nesukėlė, už darbą E. K. buvo apmokėta teisingai, R. Ž. vadovauja įmonei, jo ankstesnėje veikloje jokių darbo pažeidimų nenustatyta, jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, todėl pagrįstai taikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Esant šioms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, o R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.