- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- 2YT-7904-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04746-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuoti asmenys R. J., antstolė Vida Daugirdienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų. Prašo panaikinti antstolės 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą „Dėl nustatytos turto vertės bei realizavimo varžytynėse“, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0004/08/00161. Pareiškėjo vertinimu, antstolė netinkamai nustatė pradinę buto pardavimo kainą, kuri yra akivaizdžiai per maža ir neatitinka realios rinkos vertės. Pareiškėjas teigė, kad varžytynėse parduodamas butas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, tuo tarpu skolininko įsiskolinimas išieškotojai yra 1255,39 Eur. Tai reiškia, kad skolos suma nesiekia įstatyme nustatytos ribos, kuriai esant būtų galima nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena.
Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S-18000642, jo netenkino. Pažymėjo, jog vykdymo metu buvo maksimaliai atsižvelgta į skolininko interesus turto vertei nustatyti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nesutinkant su antstolės nustatyta turto verte, jis turėjo galimybę pateikti antstolei prieštaravimus, tačiau skolininkas minėtų veiksmų neatliko, todėl antstolė tęsia priverstinius išieškojimo veiksmus. Antstolė taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 759 str. numatytą galimybę prie antstolės V. Daugirdienės vykdomo išieškojimo prisijungė kiti antstoliai ir bendra išieškomų skolų suma sudaro daugiau nei 24 351 Eur, atsižvelgiant į tai išieškojimas į skolininko gyvenamąjį būstą yra galimas, nes bendra įsiskolinimų suma ženkliai viršija įstatyme numatytą 2030 Eur sumą.
2018 m. birželio 12 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjo advokatė kreipėsi į antstolę dėl informacijos apie likusią skolą ir buvo informuota, kad antstolės vykdomoje byloje skolos sumą sudaro 1255,39 Eur. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad prie antstolės Vidos Daugirdienės vykdomo išieškojimo būtų prisijungę kiti antstoliai, pareiškėjui pateikta nebuvo tik pažymoje buvo nurodyta, kad antstolės kontoroje 2018 m. kovo 19 d. gautas paklausimas iš antstolio A. Selezniovo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas dar kartą akcentuoja, jog kitų antstolių prisijungimas prie V. Daugirdienės vykdomo išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto yra neteisėtas, galimai įvyko jau po antstolės patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių priėmimo, taigi yra neteisėtas, juolab, kad apie tai nebuvo pranešta skolininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/08/00161 pradėta pagal 2000 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2188 dėl išlaikymo išieškojimo, išieškotoja R. J..
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 12 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui S. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 22). 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S1c-23599, antstolis Aleksandras Selezniovas informavo antstolę V. Daugirdienę, kad prisijungia prie vykdomo išieškojimo ir nurodė, kad antstolio A. Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/17/01212, kurioje vykdomas 5148,39 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų (2018 m. kovo 20 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 321,94 Eur), 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 166,34 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J.. Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/18/00896 dėl 16 909,50 Eur skolos ir 6 proc. palūkanų (2018 m. kovo 20 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 201,60 Eur), 239,98 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 8,50 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J. (vykd. b. l. 159). 2018 m. kovo 29 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolis Giedrius Jonauskas informavo antstolę, kad prisijungia prie išieškojimo ir nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/17/01566 dėl 195,39 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J., vykdomoji byla Nr. 0091/17/01707 dėl 142,02 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 24 Eur būtinųjų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J. taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0091/18/00143 iš S. J. vykdomas priverstinis 65,99 Eur skolos (80 Eur sumokėjo 2017-09-06), 5 proc. metinių palūkanų, 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 102,96 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimas (vykd. b. l. 167). 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-18006065 antstolė B. Tamkevičienė informavo, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/13/00839 dėl 34,75 Eur skolos ir 6,51 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J. (vykd. b. l. 169). Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad 2018 m. kovo 19 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-18-4-10913 dėl nustatytos turto vertės bei realizavimo varžytynėse, minėtu patvarkymu antstolė nustatė, jog parduodamo buto rinkos vertė yra 50 000 Eur ir nurodė, kad proceso dalyviai savo nuomonę dėl turto vertės nustatymo ir nepritarimą dėl nustatytos vertės gali skųsti per 3 darbo dienas nuo įkainojimo akto gavimo (vykd. b. l. 171).
Lietuvos Respublikos CPK 604, 605 straipsniuose numatyta, kad procesiniai dokumentai bei antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas gavo procesinius antstolės dokumentus 2018 m. balandžio 24 d. patvirtindamas tai elektroniniu paštu. Pripažintina, kad pareiškėjui minėti dokumentai išsiųsti ir įteikti nepažeidžiant CPK nuostatų. Matyti, kad antstolė negavusi vykdymo proceso dalyvių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, 2018 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-18-4-19121 paskelbė skolininkui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda varžytynes, kurių pradžia numatyta 2018 m. gegužės 24 d. pabaiga 2018 m. birželio 25 d. (vykd. b. l. 188, 189).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo skelbti varžytynes parduodant jo vienintelę gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes pardavus butą, pareiškėjas neturės gyvenamojo ploto.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis prašo panaikinti 2018 m. kovo 19 d. antstolės priimtą patvarkymą parduodamo turto kainos nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių.
Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).
Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė A. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007).
Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, skolininkui ir kitiems vykdymo proceso dalyviams per numatytą terminą nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, antstolei nesant abejonių dėl turto vertės, ji toliau teisėtai tęsė išieškojimo veiksmus. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie nustatytą turto vertę skolininkas buvo informuotas tinkamai. Pažymėtina, kad pareiškėjas jam numatyta įstatymo teise apskųsti turto įkainojimą numatytais terminais nepasinaudojo, taip pat pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstų, jog antstolės paskirtos turto įvertinimo priemonės netinkamos ir jomis remiantis negalėtų būti nustatyta areštuoto turto vertė. Teismo nuomone, antstolė, turėdama pareigą parduoti butą už maksimalią galimą rinkos kainą, taip užtikrinant išieškotojų ir skolininko interesus, patikrino turto kainos galimus pasikeitimus, atsižvelgdama į ekonominę situaciją, dabartines rinkos kainas, nesulaukusi prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos ji pagrįstai paskelbė varžytynes. Tokiu būdu, darytina išvada, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę byloje nėra.
Skunde taip pat nurodoma, jog įstatymu įtvirtinti tam tikri apribojimai, užtikrinantys išieškojimo nukreipimą į gyvenamąjį būstą (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pagal antstolės Vidos Daugirdienės vykdomąją bylą, varžytynių metu skolininko skola yra 1255,39 Eur, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo išieškojimo vykdymą nukreipti į gyvenamąjį būstą.
Dėl teisiškai reikšmingo momento, taikant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą išieškoti iš skolininko būsto.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų).
Šioje teisės normoje nėra aiškiai įtvirtinta, kuriuo metu (skelbimo apie varžytynes metu; varžytynių pradžios ar jų pabaigos metu; turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu ir kt.) išieškoma iš skolininko suma turi viršyti CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą, siekiant išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Todėl, nustatant šį momentą, reikia remtis sisteminiu teisės aiškinimu, taip pat atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus bei principus.
Teismas pažymi, kad varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje tam tikrą nustatytą laiką (CPK 713 straipsnio 2, 3 dalis).
Įstatyme įtvirtinti apribojimai nukreipti pinigų išieškojimą į skolininko turtą, jei išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme numatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į skolininko gyvenamojo būsto apsaugos principą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta įsiskolinimo riba – 2030 eurų, kai gali būti realizuojamas skolininkui priklausantis būstas, kuriame jis gyvena. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto.
Sprendžiant dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena (CPK 663 straipsnio 3 dalis), taikymo momento, būtina atsižvelgti į priverstinio turto realizavimo specialia forma – varžytynėse, eigą. Atsižvelgiant į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją (,,išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija <…>”) darytina išvada, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis teisės aiškinimas, kadangi skolininko teisė daryti įtaką varžytynių eigai (surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis) arba išvengti varžytynių padengiant įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas (CPK 704 straipsnio 2 dalis) taip pat yra siejama su varžytynių paskelbimu.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 straipsnyje numatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą.
Pareiškėjo pateiktame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl, apskaičiuojant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą, negali būti atsižvelgiama ir į prisijungusių prie išieškojimo antstolių išieškomas sumas. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Priešingu atveju - neskaičiuojant susumavus prijungtų kitų antstolių išieškomų sumų, pats prisijungimo prie išieškojimo procesas taptų bevertis, nereikšmingas ir išieškojimas iš skolininko turto negalėtų būti efektyviai atliekamas, nes pats prisijungimas prie išieškojimo iš realizuojamo turto reiškia bendros skolų sumos išieškojimą ir viso to efektyvumą, lyginant išieškojimą, vykdomą atskirai kiekvieno antstolio, t. y. jei kiekvienas atskirai negalėtų areštuoti ir realizuoti skolininko turto, tai, sudėjus visų vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškomas sumas, atsiveria reali galimybė areštuoti ir realizuoti teisės aktų tvarka vertingesnį skolininkui priklausantį turtą ir taip, atliekant įstatymų pavestas antstoliams jų vykdytinas funkcijas, užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, atgaunant reikalaujamas sumas iš skolininko.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie išieškojimo iš skolininko S. J. turto ir lėšų, kurios bus gautos realizavus šį turtą, prisijungė antstolis A. Selezniovas vykdantis 5148,39 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų (2018 m. kovo 20 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 321,94 Eur), 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 166,34 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko S. J.. Taip pat 16 909,50 Eur skolos ir 6 proc. palūkanų (2018 m. kovo 20 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 201,60 Eur), 239,98 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 8,50 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko S. J. (vykd. b. l. 159). Prie vykdymo taip pat prisijungė antstolis Giedrius Jonauskas vykdantis 195,39 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko S. J., taip pat išieškojimą dėl 142,02 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 24 Eur būtinųjų bylinėjimosi išlaidų bei 65,99 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 102,96 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimą (vykd. b. l. 167). Taip pat prisijungė antstolė B. Tamkevičienė kurios žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/13/00839 dėl 34,75 Eur skolos ir 6,51 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J. (vykd. b. l. 169), taigi bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma siekia 23 715,86 Eur.
Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, kad galimai kitų antstolių prisijungimas prie V. Daugirdienės vykdomo išieškojimo yra tik formalus veiksmas antstolei siekiant toliau tęsti išieškojimo veiksmus parduodant iš varžytynių turtą.
Teismas pažymi, kad teisinė prisijungimo prie išieškojimo reglamentacija leidžia prisijungimą prie išieškojimo iki akto dėl išieškotų sumų paskirstymo surašymo. Vien tik faktas, kad antstolė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių organizavimo priėmė pora dienų anksčiau (2018 m. kovo 19 d) nei antstolei buvo pateiktas oficialus antstolio A. Selezniovo patvarkymas dėl prisijungimo prie vykdymo (2018 m. kovo 20 d.) neįrodo to, kad antstolės atliktas turto vertinimas ir varžytynių paskelbimas yra neteisėti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolis A. Selezniovas kreipėsi į antstolę V. Daugirdienę klausdamas ar ji kaip pirmesnės eilės išieškojimą vykdanti antstolė ketina parduoti skolininko turtą iš varžytynių, o jei ne ar sutinka, kad antstolis A. Selezniovas vykdytų varžytynes (vykd. b. l. 157). Ši vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad tarp antstolių vyko dialogas dėl turto paravimo iš varžytynių ir prisijungimo prie išieškojimo, vien tas faktas, kad oficialus raštas dėl prisijungimo prie išieškojimo buvo pateiktas pora dienų vėliau nei buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, nekeičia fakto, kad prisijungimas prie vykdymo yra teisėtas ir antstolė suderinusi poziciją su antstoliu A. Selezniovu dėl bendrų išieškojimo veiksmų nelaukdama kol bus oficialiai pateiktas patvarkymas dėl prisijungimo tęsė išieškojimo veiksmus. Skolininkas savo paaiškinimuose pats nurodo, jog antstolė jį informavo apie tai, kad A. Selezniovas į ją kreipėsi su paklausimu dėl turto realizavimo, todėl pagrindo teigti, kad skolininkui apie tai nebuvo žinoma nėra. Tuo tarpu aplinkybė, kad oficialus patvarkymas dėl prisijungimo prie vykdymo buvo atsiųstas jau po antstolės patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo, nepaneigia fakto, kad prisijungimas yra teisėtas, ir patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir iš varžytynių paskelbimo vis tiek būtų priimtas vėlesnėje proceso stadijoje, o skolų išieškojimas nukreiptas į skolininko turimą turtą - butą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad antstolė teisingai nustatė iš skolininko išieškotiną sumą, taip pat pagrįstai, teisėtai ir objektyviai nustatė turto vertę, taigi antstolė Vida Daugirdienė vykdydama išieškojimą iš skolininko S. J. turto ir paskelbdama skolininkui S. J. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) varžytynes, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nėra pagrindo (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/08/00161 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.