Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovams A. B. ir R. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž., jo atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, išnagrinėjusi R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., būdamas darbdaviu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido nelegaliai - neįsigaliojus darbo sutarčiai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus darbą E. K. 2015-03-15, t. y. viena diena anksčiau nei sutarta darbo pradžia pagal darbo sutarties sąlygas ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie draudimo pradžią nuo 2015-03-15. Tuo R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su E. K. darbo sutartis buvo pasirašyta 2015-03-13, t. y. penktadienį, apie įdarbintą asmenį pranešta Sodrai nurodant jo darbo pradžią 2015-03-16, jam pravesti visi instruktažai, apie darbo pradžią E. K. informuotas tinkamai. Kadangi įmonėje taikoma suminė darbo apskaita, jam buvo išrašytas įsakymas išvykti į komandiruotę pirmadienį, t. y. 2015-03-16. Dėl jam visiškai nesuprantamų priežasčių. E. K. į komandiruotę Rygoje išvažiavo viena diena anksčiau. Jis šio fakto nežinojęs, todėl savo kaltės neįžvelgia. Spėja, kad vairuotojas nenorėjo anksti keltis, todėl išvažiavo sekmadienį. Kadangi padarė avariją, todėl pasinaudojo šiuo prasižengimu. Kadangi įmonėje taikoma suminė darbo apskaita, todėl nesvarbu, kurią dieną jis būtų važiavęs. E. K. automobilio rakteliai buvo perduoti penktadienį, nes jis norėjo susidėti savo daiktus, maistą, krovinys automobilyje buvo pakrautas iš anksčiau. Iš Rygos vairuotojas turėjo važiuoti į Taliną ir ten būti antradienį. Į Rygą sunkvežimis važiuoja 4,5 val. , todėl patarė E. K., kad nėra reikalo sekmadienį važiuoti. Yra tokia tvarka, kad ateidamas vairuotojas dirbti, turi atsinešti duomenis, tai yra jei dirba skaitmenine kortele, tai sena darbovietė turi išrašyti pažymą, o jei seno modelio mašina, tai turi atsinešti tachografo duomenis, kad įrodytų, jog jis nevairavo atitinkamą kiekį valandų. Į Rygą K. galėjo išvykti 3-4 val. ryte, todėl rakteliai buvo perduoti penktadienį. Komandiruotės įsakymą parašė pirmadienį kovo 16 d., bet nežino, ar vairuotojas su įsakymu supažindintas. Vairuotojui E. K. sumokėjo darbo užmokestį už darbą 2015-03-15, nes kaip vėliau paaiškėjo, jis tą dieną faktiškai jau dirbo. Pirmoji darbo diena laikyta sekmadienis, nes jis grįžęs iš reiso pateikė tokius duomenis. K. sumokėjo darbo užmokestį už sekmadienį, taip pat sumokėjo mokesčius Sodrai. Taikėsi prie fakto, galėjo skirti K. nuobaudą, bet nenorėjo konfliktuoti, kadangi E. K. žmona dirba VDI, skundėsi, kad reikia šeimą išlaikyti, todėl pro pirštus pažiūrėjo į faktą, kad vairuotojas pradėjo dirbti diena anksčiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius A. B. paaiškino, kad 2015-05-13 į darbo inspekciją kreipėsi E. K., pranešdamas apie tai, kad jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, ir vieną dieną, t. y. neįsigaliojus darbo sutarčiai – 2015-03-15 dirbo nelegaliai, t. y. vairavo įmonei priklausantį automobilį Volvo ir darbdavio nurodymu vykdė darbines funkcijas – vyko su kroviniu į Rygą. E. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė įsidarbinimo aplinkybes, taip pat pateikė veiklos patvirtinimo priedą, iš kurio matyti, kad E. K. pradėjo dirbti anksčiau, t. y. nuo 2015-03-15 17 val., o ne nuo kovo 16 d. kaip yra nurodyta darbo sutartyje. Patikrinimo metu pagal vairuotojo skaitmeninės kortelės duomenis nustatyta, kad E. K. darbą pradėjo 2015-03-15. Pagal gautą informaciją iš Sodros Alytaus skyriaus nustatyta, kad darbuotojo E. K. darbo pradžia yra 2015-03-16. Darbdavys pateikė ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį už kovo mėnesį, kuriame pažymėta, kad darbuotojas pradeda dirbti kovo 15 d. Žiniaraštyje yra pažymėtos 4 valandos darbo. Po to, kai darbdaviui buvo pateiktas reikalavimas pateikti patikrinimui reikalingus dokumentus, 2015-05-14 darbdavys pervedė į asmeninę sąskaitą E. K. 22 eurus priemoką už darbą 2015-03-15. E. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2015-04-17 savo noru.

Liudytojas J. Ž., paaiškino, kad yra R. Ž. sūnus ir UAB (duomenys neskelbtini) dirba transporto vadybininku. Jam neįeina į pareigas išrašyti dokumentus, susijusius su darbuotojų darbo laiku, atostogomis, darbo pradžia, jis už tai neatsakingas. Vairuotojas prašė išduoti dokumentus. Kiekvienas darbuotas prieš išvykdamas į darbą, privalo išsirašyti tam tikrus dokumentus, už kuriuos atsakinga D. Z.. Tuo metu direktorius R. Ž. ir D. Z. buvo išvykę. Buvo penktadienis, apie 16 val. Darbuotojas E. K. jo paprašė, kad išrašytų atostoginį, teigdamas, kad nori įsidėti kortelę ir išvažiuoti pirmadienį. E. K. darbinosi penktadienį, kovo 13 d. Prieš pradėdamas dirbti turi turėti darbo sutartį, jis turi turėti kortelę, kurioje žymimas visa darbo laikas, tochografą į mašiną turi įsidėti prieš 9 val., prieš pradėdamas dirbti, kortelėje žymimas visas vairuotojo darbas, kada važiuoja, kada ilsisi. Vairuotojas jo prašė išrašyti kelionei dokumentą kovo 15 d. data, o išdavė penktadienį, t. y. kovo 13 d. Kai išdavė dokumentą, tai direktoriaus ir Z. nebuvo, apie dokumento išrašymą direktoriaus ir Z. neinformavo. Priedą išduoti prašė K., už tame priede esančius duomenis atsakingas vairuotojas, ką vairuotojas priede parašo, už tai ir atsako. Antspaudus gali paimti tik direktorius, tačiau šiuo atveju jis sudėjo antspaudus, nes antspaudus deda ant užsakymų patvirtinimų, todėl priėjimą prie jų turi. Daugiau priedų nesa išrašęs ir išdavęs.

Liudytoja D. Z., paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) personalo ir logistikos specialiste. Apie E. K. įdarbinimą Sodrai duomenys buvo perduoti 2015-03-13 apie pietus. K. turėjo išvykti į komandiruotę pirmadienį 2015-03-16, jam turėjo būti išduotas kelionės lapas, ataskaitos lapas ir jei gauna pinigus, tai kvitas. Jei darbuotojas ilsisi ir pas juos dirba ne pirmą dieną, turi būti išduodamas veiklos patvirtinimo priedas. Galima išrašyti priedą nuo įdarbinimo iki išvykimo. Priedas išrašomas, kad patvirtintų poilsį, kad vairuotojas ilsisi. Šiuos duomenis turi pateikti vairuotojas, nes jis geriausiai žino, kada baigia darbą ir kada pradės darbą. Veiklos priedas išrašomas ne iš anksto, todėl jis parašytas 2015-03-15, kada vairuotojas planavo išvykti, taip turėtų būti teoriškai, o kaip įvyko, turėtų pats K. pasakyti. Kiek žino, K. 17 val. turėjo įsidėti kortelę, kad 9 val. buvo poilsyje, tai yra ES reglamentas, jis daugiau taikomas E. K. galėjo išvykti tik atstovėjęs 9 valandas. J. Ž. su ja nesikonsultavo dėl priedo išrašymo, jis pagal pareigybę neturi teisės rašyti šio priedo.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad santykiai su R. Ž. darbiniai. Į darbo inspekciją kreipėsi dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo ir atlikus patikrinimą buvo nustatytas darbo pradžios pažeidimas. Jis darbinosi 2015-03-13 penktadienį, skambino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, nes buvo paskelbta, kad yra laisva darbo vieta UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Kalbėjo su direktoriumi Ž., buvo pakviestas pokalbiui į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini). Atvyko trečiadienį, pakalbėjo apie darbo užmokestį, sąlygas, pageidavimus, jie susitarė, kad ateis penktadienį dirbti. Penktadienį, t. y. 2015-03-13 gavo raktelius nuo sunkvežimio. Automobilis jau buvo pakrautas. Krovinį turėjo vežti į Rygą ir Taliną. Penktadienį pasirašė pareigybinę instrukciją ir darbo sutartį, o ant jos buvo 2015-03-16 data. Kadangi turi 4 m. viruotojo patirtį ir žinojo, kad jeigu ne vienas iškrovimas, tai užtrunka, todėl turėjo susiruošti savo daiktus. Atostoginį lapą atspausdino Ž. sūnus, jame yra įrašyta, kada pradedamas darbas. Negalvojo, kad kažkas blogai, nes gavo raktelius, lapą, automobilį, todėl ir važiavo. Pats kortelės, kurią reikia įsidėti į automobilį ir atostoginio lapo išsirašyti negali, nes turi būti darbdavio parašas. Į reisą važiuoti nurodymą gavo iš darbdavio, be lapo ir kortelės negali pradėti dirbti. Kad ne ta data nurodyta sutartyje, pamatė vėliau, ne tada, kada pradėjo dirbti.

Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d. ir 3 d.).

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar darbdavys nurodė vairuotojui E. K. pradėti darbą ir išvykti į komandiruotę Rygoje 2015-03-15, ar vairuotojas savo nuožiūra, esant darbo sutartyje nurodytai darbo pradžiai 2015-03-16, į komandiruotę išvyko viena diena anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str.1 d. surašytas pagrįstai ir jo kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais: pranešimu dėl nelegalaus darbo, 2015-05-13 gautu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b. l. 3); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymą (b. l. 5), darbo sutartimi (b. l. 9), UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašu (b. l. 11) ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Aptarti įrodymai patvirtina, kad R. Ž. pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti E. K. viena diena anksčiau, negu sutarta darbo pradžia, neįsigaliojus darbo sutarčiai, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Byloje nekilo ginčo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu - 2015-03-15, E. K. dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus darbą. Šis darbas buvo dirbamas esant abipusiam sutarimui su darbdaviu R. Ž., ką patvirtina veiklos patvirtinimo priedas, iš kurio matyti, kad E. K. pradėjo dirbti nuo 2015-03-15 17 valandos (b. l. 7). Darbuotojas pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, gavo darbui reikalingas priemones (automobilį, raktelius), o už atliktą darbą gavo sutartą atlyginimą. Tarpusavio santykiai turėjo pastovų ir ilgalaikį pobūdį.

Darbdavys R. Ž. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, bet tai vertintina tik jo gynybine pozicija ir siekimu išvengti griežtos įstatymų numatytos atsakomybės. Nors jis neigė nelegalaus darbo faktą, bet tuo pačiu teisme paaiškino, kad K. sumokėjo pinigus už sekmadienį. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. Ž. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 41³ str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau nežiūrint paminėtų aplinkybių svarbu paminėti ir tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos turi būti teisinga pusiausvyra.

Šios administracinės bylos kontekste svarbu tai, kad E. K. nelegalaus darbo trukmė siekė vos kelias valandas ir jokių neigiamų pasekmių niekam nesukėlė, už darbą E. K. buvo teisingai apmokėta. R. Ž. vadovauja įmonei, jo ankstesnėje veikloje jokie darbo pažeidimai nenustatyti, jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog proporcinga pažeidimui nuobauda šiuo atveju gali būti mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir tai atitiks proporcingumo principą. Proporcingumo principo įgyvendinimas administracinių teisės pažeidimų bylose pasiekiamas per ATPK 30¹str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹ str., 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymą skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.