Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojus iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo paskirtos neatliktos bausmės atleistas;

2) Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

5) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi Vokietijos federacinės Respublikos Vupertalio žemės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu už Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalies 1B punktą, 25 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Šią bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 1 dalimi – palikta šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas pagal Vokietijos federacinės Respublikos Vupertalio žemės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas. 2021 m. birželio 10 d. bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. vasario 2 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, elgdamasis įžūliai, dešinėje rankoje laikydamas peilį, ėjo link S. P. grasindamas jam bei sakydamas „duok rūkyt, asile tu“, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad šiuo metu oficialiai niekur nedirba, anksčiau dirbo valymo įmonėje, tačiau išėjo iš darbo, nes nesutarė su vadybininku ir atsisakė su juo dirbti, tačiau nuo 2022 m. vasario 4 d. vėl turėjo būti įdarbintas toje pačioje įmonėje. 2021 m. birželio 10 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos, stengėsi gyventi pavyzdingai. 2022 m. vasario 2 d., apie 21.30 val., namuose telefonu kalbėjosi su dukros A. L. motina B. G., kuri paaiškino, kad neleis jam su dukra eiti į koncertą. Sulaukęs tokios žinios susinervavo, išėjo į lauką pasivaikščioti. Eidamas iš namų savigynai pasiėmė virtuvinį peilį, nes buvo tamsus metas. Išėjęs iš namų, ėjo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Ėjo neturėdamas jokio tikslo. Tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali, tačiau galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytos įvykio aplinkybės. Pamena, kad buvo pametęs telefoną, nepamena kaip pametė telefoną, galėjo jį pamesti bėgdamas, nes galėjo bėgti paskui žmogų. Visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, kadangi buvo neblaivus, išgėręs ne mažiau 12 butelių alaus. Žino, kad jam reikia gydytis nuo alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nori kad jam būtų skirta baudos bausmė (b. l. 69–73).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklausto nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis S. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 21.30 val., ėjo (duomenys neskelbtini) link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Einant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, prasilenkė su vyru, kuris jam pasakė „Demone duok cigaretę“. Jis šiam vyrui atsakė, kad cigaretės neturi, tačiau jei turėtų, tuomet butų davęs. Negavęs cigaretės vyras ant jo supyko ir iš vidinės striukės kišenės išsitraukė peilį, panašų į virtuvinį peilį. Pamatęs peilį, jis nieko nelaukęs pradėjo bėgti link namų. Vyras dar kelis metrus bandė bėgti paskui jį, tačiau toliau nebėgo, mano, kad įvertino savo pajėgumą. Pamatęs, kad vyras jo nebesiveja, paskambino policijai norėdamas pranešti, kad nenukentėtų kiti asmenys. Pareigūnų jis laukė prie (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams, vyrą jau buvo sulaikę, jis pamatęs vyrą pareigūnams pasakė, kad tai tas pats asmuo, kuris prašė jo cigarečių ir išsitraukė peilį. Policijos pareigūnai jam parodė peilį, kurį rado pas vyrą, ir jis patvirtino, kad tai tas pats peilis. Vyras išsitraukęs peilį jam negrasino, gal dėl to, kad jis spėjo pabėgti. Dėl šio įvykio jis asmeniškai nenukentėjo, tačiau įvykio metu išsigando. Įvykio metu patyrė moralinę žalą. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 50–53, 56–58).

Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 21.30 val., aplink namus vedžiojo šunį. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos prieigose pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusėje stovėjo tamsiai apsirengęs su kepure vyriškis. Link šio vyriškio ėjo kitas vyriškis, vilkintis tamsia striuke ir baltomis kelnėms bei dešinėje rankoje laikydamas peilį. Jis buvo kitoje kelio pusėje, apibūdinti laikomo peilio negali, tačiau girdėjo, kad vyriškis baltomis kelnėmis rėkė ant vyriškio su kepure, rėkė vartodamas necenzūrinius žodžius, taip pat rėkė „ateik čia“, pradėjo vytis vyriškį su kepure. Užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, vyriškis su kepure pradėjo bėgti per perėją link (duomenys neskelbtini), o vyriškis su baltomis kelnėmis pradėjo vytis vyriškį su kepure, tačiau sustojo. Jam priėjus prie vyriškio baltomis kelnėmis, pasiteiravo kas tiksliai įvyko, o vyriškis atsakė, kad „paprastai ėjo, jį užkabino pečiu, jis nebūtų jis, jei neitų į muštynes“, taip pat paminėjo, kad vėl išsitraukė peilį ir būtų pagavęs juodai apsirengusį vyriškį, jei jam nebūtų iškritęs telefonas ant žemės. Vyriškis atsisveikino su juo, pasakė kad „einu pas uošvienę“ bei nuėjo link (duomenys neskelbtini) šaligatviu, (duomenys neskelbtini) pusėje. Vyriškis jo atžvilgiu nebuvo piktai nusiteikęs, kad vyriškis dar kažkam būtų grasinęs nematė (b. l. 44–47).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža. Daiktų ar objektų turinčių reikšmės įvykio aplinkybėms nustatyti, nerasta (b. l. 14–24).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą prie jų priėjo D. V., kuris nurodė, jog asmuo su peiliu grasinęs kitam asmeniui pasišalino link (duomenys neskelbtini). Apie tai pranešus radijo ryšiu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-osios kuopos ekipažas „1903“ asmenį, atitinkantį pranešime nurodyto asmens požymius, sulaikė ties pastatu, adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog tai A. K., kuris nurodė, jog su savimi turi peilį. Dalinės apžiūros metu iš A. K. nugarinės dalies, už asmens dėvimų kelnių išėmė virtuvinį peilį. Asmuo sulaikytas (b. l. 26–27).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 21.40 val., patruliuojant nustatytame maršrute buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo, turintis peilį. Užpuolė, nes prašė rūkyti, o pranešėjas neturėjo, nurodė, kad užpuolikas gali vytis jį. Atvykus į įvykio vietą, nerado pranešėjo, susisiekus su pranešėju jis nurodė, kad šiuo metu bėga nuo jį peiliu puolusio asmens, bėga kiemais. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kad minėtas vyriškis su peiliu užsipuolė kitą žmogų, dėl ko jam pavyko pabėgti, užpuolikas dėvi šviesius džinsus, juodą striukę, su kapišonu, itin agresyvus, po užpuolimo pasišalino (duomenys neskelbtini) kryptimi. Vykdant nurodyto asmens paiešką, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo požymius atitinkantį asmenį. Asmuo intensyviai kvėpavo, lyg ką tik būtų bėgęs, dairėsi aplink, atliekant dalinę asmens apžiūrą, pareikalavus rankas iškelti į šalis, su tikslu apžiūrėti asmenį, asmuo nurodė, kad su savimi turi peilį, pas asmenį atlikus dalinę asmens apžiūrą rastas virtuvinio tipo peilis, kuris buvo užkištas asmens nugarinėje dalyje, už asmens dėvimų kelnių. Nustatyta asmens tapatybė – A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad gatvėje užpuolė žmogų, nes pagalvojo, kad tas asmuo nori užpulti jį, vėliau užpuolė kitą asmenį, galvodamas, kad visi jį puola. Susisiekus su pranešėju informavo, kad užpuolikas sulaikytas. Pranešėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) parke, privažiavus prie pranešėjo tarnybiniu automobiliu, nustatyta, kad pranešėjas S. P. Jis nurodė, kad ėjo gatve ir pamatė prie jo agresyviai ateinantį minėtą vyriškį, kuris pasakė „Duok rūkyt asile“, o jam atsakius, kad nerūko, užpuolikas sušuko „Ką nerūkai demonas tu“ ir iš kelnių nugarinės dalies išsitraukė peilį, kuriuo pradėjo mosuoti, grasindamas sužaloti S. P., jis išsigando, kad bus sužalotas ir leidosi bėgti nuo užpuoliko. Bėgdamas atsisuko, pamatė, kad užpuolikas puola jau kitą asmenį. Parodžius S. P. pas A. K. rastą peilį, nurodė, kad tai tas pats peilis, kuriuo jam buvo grasinama viešoje vietoje (b. l. 28–29).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patrulis R. Š. pateikė A. K. dalinės apžiūros metu rastą virtuvinį peilį (b. l. 30–31).???

Apžiūros protokolu apžiūrėtas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas virtuvinis peilis 24,5 cm ilgio, peilio geležtė yra 12,5 cm ilgio, peilis su juodos spalvos plastiko rankena, rankenos ilgis 12 cm, ant geležtės užrašas „Sabatier“ (b. l. 32–36).

2022 m. vasario 2 d., 23.05 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0017, A. K. nustatytas 2,04 promilių girtumas (b. l. 107–108).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes.

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį, ėjo link nukentėjusiojo S. P. grasindamas jam bei vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė jam duoti cigarečių, o šiam atsisakius tai padaryti, kaltinamasis rankoje laikydamas minėtą peilį, puolė nukentėjusįjį, taip sukeldamas nukentėjusiojo išgąstį, įvykį mačiusių asmenų pasipiktinimą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atlikti gatvėje, kas laikytina vieša vieta, moralės požiūriu nėra priimti, tokiais veiksmais yra šokiruojami aplinkiniai, todėl laikytini įžūliais. Kaltinamojo kaltę patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojo nuoseklūs ir išsamūs parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys. Teismo vertinimu, šių įrodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nors kaltinamasis, kuris savo kaltę pripažįsta visiškai, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, jog prisimena ne visas veikos padarymo aplinkybes, kadangi tuo metu buvo neblaivus, tačiau jo kaltę, kaip minėta patvirtina nukentėjusiojo S. P. bei liudytojo D. V. parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, be to, šių asmenų parodymai sutampa ir su pareigūno R. Š. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Tokiu būdu byloje neabejotinai įrodyta, jog pirmiau paminėtais veiksmais A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kaltinamojo veiksmų pobūdis (dėl mažareikšmės priežasties vartojo necenzūrinius žodžius ir rankoje laikydamas peilį puolė nukentėjusįjį) patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl A. K. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (b. l. 141–144).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, daugiausia dėl turtinio pobūdžio nusikaltimų, už paskutinę nusikalstamą veiką teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas (b. l. 96–105), baustas administracine tvarka vieną kartą dėl viešosios rimties trikdymo, tačiau paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 106). Bylos duomenimis, asmuo anksčiau negydytas dėl psichikos ar priklausomybės ligų (b. l. 116–118), šiuo metu nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. K. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 2 d., 22.10 val. iki 2022 m. vasario 4 d., 09.57 val. (2 paras). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas virtuvinis peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 2 d., 22.10 val. iki 2022 m. vasario 4 d., 09.57 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą virtuvinį peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.