Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. G. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis buvo priimtas ir H. P. bei M. R., tačiau šie asmenys patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. G. nuteistas už tai, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, dalį jų laikė ir gabeno su savimi vairuojamame automobilyje BMW 525 XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gruodžio 14 d. apie 18.00 val., kuomet automobilių plovykloje „Švaros broliai“, esančioje Justiniškių g. 145, Vilniuje, į minėtą automobilį įlipus H. P., o M. R. stovint prie automobilio, už 750 Eur jiems pardavė 4 užspaudžiamus polietileninius maišelius su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendroji masė yra 97,55 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,8 %), kitą dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžemių dalių) su dideliu kiekiu psichotropinėsm medžiagos – amfetaminu laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gruodžio 16 d. 04.20 val., kuomet atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė medinę dėžutę su: 6 bespalviais plastikiniais užspaudžiamais maišeliais su juose buvusia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 11,627 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,9 %.; 4 bespalvėmis plastikinėmis dėžutėmis su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 169,780 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,0 %; bespalviu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 9,426 g; 3 bespalviais plastikiniais užrištais maišeliais su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 24,550 g; bespalviu plastikiniu užspaudžiamu maišeliu su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 5,190 g, viso kratos metu rasta ir paimta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 181,407 g, ir kokaino, kurio masė 9,426 g, bei didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 29,740 g, tokiu būdu neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų arba skirti laisvės apribojimą dvejiems metams su draudimais ir įpareigojimais.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl paskirtoji bausmė yra vertintina kaip per griežta.

4. V. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs tai, kad nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių, jo šeimines aplinkybes, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą yra taikytina tik laisvės atėmimo bausmė.

5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia asmeniui skirti ne tik mažesnio dydžio bausmę, nei numatyta atitinkamos normos sankcijoje, bet ir skirti švelnesnės bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje. Šiuo atveju labai svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybę. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmes yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybių, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai vertino visas bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, tačiau nepagrįstai sprendė, kad tik laisvės atėmimas ketveriems metams užtikrins baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą.

6. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis išplatino tik kanapes (antžemines dalis), o likusį kiekį kanapių ir psichotropinės medžiagos – amfetamino laikė namuose ir tokiu būdu nesukėlė kitiems asmenims pavojingų pasekmių. Taip pat nebuvo įvertinta, kad nuteistasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio sunkų nusikaltimą.

7. V. G. įsitikinimu, griežta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju neatitiks nei bausmės tikslų, nei visuomenės intereso. Dėl jam paskirtos bausmės jis negalės padėti šeimai, vaikams. Be to, ilgalaikis laisvės atėmimas apsunkins galimybę grįžti bei integruotis į normalų gyvenimą. Bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba kitą bausmės rūšį – maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę.

8. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

9. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. Taip pat prokuroras pažymi, kad nuteistojo atsakomybę iš tikrųjų sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė.

10. Atsiliepime pabrėžiama, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė yra mažesnė, nei minimali šios bausmės riba, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi pirmosios instancijos teismas ženkliai palengvino V. G. teisinę padėtį, kurios dar labiau lengvinti, švelninant jam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

11. Prokuroras aiškina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų ir gali daryti bei daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas už veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, padarymą numatė ir griežtas bausmes. Vien narkotinių medžiagų buvimas apyvartoje sudaro didelės žalos visuomenei, žmogaus sveikatai kilimo galimybę ir yra griežtai baudžiamas. Švelnesnės bausmės paskyrimas V. G., nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, prieštarautų teisingumo principui. Paskirtoji bausmė nėra vertintina kaip per griežta ir neproporcinga.

12. Prokuroro įsitikinimu, vien tai, kad V. G. dirba, turi vaikų, nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad V. G. nėra linkęs pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų, daro vis pavojingesnes nusikalstamas veikas. Sulaikyti V. G. nuo nusikalstamų veikų darymo galima tik paskyrus jam griežtą bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad V. G., įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y., ar nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu V. G. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

15. Skiriant V. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs šią veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Čia būtina pažymėti, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje be jokių alternatyvų yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų.

17. Šiuo atveju nusikalstami nuteistojo veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių, tačiau jie potencialiai sudarė prielaidas tokiems padariniams kilti. Kita vertus, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra nurodę, jog anksčiau yra buvę turėtų medžiagų pardavimo atvejų. Aplinkybės, kad teisėsaugos institucijų atstovų veiksmai nulėmė tai, jog V. G. neįgyvendino savo nusikalstamo sumanymo visa planuota apimtimi, dėl teisėsaugos institucijų atstovų savalaikių veiksmų buvo užkirstas kelias neigiamiems padariniams kilti, iš esmės nelengvina jo teisinės padėties, nes šios aplinkybės niekaip teigiamai neapibūdina paties nuteistojo. Nuteistasis niekaip nėra susijęs su tuo, kad didžioji dalis medžiagų, kuriomis jis disponavo, nepasiekė galutinio vartotojo ar vartotojų, o narkotinė medžiaga, kurią jis išplatino, buvo paimta iš ją įsigijusių asmenų.

18. V. G. sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Padaryta nusikalstama veika nevertintina kaip atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo nusikalstamą elgesį nulėmė savanaudiškos paskatos, t. y. jis veikė nusikalstamai, nes norėjo gauti pajamų. Pastebėtina, kad tvirtinti, jog nuteistojo turtinė padėtis nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo itin sunki, nėra pagrindo, tuo labiau, kad jis pats pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad iš darbinės veiklos gaunamų piniginių lėšų pragyvenimui užtenka.

19. V. G. yra baustas administracine tvarka, taip pat jis yra ne kartą teistas. Nusikaltimai, už kuriuos jis anksčiau buvo teistas, nėra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vis tik anksčiau nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su siekiu gauti pajamų, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymą taip pat lėmė savanaudiškos paskatos, siekis gauti pajamų. Aptartos aplinkybės rodo akivaizdžiai netinkamą nuteistojo požiūrį į visiems privalomas visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Taip pat šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, siekdamas savo interesų tenkinimo, asmeninės naudos, gali imtis ir imasi neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų, jis iš savo nusikalstamo elgesio išvadų nedaro, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė.

20. Skiriant V. G. bausmę, buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigimai, jis yra vedęs, šeimoje auga vienas vaikas, nuteistojo sutuoktinė laukiasi, taip pat V. G. turi dar penkis vaikus, kurie gyvena su savo motinomis, vienas iš nuteistojo vaikų yra neįgalus. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis rūpinasi dalimi savo vaikų (šį faktą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti nuteistojo sutuoktinės bei dviejų nuteistojo vaikų motinos prašymai skirti jam švelnesnę bausmę). Tuo pačiu pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. G. bent jau prie dalies savo vaikų išlaikymo iki to, kai šių vaikų motinos kreipėsi į teismus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, prisidėdavo minimaliai ar išlaikymo iš esmės neteikė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pakankamai pagrįstai taikyti V. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta šios bausmės minimali riba. Pastebėtina, kad paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

22. Teigtina, kad net ir įvertinus teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad galutinė paskirta bausmė nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti švelnesne bausme, aptariamos bausmės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam, nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie dar mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ir leistų nuteistajam dar labiau švelninti paskirtąją bausmę.

23. Esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.