- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- eI3-1734-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05369-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB "Auksinis buldogas"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, perėjusi į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis buldogas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Auksinis buldogas“ skundu prašo panaikinti 2022 m. spalio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-205416 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-0002-22, kuris buvo pradėtas dėl Jurbarko kredito unijos vykdytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, kurių metu buvo sulaikytas K. A. B., atlikęs 223 000 Eur bankinį pavedimą į UAB „Auksinis buldogas“ banko sąskaitą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir areštuotos pareiškėjo 223 000 Eur dydžio piniginės lėšos sąskaitoje, esančioje Jurbarko kredito unijoje.
Nurodo, jog, siekdamas sumokėti deklaruotus mokesčius, tačiau negalėdamas disponuoti minėtomis sąskaitos lėšomis, pareiškėjas pateikė prašymus VMI išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (2022 m. rugpjūčio 5 d. VMI sprendimu netenkinus minėto prašymo, pareiškėja apskundė sprendimą teismui) taip pat prašymą ikiteisminį tyrimą organizuojančiai prokurorei leisti iš laikinu nuosavybės teisių apribojimu apriboto turto sumokėti valstybės biudžetui privalomus mokėti mokesčius (netenkinus prašymo, pareiškėja apskundė šį sprendimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau skundas netenkintas). Teigia, jog VMI 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai įteikė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, o 2022 m. rugsėjo 21 d. surašė Turto arešto aktą Nr. (23.31-08) 492-1325, kuriuo areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, galiausiai 2022 m. spalio 12 p. VMI priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymi, jog deda maksimalias pastangas, kad galėtų sumokėti mokesčius, tačiau VMI, nepaisydama šių pastangų ir sąžiningumo, ignoruodama teisme vykstantį ginčą dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. VMI sprendimo, tęsia priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, kuris nukreiptas į kitą pareiškėjo turtą - transporto priemones.
Mano, jog priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas, kai pareiškėja mokestinės nepriemokos negali sumokėti ne dėl savo kaltės, o dėl ikiteisminį tyrimą organizuojančios prokurorės sprendimo, yra neteisėtas, pažeidžiantis gero administravimo, teisinės valstybės principus. Teigia, jog pareiškėjai kils tiesioginė žala varžytynėse pardavus pareiškėjos veiklai reikalingas transporto priemones bei kasdien skaičiuojant delspinigius. Teigia, jog sprendimas priimtas formaliai vykdant viešojo administravimo funkcijas, nebedradarbiaujant su ikiteisminį tyrimą organizuojančiu prokuroru. Tvirtina, jog VMI formaliai vertino Pareiškėjo finansinę būklę ir visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, jog pareiškėjos sąskaitoms prokurorės nutarimu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, dėl ko pareiškėja neturi objektyvios galimybės sumokėti mokestinės nepriemokos. Nurodo, jog atsakovė nepaisė aplinkybės, kad pareiškėja negali disponuoti laikinu nuosavybės teisės apribojimu apribotoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, o kitų einamųjų lėšų neturi.
Teigia, jog atsakovė turėjo galimybę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, remiantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais. Pabrėžia, jog maksimaliai bendradarbiauja su VMI, jau padengė dalį nesumokėtų mokesčių (30 876,38 Eur) ir delspinigių (218,59 Eur).
Mano, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas, atsakovė netyrė reikšmingų aplinkybių (ignoravo faktą, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės, jog mokestinės nepriemokos Pareiškėjas negali sumokėti dėl jo atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo). Teigia, jog Sprendimas prieštarauja bendriesiems teisės principams (sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių), taip pat VAĮ įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Teigia, jog Sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą proporcingumo principą, nes Sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Paaiškina, jog pareiškėjai dėl mokestinės nepriemokos nesumokėjimo kartu yra skaičiuojami delspinigiai, kurių už visą mokestinės nepriemokos vėlavimo laikotarpį yra priskaičiuota apie 6 000 Eur, pareiškėja ne tik valstybės biudžetui turės papildomai sumokėti itin didelę delspinigių sumą (nors, jei prokurorė būtų leidusi sumokėti mokestinę nepriemoką, delspinigiai būtų nebeskaičiuojami), bet ir bus varžytynėse už mažą kainą parduodamos pareiškėjo ūkinei veiklai būtinos transporto priemonės, pareiškėjai patiriant nuostolį.
Atsiliepimas
Pareiškėja, supažindinta su atsakovo atsiliepimu, 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškimu nurodė, kad tebepalaiko skundą.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VMI 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-219735 skundžiamas Sprendimas panaikintas, atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui naują prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nurodo, jog, pripažinus netekusiu galios ginčijamą Sprendimą, nebeliko ginčo dalyko, ginčijamas Sprendimas nebesukuria jokių teisinių pasekmių, skundo išnagrinėjimas negali apginti pareiškėjos pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-205416, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė pelno mokesčio už 2021 ir 2022 metus deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2022 m. birželio ir rugpjūčio mėnesius, kuriose deklaravo mokėtinas pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumas. Bendrovė deklaruotų mokesčių sumų nesumokėjo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies 12 punktu, VMI prie FM įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.
Atsakovė su atsiliepimu teismui pateikė VMI 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-219735, kuriuo, vadovaudamasi MAĮ 112 ir 106 straipsniais, VMI nusprendė pripažinti netekusiu galios skundžiamą Sprendimą. Iš atsakovės pateiktų Mano VMI duomenų matyti, jog VMI 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas pareiškėjai įteiktas 2022 m. lapkričio 16 d. Sprendimas panaikintas, nes Bendrovė 2022 m. lapkričio 8 d. mokesčių administratoriui pateikė naują prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Teismas pažymi, jog teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 121/2004; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).
VAĮ reglamentuoja administracinių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą (16 str.). Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. VAĮ 16 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio).
Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).
Nors pareiškėja skundo reikalavimų neatsisakė, tačiau rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas po skundo padavimo teismui iš esmės buvo įvykdytas VMI 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-219735, kuriuo VMI pripažino netekusiu galios skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjai apie tai yra žinoma. Argumentų teismui, kodėl turėtų būti teismine tvarka vertinamas pripažintas negaliojančiu skundžiamas sprendimas ir kokias pareiškėjos teises ar pareigas tai paveiktų, nepateikta. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo ir administracinių teismų praktikos kontekste ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas bylos dalyku.
Konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra įvykdytas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas vertinant pripažintą negaliojančiu administracinį aktą negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.
Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1855-331/2019, 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-405-502/2020 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus skundą, panaikintina teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymas (ABTĮ 70 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Auksinis buldogas“ skundą.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytą šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-205416 vykdymo stabdymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.