Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. I. V. Š. (V. Š.) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), servitutą – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, pažymėtą servitutų nustatymo plane indeksu S (604 m2) pagal matininko D. K. parengtą brėžinį arba sumažinti servituto plotį iki 3-3,5 m, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 485 Eur dydžio kompensaciją už servituto nustatymą jos Sklype ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi savo atskiro įvažiavimo ir ribojasi su kitais kaimyniniais sklypais. Buvusio privažiavimo per sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavus šį sklypą, nebeliko. Su sklypo savininku V. F. susitarti dėl kelio nepavyko, nes nustačius servitutą būtų likęs itin mažas sklypo plotas, kuriame minėtas asmuo nebūtų galėjęs atlikti jokių veiksmų. Teigė, kad vienintelis įmanomas būdas patekti į ieškovui priklausantį sklypą, yra nustatyti kelio servitutą per Sklypą, kurio savininkė yra atsakovė J. S.. Pažymėjo, kad yra bitininkas, jo žemės sklype yra įregistruotas bitynas, kadangi žemės sklypas neturi privažiavimo, bitininkystės veikla tampa neįmanoma. Paaiškino, kad plane nurodytas servituto plotas sudaro 4 m, tačiau sutiktų su mažesniu nei 4 m plotu. Prašomas nustatyti servitutas yra Sklypo pakraštyje, kuriame nieko nėra, papildomai atsakovei nereiktų atlikti jokių veiksmų. Siūlomo kelio servituto plotis neįsiterpia į atsakovės Sklypą daugiau, nei pati atsakovė naudojasi šiuo pravažiavimu, todėl kelio servituto nustatymas minimaliai ribotų atsakovės nuosavybės teises. Kelio servituto nustatymas per (duomenys neskelbtini) būtų trumpiausias, patogiausias ir arčiausias, ten nėra jokios sodybos, o kelias eina Sklypo pakraščiu, kur ūkininkas nevažiuoja. Taip pat nurodė, kad įvertinus atsakovės nurodytus nuostolius, Sklypo vertę, sutiktų atsakovei sumokėti 485 Eur vienkartinę kompensaciją.

3. A. J. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, P. S., su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) teismo proceso metu pateikė teismui visus dokumentus, liudijančius, jog ieškovui atkurtas buvęs privažiavimas prie jo žemės sklypo. Ieškovas, teikdamas prašymą stabdyti bylą, žinojo, kad atkurtas kelias, bei tai, jog išnyko ieškinio pagrindas ir dalykas, tačiau nusprendė, kad klausimas nebuvo išspręstas ir kad šis variantas – privažiavimo prie žemės sklypo atkūrimas - jam netinkamas, nes (duomenys neskelbtini) kelias prastas, juo negali pravažiuoti gaisrinė ir greitoji pagalba į jo trijų bičių šeimų ūkį, todėl ieškovui tinkamas privažiavimas prie jo valdos tik per atsakovės Sklypą. Pažymėjo, kad iš matininko D. K. servituto nustatymo plano matyti, jog į ieškovo žemės sklypą galima patekti per šešių kaimynų sklypus. Tuo tarpu ,,vienintelis įmanomas būdas“, anot ieškovo, yra daugiu nei 4 kartus ilgesnis nei 1 ir 2 variante bei ženkliai ilgesnis nei 3, 4 ar 5 variante. Pabrėžė, kad prašomo servituto nustatymo vietoje niekada nebuvo ir nėra jokio įvažiavimo ar privažiavimo. Nei atsakovė, nei Sklypo nuomininkai šios vietos nenaudojo ir nenaudoja įvažiavimui ar privažiavimui.

4. Taip pat atsakovė nurodė, kad pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, tenka servituto prašančiam asmeniui – ieškovui. Ieškovas to neįrodė – teismui NŽT pateikė dokumentus, jog buvęs įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą atstatytas. Atsakovės nuomone, NŽT suformuotas įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą, kurios paskirtis – žemės ūkio, tinkamas naudoti pagal ieškovo žemės sklypo paskirtį. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas ribotų ne tik atsakovės nuosavybės teises, bet pažeistų ir ieškovės Sklypo nuomininko – ūkininko E. V., teisėtus interesus ir lūkesčius naudotis išsinuomotu Sklypu, gauti naudą iš jo eksploatavimo ir mokėti nuomos mokestį atsakovei. Atsakovės Sklypą nuomininkas naudoja pagal paskirtį - augina javus. Atsakovės Sklype, pietinėje jo dalyje, ties ieškovo planuojamu privažiavimo keliu yra buvusi sodybvietė, kurią atsakovė ketina atkurti. Servituto nustatymas šioje vietoje apsunkintų ar iš viso eliminuotų galimybę atkurti sodybą. Ieškovas žemės sklypu disponuoja nuo 2022 m. lapkričio 18 d. pagal dovanojimo sutartį. Dovanotojui šis sklypas priklausė nuo 2005 m. ir buvęs privažiavimas jam buvo tinkamas.